Žvejus žlugdyti lengviausia Seimo nario rankomis

Vienos iš šprotų ir strimelių žvejybos įmonių "Banginis" vadovas Algirdas Aušra sutiko pasikalbėti apie tai, kokiais būdais per tarpininkus projektuojamas vis didesnis užsienio kapitalo iš Rytų įsigalėjimas Lietuvos žvejybos Baltijos jūros vandenyse, kaip keleto Seimo narių rankomis bandoma "prastumti" įstatymus, kurie veiktų atgaline tvarka ir taip sužlugdyti neparankias lietuvių žvejybos įmones.

Efektyvus darbas nereikalingas

Jūsų valdoma bendrovė "Banginis" Baltijos jūroje jau sėkmingai veikia 23 metus. Kokia dabar situacija šiame žvejybos sektoriuje?

Paprastai tariant, situacija yra tokia, kad efektyvus bendrovės darbas šioje srityje yra labai neparankus kai kuriems interesams, siekiantiems už borto išmesti vis dar nepasiduodantį verslą. Verslas, kuris nori varžytis konkurencingumu, darbo efektyvumu, laisvos rinkos principais, o ne užtarėjų kiekybe, tampa taikiniu, kurį reikia eliminuoti.

Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje dabar turime keletą tvarkingai dirbančių įmonių ir daugybę ant bankroto ribos esančių žvejybos įmonių, o juk sakoma, kad tie, kurie bando išsigelbėti, griebs ir šiaudą, nesvarbu, ar jis teisėtas, ar ne. Gaila tik, kad tą pagalbos šiaudą jiems tiesia įtartini žmonės.

Apie kokią pagalbą kalbate?

Žvejybos įmonėms labai svarbus yra kvotų skirstymas ir visa sistema, kurią reglamentuoja Žuvininkystės įstatymas. Pastaruoju metu vis bandoma pakeisti šio įstatymo nuostatas taip, kad atsirastų galimybė kartu apriboti dabar vykstančią efektyvią žvejybą ir sudaryti sąlygas kuo daugiau nepanaudojamų kvotų parduoti kažkam kitam.

Kaip minėjau, yra didelė grupė žvejybos įmonių, kurios realiai veiklos nevykdo arba vykdo minimaliai, tačiau joms itin aktualu, kad, atsiradus daugiau žvejybos kvotų, kurias galima būtų gauti net realiai nieko su jomis nedarant, atsivertų prekybos kvotomis "turgaus" galimybės. Kitaip tariant, įsigalėtų tokia popierinė žvejyba.

Nėra paslaptis, kad mūsų šalies jūros ištekliai su tarpininkų pagalba yra po Rusijos kapitalo įmonių didinamuoju stiklu, todėl kvotų skirstymo sistemos pakeitimai bei kritinis įmonių, kurios sutiktų vėliau gauti atlygį nieko nedarydamos, skaičius gali būti vienas iš svarbiausių faktorių realizuojant planą jiems įsigalėti pas mus.

Tokiam scenarijui trukdo tik likusios efektyviai veikiančios žvejybos įmonės, dirbančios, mokančios mokesčius ir kuriančios darbo vietas.

Scenarijus kartojasi Lietuvoje

Kas yra tie jūsų minimi tarpininkai?

Tai kaimyninių šalių kapitalo žvejybos įmonės ar konkretūs asmenys. Daugelis Latvijos ir Estijos žvejybos įmonių yra iš tikrųjų rusiško kapitalo bendrovės. Didžioji dalis iš jų priklauso Sankt Peterburgo bendrovėms.

Rusiško kapitalo įtaką įrodo tai, kaip skleidėsi Rusijos embargo procesas: latvių bei estų konservų importas buvo vėliausiai sustabdytas - tik tuomet, kai Europos Sąjungos (ES) maisto prekių importo draudimai į Rusiją pasiekė apogėjų. Akivaizdu, kad įtaką padarė politinį užnugarį turintis rusiškas kapitalas, valdantis šias latvių bei estų bendroves. Jų plėtros artimiausioji stotelė - Lietuvos įmonių turimi žvejybos plotai.

Aš suprantu užsienio verslininkus, kurie kaip ir visi kiti verslininkai eina lengviausiu, greičiausiai duodančiu efektą keliu. Jei lengviausias ir greičiausias kelias perimti žvejybos kvotas eina per Seimą ir įstatymo pakeitimus - tai jie taip ir daro, bet aš norėčiau manyti, kad Seimo nariai turėtų ginti mūsų šalies verslo interesus.

Po 2014 metų pabaigoje Seimo įvesto ribojimo vienai įmonei turėti ne daugiau kaip 40 proc. žvejybos kvotų pasirodė, kad žvejams ir žvejų vardu kurtas įstatymas lietuviams nesuteikia teisės pretenduoti nė į vieną žuvies kilogramą, kuris buvo dirbtinai atimtas iš bendrovės "Banginis" kvotos.

Žinoma, visiškai "netyčia" tos kvotos turėjo būti parduotos atvirame aukcione ir tik garsiai pasakius, kad bus parduodami nacionaliniai ištekliai, Eugenijus Gentvilas skubiai įregistravo pataisą, kad aukcione parduodama gali būti tik 5 proc. Tiek Žemės ūkio ministerija, tiek pati jos ministrė greitai suprato, kad nacionalinius išteklius parduos būtent ji, o ne Seimas, ir visa kaltė klius ministerijai, kuri tiesiog išparceliavo nacionalinius išteklius. Manau, E. Gentvilas kaip patyręs politikas reagavo į tai ir pats užregistravo 5 proc. apribojimo pataisą.

Ar reikėtų suprasti, kad Lietuvos žvejų Seimo pavasario sesijoje dar laukia kvotų skirstymo tvarkos ir Žuvininkystės įstatymo pakeitimai?

