Vakar šį klausimą svarsčiusios Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos sudarytos darbo grupės posėdis vyko itin audringai.
Nenori atiduoti
Pranešimą, ar yra teisinė galimybė aukcioną perimti savivaldybei padariusio Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus Sauliaus Gulbinsko teigimu, kadangi jį 100 proc. valdo valstybė - Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) - savivaldybei perimti aukcioną neturėtų būti juridinių kliūčių. Tačiau ŽŪM jo perduoti nenori, nes nuo 2000-ųjų aukcionas dirba pelningai.
O Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nenori atiduoti uostelio. Pastarosios atstovas pasitarime nedalyvavo, bet buvo cituojamas direkcijos atsiųstas raštas. Iš jo galima suprasti, kad norint tai padaryti, reikėtų nueiti labai sudėtingą kelią, keisti daugybę įstatymų, teisės aktų, bendrąjį miesto planą, tos teritorijos detalųjį planą ir t.t.
Komisijos narys Vidmantas Plečkaitis aiškino, kad Uosto direkcijai liktų krantinės ir ji galėtų jas prižiūrėti, o savivaldybė panaudos teise perimtų tik tą sklypą, ant kurio stovi žuvų aukciono pastatas. Tam esą pakaktų Vyriausybės nutarimo. Atsakymo į tokį siūlymą V. Plečkaitis Uosto direkcijos rašte nerado.
Tačiau klausimas, ar miestas nori perimti aukcioną ir uostelį, kurių eksploatavimas kainuotų 2,5 mln. Lt per metus, ir iš kur savivaldybė gautų tiek pinigų, buvo sutiktas labai priešiškai.
Atidarytų Pandoros skrynia?
UAB "Banginis" vadovas Algirdas Aušra vakar klausė, kas pasikeistų, jeigu aukcioną perimtų savivaldybė. Jo manymu, žvejams nuo to geriau nebūtų, nes vis tiek reikėtų mokėti už laivo stovėjimą prie krantinės, už elektrą ir vandenį. A. Aušros manymu, iš pradžių aukcioną perims savivaldybė, o paskui po metų kitų jis atiteks Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai (LŽPGA), tačiau kiti žvejai su tuo nesutiks. Todėl aukciono perdavimą iš vienų rankų į kitas jis sulygino su Pandoros skrynios atidarymu, nes esą atsirastų daug problemų, būtų daug nuotykių.
LŽPGA pirmininkas Alfonas Bargaila aiškino, kad jeigu savivaldybė neperims aukciono, tada jis bus privatizuotas ir žvejai jo neteks. Pasak jo, į aukciono statybą buvo įdėta 5,6 mln. Lt, o turint omenyje tai, kokioje vietoje jis stovi, už jį dabar esą galima gauti keliasdešimt milijonų.
A. Bargailos teigimu, asociacija tris kartus kreipėsi į ministeriją prašydama perduoti aukcioną žvejams, bet ministerija jų prašymo negirdi. Jis mano, kad A. Aušra, atstovaudamas tik savo įmonei "Banginis", visų žvejų vardu kalbėti negali. O A. Bargailos asociacijai esą priklauso apie 70 proc. žvejų, žvejojančių Baltijos jūroje, 100 proc. - Atlanto vandenyne ir visi priekrantės žvejai.
V. Plečkaitis aiškino, kad aukcionas pirmiausia yra reikalingas miesto gyventojams, idant jie galėtų nusipirkti šviežios žuvies ir kad jiems už kilogramą menkių nereikėtų mokėti 12 Lt, o pakaktų septynių. Be to, ir žvejams už parduotą žuvį esą būtų mokama daugiau.
Buvęs Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rimeikis patvirtino, kad aukcionas neturi teisės parduoti žuvį fiziniams asmenims - t. y. užsiimti mažmenine prekyba. Tą problemą bandyta spręsti, bet nepavyko.
Posėdyje dalyvavusieji labai emocingai reiškė savo nuomonę, buvo netgi pereita prie asmeninių įžeidinėjimų ir pirmininkaujančiam Valerijonui Bernotui buvo sunku juos suvaldyti. Galų gale darbo grupė nusprendė surinkti visą medžiagą ir parengti klausimą svarstyti miesto Tarybai. Ji ir turės pasakyti, ar miestui reikia aukciono, ar ne.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą