Žvejai ir menkės taip pat atostogauja

Baltijos jūroje žvejojančių laivų šiemet nesumažėjo - tebėra 35. Klaipėdoje dirbančios Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus teigimu, šiuo metu Baltijos jūros žvejai ir poilsiauja, ir remontuoja laivus. Tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjo Tomo Zolubo teigimu, gaudyti menkes, kurios šiuo metu neršia, nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiama net penkiuose rytinių menkių populiacijos arealuose - nemažoje Baltijos jūros dalyje, nuo Bornholmo salos tolyn į šiaurę.

Priekrantės žvejų sumažėjo

Dabar dar šiek tiek darbuojasi Baltijos jūros priekrantės žvejai, žvejojantys nuo Nidos iki Latvijos sienos. Kadangi vanduo Baltijos jūroje labai šiltas, kartais jo temperatūra siekia net 24 laipsnius, be to, jis žydi, menkėms trūksta deguonies, jos pasitraukė gilyn į jūrą, į šaltesnius vandenis, tad priekrantės žvejai jų nebepagauna. Į jų tinklus patenka tik vienas kitas karšis ar žiobris - iš Kuršių marių migruojančios žuvys. Tačiau priekrantės žvejai jas tradiciškai iškart rūko ir parduoda vasarą Klaipėdos kraštą užplūdusiems poilsiautojams. Tokia tradicija gyvuoja mažiausiai 30 metų.

Be to, ir priekrantės žvejų gretos jau kur kas retesnės. Anksčiau priekrantės žvejybos įmonių buvo 103, o dabar liko tik 60. Kai kurios jų, veiklos nevykdžiusios 3 metus, buvo tiesiog išbrauktos iš sąrašo, kitos pasidavė agitacijai ir pasitraukė iš žvejybos verslo už tai gaudamos valstybės ir Europos Sąjungos kompensaciją. Vidutinis kompensacijos dydis - 100-130 tūkst. litų. Nuo pernai rudens iki dabar iš verslo gavusios kompensaciją pasitraukė 24 priekrantės žvejybos įmonės.

Prekyba atgis rudenį

Kadangi menkės nežvejojamos, poilsiauja ir UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas. Daugelis darbuotojų atostogauja, palikti tik budėtojai. Beje, šiemet pirmą pusmetį jis dirbo nepatirdamas nuostolių ir gavo šiokį tokį pelną. Mat šiemet menkių supirkimo kainos šiek tiek pakilo - kilogramo kaina dažniausiai viršydavo 4 litus, aukcionas atsigavo.

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas V. Petkus sako, jog klaipėdiečiai šviežios žuvies vėl gali tikėtis nusipirkti iš žvejų apie rugsėjo vidurį. Beje, pasak jo, prekyba prie Danės upės krantinės ne itin pasitvirtino. Žvejai parplaukdavo, prie krantinės nebūdavo pirkėjų, o žuvis juk ne lašiniai, savaitę jos nelaikysi. Pirkėjai prie krantinės ateidavo, žvejų nebūdavo, ir t. t. Blogiausia, kad labai sunku prognozuoti, kada žvejai grįš iš jūros ir prekiaus žuvimi, nes audros ir kitos nepalankios žvejybai sąlygos ne nuo jų norų priklauso.

Geriausiai prekyba šviežia žuvimi vyko prie prekybos ir pramogų centro "Akropolis" esančiame ūkininkų turguje. Dar šviežia žuvimi buvo prekiaujama Miško kvartale prie parduotuvės "Maxima".

Kontroliuotojai stebi

Pagal 2007 m. gruodį pasirašytą Lietuvos kariuomenės ir buvusio Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimo sutartį žvejybos inspektoriai atlieka kontrolę ir skraidydami sraigtasparniu. Pavyzdžiui, praėjusį trečiadienį Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio Mi-8 įgula skraidė virš Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros. Sraigtasparnyje buvęs Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Vaitkus atliko verslinės žvejybos kontrolę ir stebėjimą.

Šiuo metu tokia kontrolė yra ypač aktuali ir dėl minėto draudimo du mėnesius gaudyti menkes, ir dėl to, kad kituose trijuose Baltijos jūros rajonuose, kurių vienas apima ir kraštinį vakarinį Lietuvos zonos kapą, uždrausta apskritai bet kokia žvejyba .

Laivų žvejyba Baltijos jūroje draudžiamu laikotarpiu būtų traktuojama kaip šiurkštus pažeidimas, prilygstantis brakonieriavimui, jų lauktų didžiulės baudos, įtraukimas į vadinamąjį juodąjį sąrašą.