Vakarų Lietuvos uosteliuose daugėja laivelių

„Paprastai pas mus stovi 100 visokiausių katerių ir jachtų, neskaičiuojant paties uosto septynių laivų. Dar tiek pat buvo norinčiųjų Drevernoje laikyti laivus, kurie netilpo. Iš pradžių dar rašiau juos į eilę. Skambinėjo ištisai iš visos Lietuvos, bet neįmanoma nieko padaryti. Lietuviai dabar labai perka laivus. Mūsų uostas dar kol kas sąlyginai nėra brangus, nors šiais metais ir padidinome kainas“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo A. Samalius.

Šiemet per sezoną už laivelio laikymą uoste reikėjo mokėti 50 eurų brangiau. Drevernos uosto administratoriaus teigimu, aplinkiniuose uostuose kainos buvo dvigubai didesnės.

Be to, jo geografinė padėtis labai patogi.

„Nuo Klaipėdos jis nutolęs apie 20 kilometrų. Už “Begos„ pasuksi į kairę, iš karto nulėksi į Nidą, esančią už 30 kilometrų, į dešinę - už 8 kilometrų Juodkrantė, vėl pasukus į kairę - iki Ventės rago 25 kilometrai. Iš Drevernos labai patogu daug kur pakliūti. Jeigu vėjas didesnis, Vilhelmo kanalu gali nuplaukti į Mingę, Atmata į Uostadvarį. Viskas yra labai arti. Tik tiek, kad dėl Drevernos šliuzo didesni laiveliai negali praplaukti, o mažesniems jo pločio pakanka“, - tikino ponas Admontas.

Sezonas šiame uoste baigiamas tada, kai nustoja plaukęs keltas „Benas“ maršrutu Juodkrantė-Dreverna, Dreverna-Juodkrantė. Šiemet paskutinė plaukimo diena buvo rugpjūčio 27-oji. Prieš rugsėjo 1 d. nebelieka turistų, visi skuba į darbus, į mokyklas. Kaip sako A. Samalius, keleivių srautas būna kaip peiliu nupjaunamas. Tada „Benas“ plaukia tik pagal užsakymus įvairiomis progomis. Jų būna gana ilgai, netgi gruodį.

Paklaustas, ar per Kalėdas nėra norinčiųjų paplaukioti laivu, Drevernos uosto administratorius atsakė: „Ne, niekas nerizikuoja. Paprastai upėje jau būna užšalęs ledas. Mes ledlaužio neturime.“

Laivus reikia paruošti žiemai

Lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje uostas jau buvo tuščias, stovėjo tik 6-7 laiveliai. „Nežinau, ko jie laukia, gal Kalėdų. Jeigu laivai ilgai neiškeliami ant kranto, vėliau sunku jiems būna pajudėti ir dėl leduko Drevernos upėje. Gal jų savininkai nusprendė palikti juos įšalusius lede žiemoti. Metaliniams laivams gal ir nieko, o plastikiniai apgadinami. Buvo ne vienas atvejis, kai ledai sugadino laivo įrangą, o remontas kainuoja nemažus pinigus. Manau, kad tie, kurie žiemą neveža laivelių į garažus, neprižiūri, yra apsileidę. Paskui visą vasarą juos remontuoja, ir kai reikia plaukti, neturi su kuo“, - situaciją apibūdino Drevernos uosto administratorius.

Jo teigimu, visi laivai būna iškeliami ant kranto, užkonservuojami, paruošiami žiemai ir laukia pavasario. Balandžio viduryje jie vėl atsidurs vandenyje.

Šiemet stiprūs vėjai žalos uostui nepadarė, tik, pasak kapitono, pripūtė romantikos. Tiesa, porą kartą vanduo buvo pakilęs šiek tiek aukščiau normos.

