Žvejus su valdininkais sukiršino žvejybos pajėgumai

Vakar įvykęs Žuvininkystės tarnybos valdomų žvejybos pajėgumų (437 GT laivo bendrosios talpos ir 1067 Kw laivo galios) aukcionas į neviltį varo susivienijusius Klaipėdos žvejus. Šie aiškina, jog nėra nusiteikę prieš pajėgumų pardavimą, tačiau niekas iki šiol dorai nesugeba paaiškinti, iš kur jie atsirado ir ar jie kartais nebuvo pasisavinti iš pačių žvejų.

Užvirė aistros

Praėjusią savaitę įvykęs Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos žvejų susitikimas su Žuvininkystės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos atstovais kunkuliavo aistromis.

Nors diskusija turėjo vykti žvejybos pajėgumo ribojimo tam tikruose geografiniuose rajonuose ir pajėgumų apskaitos klausimais, žvejai valdininkams priminė seniai neišsprendžiamą problemą - kas paaiškins, iš kur atsirado laisvi pajėgumai.

"Visi sėdintys salėje patvirtins, kad iki šios dienos nė viena asociacija, nė viena žvejybinė įmonė negavo informacijos, nuo kada atsirado laisvi pajėgumai. Iki šių metų apie laisvus pajėgumus nebuvo kalbama nė žodžiu, nes žvejai norėjo pasinaudoti galimybe modernizuoti žvejybinius laivus, bet atsižvelgus į modernizavimo programą jiems buvo pasakyta, kad jie turi susimažinti 20 procentų savo variklių pajėgumus. Bet kuris žvejojantis laivas sumažinęs pajėgumus 20 procentų negalės gaudyti nei brėtlingio, nei strimėlės, netgi tos pačios menkės, nes jų pajėgumai bus kokie 180 kilovatų. Žvejai nori išgirsti, kuriais metais atsirado laisvi pajėgumai", - susitikimo metu šnekėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis.

Anot aktyvaus žvejo, asociacija nekvestionuoja ES grąžintų 2 proc. pajėgumų, kurie atsirado kai kuriems žvejams pasitraukus iš verslo ir supjausčius laivus, tačiau jiems pikta, jog Žuvininkystės departamentas "nori tapti UAB'u" ir prekiauti laisvaisiais pajėgumais, kurie esą priklauso įmonėms ir įmonių savininkams.

Į prašymus nereaguoja

Susitikimo metu buvo pristatytas kreipimasis į Žemės ūkio ministeriją, Žuvininkystės departamentą ir Seimo Kaimo reikalų komitetą. Jame prašoma laikytis esą dar šių metų kovo 25 dieną ministerijos vadovų ir kiti valdininkų žvejams duoto pažado, jog žvejybos pajėgumų tvarka ir naujas Žuvininkystės įstatymas bus priimtas tik tada, kai žvejams bus duotas išsamus paaiškinimas dėl laisvų pajėgumų atsiradimo.

"Niekas nesureagavo absoliučiai, viskas vyksta toliau. Aš pats asmeniškai nesu prieš aukcioną, tačiau aš prieš žmonių nekompetenciją, kurie nesugeba paaiškinti, kaip ir iš kur atsiranda laisvi žvejybos pajėgumai. Jei paprastas žvejys sugeba valdininką "užvartyti" klausimais, tai tam valdininkui neverta sėdėti kėdėje", - aštriai apie Žuvininkystės departamento ir ŽŪM tarnautojų darbą atsiliepė M. Rimeikis.

Asociacijos pirmininkas pasakojo, jog dar 2000 metais buvo įstatymas, kuris numatė, jog supjausčius laivą jo pajėgumai priklauso laivo savininkui, tačiau jų per atitinkamą laiką nepanaudojus jie grįžta valstybei. Po to maždaug 2004-2006 metais iš viso buvo supjaustyti 26 laivai, o dėl to Europos Sąjunga Lietuvai grąžino 2 proc. pajėgumų.

"2004 metais stojame į ES, tuomet buvo deklaruota, su kiek kilovatų įstojome. Buvo įvesta segmentacija - priekrantė, Baltijos ir Atlanto vandenys, kurie turėjo savo "kilovatus". Dabar 2015 metai ir norime žinoti, kaip kito minėti pajėgumai. Sudėjus visus išvardintus dalykus būtų galima pamatyti visą lentelę ir taip nebūtų žmonių kiršinimo", - aiškino M. Rimeikis, pridūręs, jog jokie derinimai dėl aukcionų ir laivų pajėgumų su žvejais pastaruoju metu nebevyksta.

