Žvejų kontrolės reidai: ir pavojingi, ir malonūs

"Vakarų ekspresas" buvo pakviestas dalyvauti Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos kontrolės skyriaus rengiamame reide, kurio metu ieškota nelegalių žvejų tinklų ir brakonierių.

Vyriausiasis Žvejybos kontrolės skyriaus specialistas Algimantas Vėlavičius vienintelis turi reikiamą
kvalifikaciją ir leidimą vairuoti didžiausią žvejybos kontrolės laivą "Vakaris". Pastarasis pagal locmaninio laivo modelį buvo pagamintas Estijoje ir išvysto apie 20 mazgų greitį (apie 40 km/h). Mažesnis skyriaus laivas "Tobis" gali skrieti dvigubai greičiau, su juo galima plaukti arčiau kranto, tačiau jis bejėgis žiemos sezono metu.

Darbas sausumoje

Kontrolės skyriaus specialistai plaukiančius didesnius nei 12 metrų laivus gali matyti tiesiog savo kompiuteryje. Čia detaliai pateikiama informacija apie tikslias koordinates, laivo greitį, tad galima nustatyti, ar žvejai plaukia į uostą, ar užmesti tinklų.

Reidas buvo suplanuotas dienai einant į pabaigą - remiantis prognozėmis tikėtasi, jog bus paskutinė giedra tos savaitės diena, tad pažeidėjų turėjo būti gausu.

Specialistai informavo, kad krante kontrolės laivą lydi ir iš akių nepaleidžia sausumos ekipažo automobilis. Jis skirtas tam, kad aptikus pažeidėjų, juos būtų galima pasitikti krante.

Iki pat Latvijos

Daugėjant plūdurų kontrolieriai į darbą pasitelkia "katiną". Tik jis nemiauksi, žuvų neėda ir vandens nebijo. Katinu vadinamas kablys, kuris puikiai aptinka po vandeniu pasislėpusius priinkaruotus ir plūduru nepažymėtus nelegalius tinklus.

Plaukiant pro vartus laivo greitis padidinamas iki maksimumo, kad greičiau praplauktume didžiausias bangas. Specialistai sako, jog laikui bėgant prie bangavimo priprantama ir tai darbui netrukdo. Ieškant plūdurų ilgą laiką tenka žiūrėti į vandenį, todėl akys paskausta. Tad vasarą dirbti labai padeda akiniai nuo saulės. Jie sugeria saulės spindulius, kurie lūžta atsispindėję nuo vandens.

Plaukiant link Palangos, link pirmųjų plūdurų, specialistai papasakoja, jog kartais vieno tinklo ištraukimas gali trukti ir dvidešimt minučių. Kiekvienas žvejys, turintis leidimą žvejoti savo bare (teritorinis jūros žvejams skirtas vienetas; Lietuva turi 29 barus), savo plūdurus paženklina specialiais numeriais, pagal kuriuos skyriaus darbuotojai ir orientuojasi, kam priklauso tinklas, ar žvejys nepažeidžia taisyklių. Jeigu numerio ant plūduro nėra, jis sulaukia didesnio dėmesio.

Žvejams skaudžiausia yra tai, jog šiuo metu laiku yra draudžiama žvejoti menkes. Kadangi tuo pačiu tralu yra žvejojamos ir plekšnės, jų žvejyba taip pat uždrausta.

Už menką pažeidimą specialistai gali skirti įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 1 000 litų. Už rimtesnius prasižengimus gresia bauda iki 10 000 litų kartu konfiskuojant įrangą ar net atimant licenciją žvejoti iki pusės metų. Kontrolės skyriaus vedėjas Erlandas Lendzbergas prisiminė, jog yra tekę skirti 10 000 litų baudą, tačiau per du kartus: pirmą kartą žvejys buvo nubaustas 3 000 litų, o antrą kartą po keleto savaičių - jau 7 000 litų bauda.

Iš pradžių specialistai nutarė plaukti iki Palangos, vėliau iki Šventosios, sienos su Latvija. Priplaukus pirmuosius įtartinus plūdurus, jie patikrinami, tačiau tinklų nėra, viskas atitinka taisykles.

Pradėjus tikrinti plūdurą pro šalį įtartinai pralekia vandens motociklas.

"Matyt, tai vienas iš tų, kurie pasiženklino šią vietą", - svarstė specialistai. Tačiau, kadangi pažeidimų nėra, nėra ir pagrindo imtis kokių nors veiksmų.

Daugėjant plūdurų kontrolieriai į darbą pasitelkia "katiną". Tik jis nemiauksi, žuvų neėda ir vandens nebijo. Katinu vadinamas kablys, kuris puikiai aptinka po vandeniu pasislėpusius priinkaruotus ir plūduru nepažymėtus nelegalius tinklus.

Patikrinę Palangos bei Šventosios vandenis, specialistai prašo Būtingės terminalo leidimo plaukti virš jų naftotiekių. Kadangi Būtingės terminalo teritorijoje yra draudžiama užmesti inkarus, o anksčiau žvejai dažnai šią taisyklę pažeisdavo, leidimų plaukti ilgai prašyti nereikia.