Nereikia net prognozuoti, nes tai būtų logiška pradėtų darbų tąsa. Nujausdami grupės Seimo narių siekį įvesti dirbtinį 40 proc. žvejybos kvotų vienai įmonei apribojimą, įvykdėme įmonės "Banginis" padalijimą, kurio pagrindu sukurtos bendrovės "Baltijos šprotai" akcijas buvome priversti parduoti. Šiuo metu šios įmonės funkcionuoja kaip savarankiški vienas su kitu nesusiję juridiniai asmenys, kurie vieni iš nedaugelio žvejybos Baltijos jūroje sektoriaus bendrovių faktiškai išnaudoja visas jiems skirtas žvejybos metines kvotas.

Vis dėlto šiuo metu jau yra įregistruoti ir pavasario Seimo sesijoje bus nagrinėjami nauji Sauliaus Bucevičiaus, Vytauto Kamblevičiaus ir liberalo E. Gentvilo inicijuoti pasiūlymai Žuvininkystės įstatymui, kuriais siekiama įmonėms uždrausti susijungti bei pasidalinti.

Dar daugiau - "stumiamas" pasiūlymas numato įstatymo veikimą atbuline tvarka jau teisėtai įvykusiems faktams. Visi žino, kad įstatymų veikimas atgaline tvarka yra nesuderinamas su jokiais teisės principais, bet kadangi teismai pirmoje instancijoje jau pasakė, kad žvejybos kvotų skyrimas padalintoms, savarankiškai veikiančioms ir vienai su kita nesusijusioms bendrovėms yra teisėtas, tai Seimo nariams, matyt, nebelieka nieko kito, kaip spausti teismus, tarp teismų posėdžių registruojant naujus įstatymo pakeitimus.

Visą tą spaudimo procesą patyriau praėjusiais metais savo kailiu. Seimo Kaimo reikalų komiteto patarėja nepridėdavo svarstymui mūsų dokumentų komiteto posėdžiams bei nepranešdavo apie susirinkimus, klaidingai informuodavo, kad mūsų klausimas yra išbrauktas iš darbotvarkės, ir tai būdavo formali priežastis tiesiog fiziškai neįleisti manęs į Seimą. Vėliau visam Seimui sakoma, kad oponuojančios nuomonės nebuvo išsakyta.

Turiu įrodymų, kad Seimo salėje S. Bucevičius ir E. Gentvilas klaidino Seimo narius, norėdami įtikinti palaikyti siūlomas Žuvininkystės įstatymo pataisas.

Jau nekalbu apie tai, kad kvotų skirstymo pakeitimai praėjusiais metais labai įtartinai sutapo su nepagrįstu bendrovių "Banginis" ir "Baltijos šprotai" laivų areštu Latvijoje. Susidaro įspūdis, kad bet kokiu būdu mus norima parodyti neigiamai.

Politikų dėmesys

Koks tokiu atveju yra Kvotų skyrimo komisijos vaidmuo šiame kontekste?

Iš esmės tai turėtų būti institucija, kuri savarankiškai priima sprendimus, tačiau natūralu, kad Seimo narių spaudimas net komisijos posėdžių metu daro savo darbą. Turiu posėdžių įrašus, kuriuose pats Eugenijus Gentvilas stengiasi formuoti sprendimus. Geriausias to pavyzdys - paskutinis žvejybos kvotų skirstymo posėdis, kuriame dalyvavo ne tik Kvotų skyrimo komisija ir žvejai, tačiau asmeniškai ir E. Gentvilas, kuris ragino Kvotų skyrimo komisiją kvotas skirstyti atsižvelgiant į jo pasiūlymus, įregistruotus Seime, kurie, pasak liberalo, bus tikrai priimti pavasario sesijoje.

Apie Seimo nario E. Gentvilo spaudimą valstybės institucijų darbui ir priimamiems sprendimams informavau kitus Seimo narius, kad viso parlamento vardu vienas Seimo narys viešai deklaruoja, kokie bus priimti įstatymai, lyg Seimas būtų vienasmeniškai pavaldus tik jam. Tikiuosi, kad tai kaip nors bus pastebėta, atsispindės pavasario sesijoje.

Suprantu, kad yra situacijų, kada valstybė atima arba pasiima verslo dalį, kai tai yra pagrindžiama nacionaliniais interesais, bet tada yra aiškiai numatoma kompensacija, tokie atvejai yra žinomi ir tai yra numatyta įstatymu, o ne pasiima šiaip sau iš verslo subjekto verslo dalį arba visą verslą. Bet kol kas šios temos visi aktyviai vengia, suprasdami, kad nacionalinis interesas yra priešingas - išlaikyti kvotą, o ne parduoti užsienio piliečiams. Ir kad visiškai būtų neįmanoma, kada Vyriausybė turėtų kompensuoti Lietuvos subjektui už atimtą kvotą-verslą tam, kad galėtų aukcione parduoti užsienio piliečiui.

Gali susidaryti įspūdis, kad įstatymus bandoma kurti būtent jūsų įmonei. Kaip vertinate tokį Seimo narių dėmesį?

Dėmesys dėmesiui nelygus, todėl būčiau linkęs jo atsisakyti, tačiau kalbame ne apie mane, mano įmonę, o apie visą žvejybos sektorių, kuris moka mokesčius valstybei, įdarbina žmones, kuria produkciją, o jeigu norite skambiai: garsina jūrinės valstybės vardą.

Politikams lengva dangstytis kovotojo už jūrinę valstybę skraiste, ypač kai artėja rinkimai. Lengviau nei girdėti mane, sakantį, kad atgaline eiga keleto kitų Seimo narių stumiami žvejybos kvotų apribojimai yra pragaištingi visam sektoriui.