Žalieji žmogeliukai pakišo koją įstatymo pataisai

Praėjusį penktadienį Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Raimundas Paliukas susitiko su asociacijos Jūrų kapitonų klubo, Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS), Lietuvos laivų savininkų asociacijos atstovais. Seimūnas pripažino, kad komisija per mažai skyrė dėmesio jūriniams reikalams, ir papasakojo, kaip Seime priiminėjamos įstatymų pataisos.

Kelerius metus bandoma padaryti įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pataisą, kad trečiųjų šalių jūrininkams būtų daroma išimtis ir po 90 dienų jie nebūtų išsiunčiami iš šalies. Minėtos komisijos vardu ši pataisa seniai įregistruota Seime. Buvo teikiamas vieno straipsnio pakeitimo projektas. Jame rašoma, kad trečiųjų šalių jūrininkai be vizų Lietuvos savivaldybės teritorijoje, į kurią įplaukė laivas, gali būti tol, kol laivas stovi uoste.

Atrodė, jokių kliūčių tokiai pataisai priimti neturėjo būti. Pateiktas pavyzdys, kad Klaipėdoje nuskendo du laivai, palikti be įgulų, paaiškinta, kokių problemų dėl to kyla laivų remontininkams etc. Tačiau kai R. Paliukas pristatinėjo šią pataisą, salėje iškart kilo sąmyšis, nes tuo metu geopolitinė situacija jau buvo nekokia. Buvo pareikalauta, kad Vyriausybė šiuo klausimu pateiktų savo išvadą. Jos teko laukti ištisus metus.

Vyriausybė, remdamasi kitomis Europos teisinėmis nuostatomis, Šengeno nuostatomis dėl trečiosios šalies piliečio buvimo visoje Šengeno teritorijoje, pasiūlė įrašyti, kad jūrininkai gali būti be vizų ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Taigi ji pasiūlė kompromisinį variantą.

Šiuo klausimu labai daug diskutuota Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose. Kadangi jau buvo prasidėję įvykiai Ukrainoje, imta sakyti, kad darant tokią pataisą atidaroma landa, iš Kaliningrado gali atplaukti žali žmogeliukai, apsimetę jūreiviais. Aiškinta, kad jūreivių nėra daug, kad tai nėra dažni atvejai. Tačiau profesorius Benediktas Juodka tą situaciją vertino labai pragmatiškai. Ji svarstyta ir Žmogaus teisių komitete. Pasigirdo kaltinimų, kad neaišku, kam dirbama, jeigu siūlomos tokios pataisos. Tačiau remdamasis Vyriausybės išvadomis pataisai pritarė ir šis komitetas.

Egzistuoja valstybinė biurokratija

Šiandien Seime turi būti svarstoma ši pataisa. R. Paliukas gavo raštus iš LJS ir iš laivų agentų, kad tokia pataisa problemos neišsprendžia ir pusės metų terminas yra netinkamas. Komisijos pirmininko manymu, geriau žengti mažais žingsneliais, kad pataisa nebūtų iš karto atmesta.

"Dabar, kai procesas jau tiek nuėjo, jeigu teiktume pataisą dėl tų šešių mėnesių, tai tik vėl sukeltume ugnį. Siūlau viską taip ir palikti, jeigu ketvirtadienį pataisa bus priimta. Laikas dvigubai pailgės, vis dėlto bus 6 vietoj 3 mėnesių. Pagal Seimo procedūras tą patį įstatymą galima taisyti tik po pusės metų. Kitai sesijai mes galime rasti argumentuotų pasiūlymų ir teikti dar vieną pataisą, surinkę 29 Seimo narių parašus. Palaukime rugsėjo ir tada tęsime darbą. Yra tam tikra valstybinė biurokratija, gal ji ir reikalinga, nes taip galima išvengti klaidų. Jeigu įstatymus priiminėtume greitai, skubos tvarka, nieko gero nebūtų. Juk iki šiol prisimename praeitos kadencijos Seimą, kai per naktį pakeitė mokesčių įstatymą. Esu linkęs palaikyti normalų parlamentinį darbą, viską apsvarstyti nuodugniai, neskubant", - kalbėjo R. Paliukas.

Siūlo denonsuoti konvencijas

Pasak LJS pirmininko Petro Bekėžos, prieš dvejus metus minėtoje komisijoje aptartas šis klausimas dalyvaujant ir laivų remontininkams. Tąkart komisija vienbalsiai pritarė tokiai pataisai, kurios reikalauja trys tarptautinės konvencijos. P. Bekėžos teigimu, dabar pateiktas Vyriausybės pasiūlymas įvesti 6 mėnesių laikotarpį prieštarauja trims tarptautiniams teisės aktams, kurie Lietuvoje yra ratifikuoti ir įsigalioję. Juose nurodytas terminas - kol laivas stovi uoste. Pasak P. Bekėžos, tas terminas yra apibrėžtas laiko.

"Mūsų siūloma pataisa Šengeno kodeksui neprieštarauja, jis kaip tik daro išimtį jūrininkams. Nereikia baidytis tų žaliųjų žmogeliukų. Tokia tvarka yra visoje Europoje. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje galioja nuostata - tol, kol laivas stovi uoste. Jeigu Vyriausybė teikia kitokį pasiūlymą Seimui, tada Lietuva turi denonsuoti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 108 dėl jūrininkų pažymėjimų, konvenciją Nr.185, nors TDO pranešta, kad ji visiškai vykdoma, taip pat reikėtų atsisakyti IMO konvencijos dėl lengvatinių sąlygų suteikimo laivybos verslui", - kalbėjo P. Bekėža.

Pripažino klaidą

"Lietuvos jūrininkų sąjunga niekada nesutiks, kad Lietuvos teisės aktai prieštarautų tarptautinėms konvencijoms, kurios yra ratifikuotos Lietuvoje", - kilusios diskusijos metu nenusileido P. Bekėža.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka teigė, kad laivų savininkai pritaria tokiam daliniam variantui, nes vadovaujasi principu, kad geriau žvirblis saujoje nei briedis lankoje. "Su tokia Vyriausybės išvada eidami per tuos komitetus liktume prie suskilusios geldos", - kalbėjo G. Kutka.

"Kaip dabar išeitų? Mes, komisija, lyg sutikome su Vyriausybės išvada, o jau priimant pataisą sakytume, kad ne, mes vėl kitko norime. Taip blaškytis negalima. Buvo padaryta klaida, bet klysti yra žmogiška. Pažadu, kad rugsėjį bus Seimui pateiktas išsamus paaiškinimas įvardinant visas tas konvencijas", - tikino R. Paliukas.