Pasak Drevernos uosto administratoriaus, šių metų sezonas buvo normalus. Pernai vasara pasižymėjo didesniu žmonių srautu. „Šiemet keleivių srautas buvo vidutinis, o laivų plaukiojimas ne toks intensyvus. “Benas„ užsakymų turėjo nei daug, nei mažai. Priėmėme naujų žmonių į darbą - vieną kitą kapitoną. Klientų norus, t. y. tai, ko jie prašė ir norėjo, išpildėme“, - sezoną apibūdino pokalbininkas.

Veikia visas uosto kompleksas

Drevernos uostas buvo pastatytas 2009 metais gavus Europos Sąjungos finansavimą. Iki pat 2017 metų, galima sakyti, jis vegetavo, nes nebuvo reikiamo gylio. O kai uosto koncesininke tapo UAB „Horvita“, reikalai sparčiai ėmė gerėti - jau buvo pastatyti ir papildomi pontonai uoste. Šių metų sezonas koncesininkei jau septintas.

Galimas daiktas, Drevernos uostui pradėjo sektis, kad aplink jį atsirado daug įvairių pramogų poilsiautojams, viešbutukų, sutvarkyta visa infrastruktūra. Ir šiemet buvo atidaryti nauji kambariai vaikams prie baseino, ir prie restorano „Dreverna“. Tėveliai į restoraną - vaikai į žaidimų kambarį, jiems įrengta didžiulė salė. Prie „Strykio“ statomas edukacinis žuvų auginimo kompleksas.

Ieško antro laivo

Šiemet vasarą pradėta plaukioti nauju maršrutu: poilsiautojai plukdomi kilometrą ar du Vilhelmo kanalu, Drevernos upe po tiltais, aprodomas gimstantis naujas miestas ant vandens Svencelė, apsukamas ratas Kuršių mariose. Stengiamasi parodyti poilsiautojams tai, kas yra aplink Dreverną. Juo kursavo laivas „Vilas“. Sėdimų vietų šiame „Admirolo“ tipo kateryje, perdarytame į keleivinį laivą, yra 32, tačiau plukdomi dažniausiai 27-28 žmonės.

„Man patiko, kad vaikai pradėjo vežti savo tėvus, turinčius negalią, pas mus paplaukioti. Labai patogus įvažiavimas į laivą neįgaliųjų vežimėliais. Senjorai buvo labai patenkinti. Juos aprengiame, apmuturiuojame, apgaubiame pledais, jeigu mariose vėsus oras, būna vėjukas išplaukus. Retai kur yra tokia galimybė paplaukioti vandeniu. Mūsų kelionė trunka pusantros valandos“, - pasakojo A. Samalius.

Kadangi naujas maršrutas patiko žmonėms, jis planuojamas ir kitam sezonui. Jam buvo ieškoma naujo laivo. Pasak uosto administratoriaus, maršrutą galėtų aptarnauti du pašaus dydžio „Admirolo“ tipo kateriai. Sovietmečiu „Admirolo“ kateriai kaip priežiūros laivai plaukiodavo po didesnius uostus, plukdydavo locmanus. Šie specialūs kateriukai nėra dideli, bet jie, pasak Drevernos uosto kapitono, yra galingi, manevringi ir patvarūs. Greičiausiai bus nupirktas antras toks laivas, atplukdytas į Drevernos uostą ir irgi perdarytas. Tada plauks du laivai. Planuojama, kad kitais metais vasaros pradžioje galėtų būti paruoštas ir antras laivas.

Pats pirmas uosto nupirktas medinis laivas „Gilija“, pastatytas Jurbarko laivų statykloje, yra ištrauktas iš vandens ir remontuojamas tik šią vasarą pastatytame angare, pavadintame „Drevernos laivų namai“. Angaras nepriklauso uostui, tai kitos įmonės, esančios Klaipėdoje, nuosavybė.

