Vyriausybės bus prašoma nurašyti visiškai naujus geležinkelio bėgius

Pasikeitus LKAB "Klaipėdos Smeltė" planams, kompanija pareiškė, kad jai nebereikalingi ką tik jos nuomojamoje teritorijoje prie krantinių nutiesti geležinkelio bėgiai, kuriais dar net nebuvo naudojamasi. Uosto direkcija dėl tokių užgaidų formaliai patirtų vos ne 10 mln. Lt nuostolių. Realūs nuostoliai būtų mažesni.

Kyla klausimas, kodėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tenkina privačios kompanijos užgaidas? Kokia garantija, jog po to, kai geležinkelio bėgiai jos teritorijoje bus demontuoti, kompanija nepareikalaus jų sugrąžinti? Tokie klausimai buvo svarstyti antradienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Susisiekimo ministerijos viceministras Arūnas Štaras.

Konkursą - visiems darbams

Kadangi LKAB "Klaipėdos Smeltė", jos akcijas įsigijus užsienio kompanijai, pakeitė ankstesnius šios bendrovės planus 90-96 krantinėse krauti generalinius krovinius ir nutarė orientuotis tik į konteinerių krovą, iškilo problemų dėl minėtų krantinių rekonstrukcijos darbų užbaigimo.

Sužinojus apie pasikeitusius planus, rekonstrukcijos darbai minėtose krantinėse buvo sustabdyti pernai rugsėjo 26 d. Buvo koreguojamas rekonstrukcijos techninis projektas, pritaikant tas krantines konteinerių krovai. Pagrindinius rekonstrukcijos darbus šiose krantinėse atliko jungtinės veiklos principu dirbusios UAB "Klaipėdos hidrotechnika" ir Vokietijos kompanija "Josef Mobius Bau - Aktiengesellschaft". Joms būtų tekę atlikti ir papildomus darbus minėtose krantinėse, kurių vertė 13 mln. Lt. Tačiau minėtos bendrovės susipyko tarpusavyje, tad Uosto direkcijai nieko kito nebeliko, kaip skelbti konkursą šiems darbams atlikti. Tikėtasi, kad konkurso metu jų kaina sumažės bent iki 10 mln. Lt.

Tačiau "Klaipėdos Smeltė" pareiškė, kad neverta skelbti konkurso būtent šiems darbams, reikia skelbti konkursą visiems likusiems darbams, tarp jų ir geležinkelio bėgių išardymui.

Nurašytus bėgius panaudos

Didžiausia problema yra ta, kad "Smeltės" krantinėse nutiesti geležinkelio keliai trukdys žadamiems įsigyti naujiems galingiems kranams, skirtiems konteinerių krovai. Pakoreguotame projekte numatoma sutvirtinti šias krantines, kad tokie kranai galėtų jose stovėti. Taigi geležinkelio bėgius reikia demontuoti.

Be to, kad Uosto direkcija nupirko medžiagas tiems geležinkelio bėgiams tiesti, kurios kainavo apie 8 mln. Lt, dar buvo atlikta darbų, kurių vertė - apie 2 mln. Lt.

Jokio kito būdo, kaip patenkinti "Smeltės" prašymą nei Uosto direkcija, nei uosto valdyba nesugalvojo, kaip tik kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad geležinkelio bėgiai "Smeltės" nuomojamoje teritorijoje būtų nurašyti.

Aišku, teks Vyriausybei įrodyti, kodėl reikia nurašyti naujutėlaičius geležinkelio bėgius, kuriais net nebuvo pasinaudota. Vandens transporto departamento direktoriaus Juozo Darulio manymu, kadangi Vyriausybė pritarė "Smeltės" planams kurti savo teritorijoje konteinerių paskirstymo uostą, galima tikėtis, kad tie geležinkelio bėgiai bus nurašyti.

Uosto direkcija dėl to didelių problemų nemato, nes tuos bėgius ji pasiimtų ir panaudotų kituose objektuose. Pavyzdžiui, 67 krantinėje, esančioje jūrų krovos kompanijos "Bega" teritorijoje, kurioje bėgiai tikrai bus reikalingi. Su statybos darbus atliekančiu rangovu bus susitarta, kad geležinkelio bėgių jie neskaičiuotų prie išlaidų.

Nenori užbetonuoti 8 milijonų

Uosto valdybos nariai domėjosi, ar nėra kokio nors kito būdo šiai problemai išspręsti. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, dar vienas variantas būtų tuos geležinkelio bėgius uždengti, t. y. užbetonuoti. Tačiau būtų palaidoti nauji geležinkelio bėgiai, kurių vertė - apie 8 mln. Lt. Geležinkelio bėgių tiesimo darbai kainavo apie 2 mln. Lt, o jų uždengimo darbai kainuotų dar kokius porą milijonų litų, - žodžiu, situacija labiau graudi nei juokinga.

Be saugiklių?

"Klaipėdos Smeltė" yra pasiryžusi sumokėti rangovui patirtus nuostolius dėl darbų sustabdymo. Pastaruoju metu ji netgi žada padvigubinti anksčiau žadėtą sumą. Beje, UAB "Klaipėdos hidrotechnika" iš anksto buvo prisipirkusi medžiagų.

Uosto direkcija patirs nuostolių, nes derybos dėl nuostolių jai atlyginimo laiku, tai yra pernai sustabdžius darbus, nebuvo pradėtos. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju nėra jokio teisinio mechanizmo, kaip privati kompanija galėtų atlyginti nuostolius Uosto direkcijai.

Šis pavyzdys dar kartą įrodo, kad Uosto direkcija nėra sudėjusi visų saugiklių, kad infrastruktūros objektais, į kuriuose įdedamos milijoninės lėšos, bus naudojamasi bent jau 10 metų.

Kyla klausimas kodėl Uosto direkcija nusileidžia kompanijai, kuri kaitalioja savo planus? Pasak E. Gentvilo, jeigu visi "Smeltės" planai po penkerių metų bus įgyvendinti ir tokiais mastais, kaip žadama, tai visi nuostoliai Uosto direkcijai atsipirktų per kelis mėnesius uosto rinkliavų pagrindu.

Uosto valdybos posėdyje kalbėta apie tai, ar nereikėtų keisti įstatymų taip, kad ateityje pokraniniai keliai nebūtų priskiriami infrastruktūrai, už kurią yra atsakinga Uosto direkcija. Beje, kituose uostuose nemažai pavyzdžių, kai geležinkelio kelius savo naudojamose krantinėse tiesiasi pačios kompanijos.

Susisiekimo ministerijos viceministras A. Štaras pageidavo, kad su "Klaipėdos Smelte" būtų kokiu nors būdu susitarta raštu, kad tai paskutiniai darbai, kurie bus atliekami, kad po kurio laiko bendrovė vėl nesugalvotų keisti savo planų.

Valentinas UBAS