Pirmininkas aiškina vilties neprarandantis ir tikisi, jog valdininkai laikysis duoto žodžio.

Komentuoti nepanoro

Posėdyje žvejų klausimus atrėmęs Žuvininkystės tarnybos Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjas Tomas Kazlauskas "Vakarų ekspresui" teigė, jog jo atstovaujama tarnyba visą jiems rūpimą informaciją yra pateikusi jau praėjusių trijų seminarų metu.

Esą iš žvejų skundų sulaukiama nuolat, todėl tarnybos darbuotojai ir toliau į juos atsakinėja. Vedėjo teigimu, ne visiems žvejams kyla neaiškumų - esą susitikimų metu reiškiasi tik keletas, o kiti tyli.

Paprašytas trumpai papasakoti, kaip atsirado aukcione pardavinėjami pajėgumai, T. Kazlauskas atkirto, jog nemato reikalo to daryti. Esą visa informacija ir dokumentai buvo pateikti žvejų bendruomenei.

Kiek atviresnis buvo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis. Jis stebėjosi kilusiu sujudimu. Visų pirmiausia dėl to, jog panašus aukcionas vyko prieš 6 metus ir tada jokių problemų net nekilo.

Anot pavaduotojo, buvo įstatymo nuostatos, kad niekam nepriklausantys pajėgumai turi būti parduodami aukcionuose, tačiau tam buvo reikalinga susisteminti informaciją, kiek visos įmonės jų turi.

"Pernai vasarą buvo visų prašyta deklaruoti savo pajėgumus. Tuomet praktiškai pusė įmonių net neatsakė. Rudenį buvo dar kartą griežtai užklausta, kad procedūra būtų pakartota. Susirinkę visus duomenis tikrinome juos su savo duomenų baze, jei kildavo neaiškumų, bandėme išsiaiškinti. Likę laisvi pajėgumai buvo pristatyti aukcionui", - pasakojo A. Adomaitis, tikinęs, jog iš bendrovių niekas atimta nebuvo: jei kildavo neaiškumų, pajėgumai buvo rezervuojami iki kol bus išspręstos problemos.

Parduodami pajėgumai, pavaduotojo teigimu, atsirado iš daugybės šaltinių: iš supjaustytų laivų grąžinti 2 proc., nuo praėjusio aukciono neparduoti ir žvejų per 48 mėnesius neišnaudoti pajėgumai.

Esą tiksliai suskaičiuoti ir atsekti, kur ir kaip keliavo žvejų prašomi parodyti pajėgumai, yra itin sudėtinga. Anot A. Adomaičio, tuomet reikėtų peržiūrėti 8 metų duomenis, o daugelis įmonių "prapuolė", laivus nurašė ir panašiai.

Specialistas stebėjosi žvejų pasipiktinimu ir svarstė, jog visi šie nesutarimai kyla iš baimės, kad rinkoje atsiras naujų žaidėjų.

"Visiems kvotų trūksta, bet trūkimas irgi toks kabutėse. 20 metų trūko menkės kvotų, dabar nustojo menkes žvejoti ir visiems reikia strimėlių kvotų. Bijo, kad gali atsirasti naujų įmonių. Bet aukcionai yra uždari, tai reiškia, kad laisvus pajėgumus gali pirkti tik tos įmonės, kurios dabar turi teisę žvejoti.

Vakar vykusiame aukcione dėl 437 GT laivo bendrosios talpos ir 1067 Kw laivo galios varžėsi 4 varžovai. Anot A. Adomaičio, laimėtojai greičiausiai bus žinomi šiandien.

Žvejai baiminasi konkurencijos

Lina KUJALYTĖ, žemės ūkio viceministrė
Manome, kad nesutarimai su žvejais iš dalies kyla dėl to, kad įsigijus kitiems ūkio subjektams laisvą žvejybos pajėgumą ir atsiradus naujiems žvejybos laivams padidės konkurencija dėl išteklių, kuri ir šiuo metu yra didelė, ir žvejai to baiminasi. Iš kitos pusės, kai kurie žvejai nepatenkinti, kad laisvas žvejybos pajėgumas parduodamas aukcione, o ne išdalinamas jiems, nes jie abejoja, ar turi finansinių galimybių laimėti aukcione. Vos pora ūkio subjektų teigia, kad iš jų buvo neteisėtai nusavintas laisvas žvejybos pajėgumas, iš jų tik vienas tai ginčija Administracinių ginčų komisijoje.