Rusų daug ir baltarusių ,kurie neišmoko lietuviškai. Reikėtų įvesti kalbos egzaminą kaip La
tvijoje.

Kažin ar tiek daug liuteroniškos dvasios yra Klaipėdoje, daugiau - proletariškos. Dėl to, kad čia mažai inteligentijos, miestas ir atrodo kitoks negu kiti didieji Lietuvos miestai.

Sukryžminus žemaitę su rusų gavosi Jolanta Viktorovna.

Aš užaugau visai čia pat-Dumpiuose-,Klaipėdoje įgijau specialybę,niekada su ja nenutrūko mano ryšiai,o paskutinius daugiau trisdešimt metų gyvenu pačioje Klaipėdoje.Prisimenu visai kitokią Klaipėdą:senasis turgus buvo miesto galas,Karalienės bažnyčiai akmenį šventino užmiestyje,purvynėje,netoli aerodromo,mano atminty neretai laukuose,kur dabar Žardė traktoriai susprogdavo užkliudę minas,mieste susikalbėti lietuviškai beveik negalėjai-vien rusai.Kaime pas mus ir kitur kaimuose buvo labai daug vokiečių-šišioniškių.Tai buvo tikra priešngybė rusams-atvykėliams.Jei vokiečiai buvo tvarkingi,darbštūs,man,vaikui atrodė,išdidūs,tai rusai kaip taisyklė,be saiko gėrė,keikėsi,tingėjo,mano tėvelis jų nemėgo,nes buvo sibire buvęs.Apie tikėjimą iš savo atminties sakau:mano atmintyje liko,kad iki pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje tikintieji buvo diskriminuojami,persekiojami,niekinami o tai labai gerai žinojau,nes mano šeima buvo giliai tikinti.Tėvelis labai džiaugėsi nepriklausomybe vien dėl tikėjimo laisvės.Aš daugiau bendravau su liuteronais,stačiatikiais,evangelikais.Ir aš ir mano draugai sovietmečiu dėl tikėjimo kentė tą patį.Nebežinau,kurie tai buvo metai kai ėmė vokiečius leisti išvykti.Labai daug mūsų kaimynų iš Dumpių,Kaspariškės ir kt.kaimų aplink išvyko į vakarus.Ir draugai pasakojo apie išvykstančius.Tai buvo memelenderiai.Aš su tėvais jaunystėje lankiau Priekulės katalikų bažnyčią,ten buvo ir yra evangelikų liuteronų bažnyčia dar.Klaipėdoje tada buvo vienintelė katalikų bažnyčia.
Deja,sovietinė okupacija daug žalos padarė Tėvynei.Aš net pasakyčiau daugiau:ir tebedaro.Kol Tėvynę valdys sovietine logika persismelkę tironai-Lietuva nebus tikrai Laisva.Dabar mus valdo milijonus valdantys tironai,veidmainiai,mindantys net tiesesnį žodį pasakiusį žmogų,teismai tiesiog vimdo tiesioge prasme.Ir tai Lietuva?

Dėkui visiems, parašiusiems savo mintis, pastebėjimus.
Gimiau septyneri metai po II p. karo. Ir labai džiaugiausi, kad evangelikams dar yra kur melstis – stačiatikiai broliškai priėmė į Visų Rusijos šventųjų bažnytėlę, kuri miesto senosiose kapinėse tebestovi...
Džiaugiausi, nes anksčiau meldėmės žvejo Jono Kaitinio name ir sode bei darže Smeltėje, kur ir mes Gėlių (S. Daukanto/Blumenstrasse) gatvėje gyvenome.
Taigi, "išvadavo" tris ar penkis klaipėdiškius, o po to jums žinomu būdu atsikūrė miesto gyventojų bendruomenė. Jokūbo laukininkų bažnyčią baigė griauti 1959 m. rugsėjyje – tėvas vedėsi liudyti, kad sienos tvirtos ir galinga technika ilgai riaumojo ir graužė lietuvybės sienas...
R. katalikų, kaip ir Jono ar Reformatų bažnyčios krito keičiantis karinėms įguloms... R. katalikai ėmė melstis išlikusiuose kitų krikščionių maldos namuose – mama pasakojo, kad 1936 m. vasarą, gyvendama Gulbių gatvėje pas Šulcus, daug maldos namų aplankė, o meldėsi Laukininkų, Jono ir Anglikonų bažnyčiose, kartais ir su drauge katalike iš Lietuvos. Manau, kad ir katalikų bažnyčią abi aplankydavo.
Taigi, Jono bažnyčios bokštas ir pastatas tarnaus visiems gyventojams – liuteronai pasimels, o visa miesto bendruomenė ir keliauninkai iš bokšto dairysis, ir renginius patalpoje turės. Tai vėl bus mūsų jūrinio miesto bokštas, matomas toli jūroje...
Manau, kad kuršių, kuršininkų, lietuvininkų, vokiečių, žydų, olandų, anglų ir kitų tautybių žmonės čia gyveno ir gyvens – reikia atkurti tą kultūrų santarvę, kad ne tik liuteronai, katalikai, judėjai, anglikonai, bet visi tikintieji būtų po savo stogu su savo papročiais, tradicijomis.
Tik pažinę vieni kitus galėsime nustoti baimintis, o paspausime ranką ir nusišypsosime.
Klaipėdoje miela gyventi. Sėkmės ir Viešpaties vedimo.

Gal buvo ištrinta, kad okupantas prijungė Klaipėda prie Lietuvos????
Ar kad Lietuva mano nuomone okupavo Klaipėda ????
Kad Klaipėda iki XX a. Nieko bendro neturėjo su Lietuva buvo vokiškas kraštas....

Ką tie okupantai ištrynė??? Į gal dabar trinama istorija???