Anot A. Samaliaus, Drevernos uostas ateityje žada priimti beveik 200 laivų. Kranto infrastruktūra nuolatos gerinama, o idėjų turima dar daug, jų užteks kiekvienais metais ką nors naujo padaryti.

Uosto kapitonė - moteris

„Svencele Dunes“ uostas yra privatus mažųjų laivų uostas rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jis atidarytas 2022-ųjų liepos 1 d. Šis uostas yra šalia statomo namų komplekso. Gyvenvietėje yra iškasti 6 kanalai, laivelius galima švartuoti ir prie jų krantinių. Idėja graži - naujuose namuose gyvenantys žmonės laiveliu plaukia pas kaimyną kavos atsigerti. Atrodytų, uostas kaip ir nereikalingas, tačiau, pasak projekto sumanytojų, jis yra gyvenvietės širdis.

Šiemet šis uostelis turi naują kapitoną - šias pareigas eina Donata Šilinskė. Pernai laivelių jame buvo tik vienas kitas, o 2023-iaisiais, pasak jos, uostas buvo beveik pilnas. Buvo įrengtas dar vienas papildomas pontonas mažiesiems laiveliams. Kapitonė sako, kad klientai labai domisi mažąja uostelio dalimi, vadinama apendicitu.

„Laivų tikrai yra daug. Jau žmonės pradeda pirktis vietas kitiems metams, ir senų klientų yra likusių, kurie jau yra išsipirkę vietas“, - sakė D. Šilinskė.

Šiemet „Svencele Dunes“ uostelyje atsirado vandens ir elektros kolonėlės. Didesnių infrastruktūros objektų čia nėra. Pusiasalyje yra numatyta statyti jachtklubą. Kol kas palei uostą statomi tik namai apartamentai. Jau pradėtas kasti dar vienas papildomas kanalas.

„Po truputį plečiamės. Šie metai mums neblogi, buvo daug atplaukiančių kelioms valandoms ir išplaukiančių laivų. Labai mumis domisi Aplinkos apsaugos departamentas. Jo atstovai nori pas mus laivą laikyti, kad turėtų geresnį susisiekimą su Kuršių mariomis. Iš Svencelės į jas galima kur kas greičiau išplaukti nei iš Klaipėdos. 2023-ieji iš tikrųjų buvo labai intensyvūs metai“, - tvirtino D. Šilinskė.

Uostas daugiau plečiamas nebus

Pasak D. Šlinskės, „Svencele Dunes“ pusėje, kuri priklauso UAB „Kopa vilkui“ (vadovauja Rugilė Gikarė), didžiajame baseine buvo įrengtos 24 laivų vietos, ir dar papildomai šiemet įrengta 18 vietų. O partnerės, antros uosto dalies savininkės UAB „Svencelės salos“ (vadovas Dainius Šatkus) pusėje jų yra dar apie 16. Apytikriais apskaičiavimas, šiame uoste nuolat gali švartuotis apie 60-70 mažų laivelių.

„Svencele Dunes“ uosto kapitonė sakė, kad pats uostas daugiau jau nebus didinamas, bus tik iškasami kanalai. Juose savo laivelius galės švartuoti namuose prie vandens gyvenantys asmenys. Taigi laivų vietos kanaluose priklausys gyventojams.

Paklausta, ar jau plaukioja laiveliais žmonės pas kaimynus kavos gerti, D. Šilinskė atsakė: „Gal ne tiek kaimynas pas kaimyną, kiek plaukiojama iš salos į salą D. Šatkaus pusėje, kur yra didieji namai, trys salos jau yra užstatytos ir pradedama ruoštis užstatyti ketvirtą salą. O mes savo pusėje jau imamės kasti kanalą, kuris bus sujungtas su uostu, bet pralaida atsiras tik tada, kai bus pastatytas pakeliamasis tiltas. Planuojame, kad jis ties degaline bus pastatytas per trejus metus.“

Vitos JUREVIČIENĖS ir „Svencele Dunes“ nuotr.