Žvejų prieplaukos vizija tolsta

Projekto "Mažų žvejybos prieplaukų statyba Baltijos jūros priekrantėje" įgyvendinimu besirūpinančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (ŽPGA) pirmininkas Alfonsas Bargaila apgailestauja, kad Klaipėdos rajonas gali lengva ranka nubraukti net kelerių metų triūsą. "Kuo ilgiau rajono politikai ir valdininkai dels, tuo didesnė tikimybė, kad Žemės ūkio ministerija mums rezervuotus pinigus skirs kokiam nors kitam projektui", - piktinasi žvejų atstovas.

A. Bargailos teigimu, jei per artimiausią mėnesį nebus patvirtintas detalusis planas, parama tikrai "nuplauks".

"Jie ten kabinėjasi dėl visokių menkniekių. Tačiau uostelis yra reikalingas ne tik žvejams, bet ir rajonui. Mes net sutinkame, kad rajono savivaldybė būtų partneris, net galėtų pati parinkti uosteliui operatorių, kad tik greičiau viskas judėtų, deja. Mano žiniomis, kovo mėnesį detaliojo plano tvirtinimas į darbotvarkę nėra įtrauktas", - aiškino A. Bargaila.

Pasak žvejų atstovo, Gargždams tie Europos milijonai "nukristų" iš dangaus nė piršto nepajudinus, tačiau rajono valdžia iki šiol spyriojasi ir į žvejų poreikius žiūri nepatikliai.

Patys žvejai šios prieplaukos laukia jau seniai. "Mes neturime kur laivų laikyti", - sako žvejys Vilius Razma. Anot jo, Karklės prieplaukoje būtų sudarytos galimybės laivus iškrauti, pripilti juos kuro, čia patogiausia slėptis nuo audros.

"Dabar mes laivus laikome Klaipėdoje, prie rekonstruotų Dangės krantinių. O jos tam nepritaikytos, per aukštos. Be to, prieš audrą mums labai nepatogu plaukti slėptis iš priekrantės į Klaipėdą, labai tolimas kelias. O Rikinės žiotys yra idealiausia vieta žvejų prieplaukai", - aiškino žvejys.

Pajūrio regioninio parko (PRP) direkcijos vadovas Darius Nicius "Vakarų ekspresui" aiškino, kad šios saugomos teriorijos direkcija neprieštarauja prieplaukos statyboms. "Tačiau viskas įstrigo todėl, kad privatininkai pajūryje negali būti sklypo savininkais. Todėl tenka rengti ne tik šio uostelio, bet ir viso Baltijos pajūrio detalųjį planą. Tik šiuo dokumentu būtų suformuotas sklypas prieplaukai, po ko reikėtų skelbti konkursą techniniam projektui", - aiškino D. Nicius.

Jis taip pat teigė, kad įrengus prieplauką poveikio gamtai nepavyks išvengti, tačiau žala neturėtų būti labai didelė. "Pagilinus ir paplatinus Rikinės žiotis šiauriau uostelio gali būti nuplaunamas krantas, tačiau mes suprantame, kad prieplauka yra socialinis, o ne komercinis objektas, tad dirbtinai jam įrengti kliūčių nesudarome", - teisinosi D. Nicius.

Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius paaiškino, kad Baltijos priekrantės detalusis planas, kuriuo bus formuojamas sklypas ir žvejų prieplaukai, rajono savivaldybės Nuolatinėje statybų komisijoje bus svarstomas tik šiandien, trečiadienį. "Tad ir į Tarybos posėdžio darbotvarkę jis dar nėra įtrauktas. Jei niekas svarstomam planui neturės pretenzijų, tai geriausiu atveju politikai jį tvirtins tik balandį. O jei dokumentą reikės tobulinti, jis bus tvirtinamas vėliau", - teisinosi G. Kasperavičius.

Lėšos prieplaukai statyti būtų gautos iš Europos Sąjungos žuvininkystės fondo pagal 2007-2013 metų programą.

Būsimoji prieplauka, kuria naudotųsi 30-50 nedidelių laivelių savininkai, su minimalia infrastruktūra užimtų 100 metrų valstybinės žemės pajūrio ruožą. A. Bargailos teigimu, Rikinės žiotyse tarpukariu veikė žvejų laivų uostelis, todėl šioje vietoje įrengus prieplauką tebūtų atkurta istorinė teisybė.

Šiuo metu priekrantės žvejams yra skirta net 30 vietų, kur jie gali atvežti ir į vandenį nuleisti savo valtis bei iškrauti iš jų laimikį. Žvejams tenka važiuoti per kopas, laimikį iškrauti rankomis. Tokiu būdu dirbant sudaroma daug nepatogumų ir patiems žvejams, ir daroma žala gamtai.