Žvejai užkibo ant savo pačių kabliuko

Rytoj bus jau 4 mėnesiai, kai žemės ūkio viceministro pareigas eina Rytis Šatkauskas, kuruojantis žvejų reikalus. Jis prisipažino, kad konfrontuojančių žvejų sutaikyti nepavyko ir naujai valdžiai. Žinodami tam tikrą socialinių partnerių požiūrį, tai, kad su jais gana sunku dirbti, nes jie tik kelia reikalavimus, ir viskas, Žemės ūkio ministerijos tarnautojai nenorėjo dirbti darbo grupėje, turinčioje koreguoti su žvejyba susijusias taisykles. Pasak viceministro, vos ne prievartos būdu reikėjo bandyti sudaryti tą darbo grupę.

"Problemos yra įsisenėjusios, Klaipėdos žvejų bendruomenė aktyvi, o konfrontuojančių pusių interesai tokie skirtingi, kad jų suderinti neįmanoma. Diskutuojant su žvejų atstovais nepasiekiama konstruktyvaus dialogo, nes jie kalba tik lozungais. Tokia situacija kenkia jiems patiems, bet jie nenori to matyti. Jeigu ministerija ir bandytų ką nors daryti, būtų tiesiog apkaltinta kišimusi į jų vidaus reikalus", - sakė R. Šatkauskas.

KONKURENCIJA. Žvejams kreipusis į Konkurencijos tarybą dėl kvotų skirstymo taisyklių, paaiškėjo, kad ji ir jie konkurencingumo principo pažeidimus supranta skirtingai. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pasirinko istorinį principą

Po ilgų svarstymų, ginčų bei barnių su žvejų atstovais žemės ūkio ministras pavasario pradžioje vis dėlto patvirtino naujas kvotų skirstymo taisykles, kurios galios trejus metus, įskaitant ir šiuos metus. Taigi iš esmės ką nors jose keisti būtų galima jau tik 2016 metais.

Kvotų skirstymo taisyklės parengtos vadovaujantis istorinių sugavimų principu. Tai yra tam, kas anksčiau sugaudavo daugiau žuvų, skirta ir didesnė jų kvota trejiems metams. Pasak R. Šatkausko, atsisakyta anksčiau siūlyto 10 metų laikotarpio ir pasirinktas 3 metų laikotarpis tam, kad jeigu paaiškėtų kokios nors klaidos, jas būtų galima ištaisyti anksčiau, o ne po 10 metų. Viceministro manymu, istorinis principas yra teisingas, nes jeigu jau žmogus nebegaudo ar mažai sugauna, turi trauktis iš verslo.

Pagal naujas taisykles kvotų skirstymas susietas ne su laivu, o su žvejybos įmone. Tai yra nebereikia laikyti senų laivų vien tam, kad gautum didesnę kvotą, atsiranda galimybė daugiau dėmesio skirti laivų modernizavimui.

Žiūri naudos

Žvejų nepasitenkinimas kilo dėl to, kad UAB "Banginis" tuo metu, kai daugelis kitų gaudė menkes, nes jos brangiau kainavo, paėmė paskolą, įsigijo du modernius laivus ir gaudė strimeles bei šprotus, ir, be abejo, jų sugaudavo daugiausiai. Skirstant istorinių sugavimų principu, suprantama, "Banginiui" šių žuvų kvotos priklauso daugiausiai. Kiti žvejai su tuo kategoriškai nesutinka.

Mat situacija šiuo metu iš esmės pasikeitė. Europa sumažino strimelių ir šprotų kvotas, šios žuvys pabrango, dabar ir kiti žvejai nori jas gaudyti, nes jiems tai labiau apsimoka, ir pageidauja didesnių šių žuvų kvotų. Menkių kvotos Lietuvos Baltijos jūros žvejai jau neišnaudoja ne pirmus metus, ir, pasak R. Šatkausko, panašu, kad taip bus ir šiemet.

Viceministras juokavo, kad po kelerių metų situacija vėl gali kitaip apsiversti ir atsiras kas nors, kas pradės sugauti daugiausia menkių. "Atsiras koks kitas "Krokodilas", sugaunantis daugiausia menkių, o kai šios pabrangs, vėl visi mesis menkių gaudyti ir lieps "Krokodilui" pasitraukti į šalį. Tai nėra teisinga", - bandė paprastai istorinį principą paaiškinti viceministas.

Reikalauja įsileisti naujus

"Banginiui" skirta strimelių ir šprotų kvota sumažinta nuo 80 proc. iki 70 proc., bet žvejai vis tiek nepatenkinti. Jie kreipėsi į Konkurencijos tarybą (KT), esą pažeidžiamas konkurencijos įstatymas, nes vienai bendrovei skiriama daug kvotos, o kitoms - mažai, jos pasmerktos bankrotui.

Tačiau, anot R. Šatkausko, KT pareiškė, kad pažeidžiamas konkurencijos principas tuo, jog taip skirstant kvotas į žvejybos rinką neturi galimybės ateiti naujas žvejys. Taigi susidarė paradoksali situacija, tad žvejų surastas konkurencijos kabliukas lyg ir atsisuko prieš juos pačius.

Gegužės pabaigoje ministro įsakymu sudaryta darbo grupė buvo susirinkusi į pasitarimą, kuriame dalyvavo ir žvejų, ir ministerijos, ir KT atstovai. R. Šatkauskas siūlė tam, kad nebūtų pažeistas konkurencijos principas, skirstyti ne visą kvotą, palikti tam tikrą procentą žuvų naujam rinkos žaidėjui. KT žadėjo tokį variantą išanalizuoti.