Klaipeda-Memelis iki 1923m.buvo liuteroniška tikrai.Deja,toliau jau keitėsi pagal naujus gyventojus.O dabar klaipediečiais vos ne visi tapo po 2 pasaulinio karo,todėl senbuvių beveik neliko.

Kitokie,nes pirmiausia matome vaizdą...o jis Klaipedoje...pliazinis vaizdas,pliazine avalynė mieste,apranga bei kitkas,Vilniuje bei kitur tokių nepamatysi,oficialiai viskas....o čia,kartais kelia nuostabą....tai toks pirminis skirtumas,apie kitus skirtumus....ne kalbėsime.

Klaipėdai ir Jums tikri Klaipėdiečiai.Jūs kitokie tai ne vilnius ar kaunas.

Aš taip matau, kad visa jūsų “liuteronybė“ pasireiškia komentaruose kaip “rudnagiai“, “kaziolai“ ir “dūchai“? Labai išmanu ir tolerantiška - va ir visa reakcija į pastabą, kad norima pasisavinti svetimus pinigus savo siauriems interesams.

Klaipėda buvo liuteroniška.Močiutė pasakojo, kaip čia atvyko 1927 m, koks šokas buvo pamatyt visai kitą kultūrą ir architektūrą. "Gulbės" fabrike išdirbo iki 1939 m, karą praleido Gargžduose ir , apylinkėse , 1945 m grįžo į Klaipėdą, vėliau pradėjo dirbti celiuliozės-popieriaus fabrike , dirbo iki pensijos ir gyveno viename iš tų nedidelių namų su mažyčiais buteliais, kuriuos pastatė Lietuvos valdžia 1928- 1938 m.Jie iki dabar išlikę netoli Grigeo , Birutės, Bijūnų , Jurginų, Rūtų gatvėse.Klaipėda visada buvo kitokia , net sovietmetis jos nesugadino, kitokia ne tik architektūra, bet - svarbiausia - savo dvasia, liuteroniška dvasia. Ir jeigu tik bus tikrai atstatoma Jono bažnyčia ,žmonės, kuriems brangi Klaipėdos praeitis (ir ateitis!) - aukos ! Esu pensininkas aukosiu ir aš, ir mano brangūs vaikystės ir jaunystės draugai, kurie dar gyvi. Tik...girdisi vien kalbos, o darbų nematyti.Gaila, kad miesto valdžioje mažai mažai žmonių, kuriems rūpi ta senoji Klaipėda, puikiai aprašyta Arvydo Juozaičio

P.S. Beje, jei ne liuteronai, tai Lietuvos gyventojų valstybinė kalba būtų arba lenkų, arba rusų su visa jų "kultūra". Donelaitis, Mažvydas, spaustuvės Karaliaučiuje...

Kultūra labai glaudžiai susijusi su krikšioniška religija. Nesvarbu, ar tai pagoniški sodai iš šiaudų, ar iš akmens iškalti stabai. Nuo pat ankstyvųjų viduramžių freskų iki architektūros, tapybos, muzikos. Nereikėtų religijos tapatinti su religinių fanatizmu ar ekstremizmu - sveikoje visuomenėje tokie dalykai tarpti neturėtų, nes per juos skatinama neapykanta kruvini konfliktai (kaip Rusija manipuliuoja stačiatikybe, laimindama siųsdama savo banditus žudyti ukrainiečius, arba "taikieji" musulmonai, kuriems vis, kas ne su islamu - yra vergas. Net žydai savo žemgrobiškas ambicijas Vilniuje dangsto toromis ir kitais jų pačių sukurptais raštais.) Fanatikai - baisūs žmonės. O liuteronai niekam neprimeta savo įsitikinmų ar tikėjimo. Nei jėga, nei klasta, kaip jehovistai. Liuteronuose daugiau žmogiškumo, nei kitose bendruomenėse.
Beje, jei kultūra neturi bent menkiausio dvasingumo užtaiso, impulso, tai jokia ji ne kultūra. Tai iškrypėliškas kičas, kai išmatomis terliojamos sienos, o a-la ekspertai, gurkšnodami vyną, stebi ir vertina tas akcijas, kaip...Bala juos žino, kaip. Velniava tai.

Apvažinėjau daugelį LT miestu dar sovietmeciu, ir kaip bebutu keista, niekur nemačiau tiek gražiu merginų ir moterų kaip Klaipėdoj. Nors pvz.: vilnius penkis kartus didesnis, o gražiomis moterimis aiskiai nusileido Memeliui.

ducheli, vėl daug žodžiu rašinėji, suuka?? Niekaip nesusipranti idiote koks tu kvailas?? sumautas kaziole??

Paistalai. Seniai jau nebėra liuteronybės nei žmonėse, nei mieste. Nieko, kas su tuo būtų susiję ir kristų į akis.

Ne rudnagiams apie Klaipėdą kalbėti

Dalis grįžo iš apylinkių po karo, bet didžioji dalis tai iš kitu kraštų atsikraustė. Sovietmečiu ir iš viso sovhozo čia važiavo dirbt ir tada sukūrę pasilikdavo . Vis dar gajus ruzky mir lizdas . Turime būti budrus !

Ir merginos buvo visais laikais. Net ka lyginti su likusios Lietuvos didmiesciais.

Klaipeda buvo pagoniu krastas ir ju tikejimas i menuli,saule,zvaigzdes.Kurendavo ugni ugniakuriuse . Vienas islikes Palangos Birutes kalne. Zmoniu niekas nelaidojo , o degino. Tokia senovine Klaipedos apskrities praeitis.Daug musu proteviu zuvo vokieciu kryziuociu zygiuose i musu krasta.Nereikia prisigalvoti ir iskraipyti istorijos…