Patikrinus terminalo teritoriją, 29-ajame, paskutiniajame, bare aptinkame ne savo vietoje esantį žvejo plūdurą. Specialistai nufotografuoja plūdurą prie jo pridėję rankinį GPS navigatorių. Anot jų, blogiausiu atveju, jeigu pažeidėjas atsidurtų teisme, tai būtų pagrindinis įrodymas. Tačiau šįkart greičiausiai žvejys atsipirks tik įspėjimu.

Plaukiame toliau nuo kranto, palei sieną su Latvija, į telefonus plūsta žinutės, jog mobiliojo ryšio operatoriai mus sveikina kaimyninėje šalyje.

"Dirbdami tokį darbą, esame priversti prašyti pasieniečių leidimo plaukti ir kituose teritoriniuose vandenyse, kadangi žuvys dažnai migruoja, o kur žuvys - ten ir žvejai", - tikino skyriaus vyriausiasis specialistas Ernestas Peskovas.

Palei Latvijos sieną plaukėme daug toliau už naftą pumpuojančių tanklaivių švartavimosi jūroje vietą. Stebint tanklaivius iš paplūdimio jie atrodo kaip maži taškai, o su žvejų kontrole plaukėme taip toli, kad net ir tie taškai buvo sunkiai įžiūrimi.

Nuplaukus ganėtinai nemažą atstumą nuo kranto, specialistų akiratin patenka dreifuojančiu ūdu vadinamas plūduras. Šie plūdurai Lietuvoje uždrausti, jie skirti lašišų žvejybai, ir skirtingai nei tinklai, naudojami paviršiuje. Jie leidžiami Latvijoje bei Švedijoje ir turint omenyje, jog plaukėme palei šių valstybių teritorinius vandenis, nemenka tikimybė, jog dreifuojantis ūdas atklydo iš ten. Specialistai jį pasiima su savimi. Tai antrasis ir, kaip paaiškėjo vėliau, paskutinis "laimikis" šiandien.

Pamačius artėjantį mūsų link cikloną, o ir turėdami planų patikrinti daugiau plotų arčiau kranto, specialistai pasuka laivą Kuršių nerijos link. Apie vidurnaktį maždaug ties Juodkrantės švyturiu ištraukiame pirmąjį tinklą. Tačiau jis, nors ir ne itin geros išvaizdos, bet legalus. Tinklo akis pateko į 60-79 centimetrų grupę, vadinasi, jie užmesti gali būti ištisus metus.

Ne viskas taip gražu

Gali pasirodyti, jog skrosti jūrą šokinėjant per bangas, truputį padirbėti traukiant tinklus - svajonių darbas. Deja, žvejų kontrolės specialistų darbas turi ir kitą, ne tokią malonią pusę. Ypač žiemą. Tuo metų laiku kontrolieriams tenka užsivilkti gelbėjimo darbų kostiumus, kurie nelaimės atveju leistų šaltame vandenyje bent valandą nesušalti. Šie kostiumai, anot specialistų, nepatogūs, juose karšta.

"Jausmas toks, lyg būtum teletabis", - prisiminė kontrolieriai.

"Kostiume šilta, o į veidą pučia žvarbus ir šaltas vėjas. Maža to, dar tenka ir šokinėti į kitus laivus. Net ir vasarą jūra pakankamai neblogai banguoja, o žiemą efektas trigubas. Kai reikia patekti į kitą laivą, būna sunku prie jo prisišvartuoti, o patekti į jį per maždaug metro pločio bortelį - dar didesnis iššūkis. Dažniausiai tenka į laivą įšokti - visai kaip kaskadininkams filmuose", - apie ekstremalias darbo sąlygas žiemą pasakojo specialistas E. Peskovas.

Nors brakonierių reido metu ir nesugauta, nelegalių tinklų nerasta, dar nereiškia, jog tokių nėra. Kartais sudėtingos oro sąlygos, gera nelegalų komunikavimo sistema neleidžia įvertinti viso nelegalios žvejybos masto.

Net ir vasarą jūra gana stipriai banguoja, o žiemą efektas trigubas.

Dreifuojančiu ūdu vadinamas plūduras Lietuvoje yra uždraustas. Jis skirtas lašišų žvejybai ir, skirtingai nei tinklai, naudojamas paviršiuje. Ūdai leidžiami Latvijoje bei Švedijoje.

Apie vidurnaktį ties Juodkrantės švyturiu ištrauktas tinklas, nors ir ne itin geros išvaizdos, bet legalus.

Aptikus ne savo vietoje esantį žvejo plūdurą specialistai nufotografuoja jį kartu su GPS navigatoriumi. Jeigu pažeidėjas atsidurtų teisme, tai būtų pagrindinis įrodymas.

Vyriausiasis Žvejybos kontrolės skyriaus specialistas Algimantas Vėlavičius vienintelis turi reikiamą kvalifikaciją ir leidimą vairuoti didžiausią žvejybos kontrolės laivą "Vakaris".

Eimantas MIKŠYS