Išbraukė nuostatą

Kitas dalykas, vakar turėjo būti tvirtinamas, galima sakyti, naujas Žuvininkystės įstatymas. Jame buvo įrašyta nuostata, kad kvotos skirstomos istorinių sugavimų pagrindu. Tokiu atveju KT nebegalėtų prikibti prie to, kad ministras savo įsakymu dėl kvotų skirstymo pažeidžia konkurencijos įstatymą, neįleisdamas į rinką kitų.

Tačiau įstatymo rengėjai tokią nuostatą išbraukė tikindami, kad būtina pagaliau susitarti su žvejais iki galo, kaip turi būti skirstomos kvotos. Vadinasi, kol kas liks senasis principas, kad kvotų skirstymas - ministerijos prerogatyva, tad KT keliama problema išliks.

Pasak R. Šatkausko, svarstyti ir kiti kvotų skirstymo variantai. Vienas jų - būtų galima kvotas nusipirkti aukcione. Bet tada tų, kurie negautų kvotų nusipirkti aukcione, laivai taptų beverčiai.

Žvejai pateikė savo formulę, kaip reikėtų skirstyti kvotas, pagal ką reikėtų skaičiuoti, jie netgi išskyrė menkes ir kitas žuvis.

Žodžiu, visuotinio sutarimo šiuo klausimu pasiekti nepavyksta ir vargu ar pavyks ateityje.

Pjaustyti laivų neskatins

Paklaustas, kaip bus sprendžiamas Lietuvos žvejybos laivų modernizavimo klausimas, viceministras atsakė: "Europa pasakė kategorišką ne. Stodami į Europos Sąjungą mes neapsigynėme šios pozicijos. Kiek po to mūsų pasisakymų buvo, visi jie buvo šauksmas tyruose. Diskutuodamas su žvejais klausiau jų, ar jie nenorėtų gauti beprocentinių paskolų, kurias vėliau kompensuotume. Pasirodo, tai jiems ekonominiu požiūriu nenaudinga. Modernizuoti laivų už savo pinigus jie nenori, o europinių pinigų mes skirti negalime. Lietuva, būdama ES narė, negali tam skirti lėšų ir iš savo biudžeto, net jeigu turėtų pinigų.

Bet kokia formuluotė, kuri žvejams bus priimtina, išskyrus "Duokit mums pinigų už dyką", tiktų. Net kvotų skirstymo taisykles mes pakeitėme atsižvelgdami ir į tai, kad jie galėtų modernizuoti laivus. Pažiūrėkite, kiek jau laivų supjaustyta, bet ar gautos kompensacijos lėšos buvo investuotos į kitą laivą? Ne. Nors Europa norėtų, kad mes dar supjaustytume kažkiek laivų, tam nepritaria nei patys žvejai, ir mes neberemsime šio dalyko - daugiau laivų nebepjaustysime."

Negana to, Lietuvos žvejai pradėjo pardavinėti savo laivus estams, pavyzdžiui, UAB "Baltlanta", nusinešdami ir dalį kvotos. Pastaruoju metu buvo parduoti 6 laivai, tad Baltijos jūroje žvejojančių laivų nebeliko nė 30.

Kiti skauduliai

Žemės ūkio viceministras R. Šatkauskas paneigė gandą, esą buvusi paleista UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono stebėtojų taryba, kuriai vadovavo Darius Nienius. Anot jo, aukciono stebėtojų taryba nebuvo atleista dėl kokių nors netinkamų darbo aspektų. Tiesiog tokiai mažai įstaigai, kaip žuvų aukcionas, ji funkciniu požiūriu buvo nereikalinga - neturėjo jokios sprendimo galios, viską turėjo daryti akcininkas, t. y. Žemės ūkio ministerija. Tad aukciono stebėtojų taryba buvo tiesiog panaikinta. Išrinkta aukciono valdyba, kuriai vadovauja R. Šatkauskas.

Paklaustas, ar buvo atsižvelgta į žvejų reikalavimą atleisti Žuvininkystės departamento direktorių D. Nienių, viceministras atsakė klausimu: "O jeigu žvejai pareikalautų prezidentės atsistatydinti? Jis yra valstybės tarnautojas ir dirba savo darbą. Kol nepadarė oficialių nusižengimų, kol nėra gauta skundų, į kuriuos būtų galima oficialiai reaguoti, sudaryti darbo grupę ir bandyti išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, dirba toliau. Kol kas liejamos tik emocijos, tik šnekama, bet nėra pateikiami faktai, už kuriuos būtų galima bausti valstybės tarnautoją. Aiškinama, kad jis neva gina "Banginio" interesus, bet įrodymų nepateikiama."

R. Šatkauskas sako, jog tiek padirbęs jau matąs problemines sritis, tai, ką reikėtų taisyti. Vienu iš didžiausių jo galvos skausmų lieka žvejybos Baltijos jūroje kvotos ir priekrantės žvejyba.

"Reikia sutvarkyti mėgėjišką žūklę. Mes neturime etatų, bet turime funkciją. Anksčiau mėgėjišką žūklę kuruodavo Aplinkos ministerija, o dabar - Žemės ūkio ministerija. Mums reikėtų 4-5 darbuotojų, tačiau Finansų ministerija kategoriškai prieš, tad teks išsiversti su tuo, ką turime. Reikėtų koreguoti žuvų aukciono veiklą šiek tiek išplečiant jo funkcijas. Imant žvejybos mastą visoje Lietuvoje, manau, reikėtų plėsti žuvų augintojų frontą, nes žuvų ištekliai jūrose senka", - aktualiausius klausimus vardino R. Šatkauskas.