"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog praėjusią savaitę žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasirašė po Vyriausybės išvados projektu, kuriuo numatoma pakeisti kvotų koncentraciją vienam ūkio subjektui iš 40 į 25 proc. Šį siūlymą jau svarsto kitos ministerijos. Beje, pradiniame variante šią ribą buvo siekiama sumažinti net iki 20 proc., tačiau procesui įsibėgėjus skaičiai pasikeitė.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas "Vakarų ekspresui" paaiškino, jog koncentracijos sumažinimas iki 20 proc. išties būtų skaudus daug investavusiems ir atitinkamas žuvis gaudantiems verslininkams, tad buvo nuspręsta ribą kilstelėti iki 25 proc. Esą verslininkams lengviau turėtų būti ir dėl to, jog apskritai ruošiamasi didinti kvotas.
"Niekas nenustato, kokiu principu turime skaičiuoti. Tie skaičiai atsiranda daugiau iš pragmatiškų pamąstymų, kad nebūtų niekam didelės skriaudos. Reikia surasti kompromisą", - sakė ministras, kuris pridūrė, jog kad ir koks sprendimas būtų priimtas, abi tarpusavyje konfliktuojančios žvejų grupės nebus patenkintos.
ĮDIRBIS. Šiuo metu kvotos yra paskirstomos pagal ankstesnių metų įdirbį, tad šprotų ir strimelių anksčiau negaudę žvejai atitinkamai gauna mažesnę kvotos dalį. Redakcijos archyvo nuotr.
Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos "Baltijos žvejas" pirmininkas Algirdas Aušra teigia, jog patenkintiems būti neįmanoma, mat koncentracijos sąlygų keitimas, o vėliau žongliravimas skaičiais yra niekuo nepagrįstas, o jei ir pagrįstas, tai gali tarnauti tam tikroms interesų grupėms.
"Vienintelė Seimo nario Dainiaus Kepenio logika dėl kvotų koncentracijos dydžio keitimo iš 40 procentų vienam ūkio subjektui į 20 buvo tai, kad dvi įmonės turi daugiau negu kitos", - pastebi jis ir priduria, jog susitikimų metu Seimo narys, paklaustas dėl šių siūlymų, atsakė, jog tai daro "paprašytas rinkėjų".
Seimo Kaimo reikalų komitetas dėl tokio pasiūlymo nusprendė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir išgirsti jos nuomonę, tačiau vienintelė reakcija buvo siūlymas pakeisti skaičius - 25 vietoje 20 proc.
"Manau, kad šis 5 procentų "socialinis teisingumas" atsirado, kadangi viena iš šių pakeitimų užsakovių apsiskaičiavo arba pati iš pradžių negalėjo patikėti galimybe, kad šitaip paprastai galima manipuliuoti, keisti Seimo narių ir Žemės ūkio ministerijos nuomonę. Ji turi 22 procentus Lietuvai skirtos menkių kvotos, tad priėmus 20 procentų ribą būtų praradusi 2 procentus kvotos", - tikina A. Aušra.
Asociacijos vadovas šią situaciją vadina daug metų dirbančių ir investavusių įmonių apiplėšimu. Jis priminė, kad ir jo vadovaujama įmonė dar Kazimieros Prunskienės valdymo laikais susigundė gaudyti ne itin pelningus šprotus ir strimeles, mat Lietuva galėjo prarasti kvotas. Daug metų buvo dirbama, investuojami milijonai litų perkant naujus laivus, tačiau prieš maždaug 5 metus šiam verslui tapus pelningu staiga sukilo "nepelningos žuvies" žvejoti nenorėję žvejai.
Ir dabar kvotos yra paskirstomos pagal ankstesnių metų įdirbį, tad tokių žuvų anksčiau negaudę žvejai atitinkamai gauna mažesnę kvotos dalį.
"Šis įstatymas liečia ne tik žuvininkystę, bet ir Konstitucinę nuostatą dėl nuosavybės neliečiamumo, investicijų apsaugos Lietuvoje ir kita. Jei tokiais metodais išeis "patvarkyti" žuvininkystės verslą, esu įsitikinęs, kad po jo seks kiti projektai perdalinant kitų pramonės šakų įmonių turtą ir teises. Tai bus signalas, kad ir kitose verslo šakose galima padaryti tą patį. Kam dirbti, investuoti, imti kreditus, jei gali tiesiog kreiptis į savus?" - klausė verslininkas ir pridūrė, jog, jo nuomone, tokie valdžios veiksmai, be abejonės, išgąsdins į Lietuvą besižvalgančius užsienio investuotojus.
Vyriausybės išvados projektą rengė Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento žmonės. Departamento direktorė Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė "Vakarų ekspresui" atsakymų pasiūlė ieškoti kreipiantis į Ryšių su visuomene skyrių, tačiau pažymėjo, jog visų pusių nuomonė neva girdima ir išklausoma.
"Ir ši išvada bus pateikta svarstyti ne tik ministerijoms, bet ir visuomenei, kuri galėsi pateikti savo pastabas ir pasiūlymus", - sakė ji.
Rašyti komentarą