Valstybė nepajėgia sustabdyti nelegalaus įdarbinimo laivuose

Tačiau įmonės vadovas aiškina, kad pagrindinė tokių pažeidimų priežastis yra atitinkamų specialistų trūkumas Lietuvoje.

Dėl susidariusios padėties prieš metus kreiptasi į Susisiekimo ministeriją, ši pažadėjo imtis priemonių, o rezultatų kaip nėra, taip nėra.

Su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose UAB "Arctic Fishing" laivuose nuolatos kyla klausimų dėl atlyginimų jūrininkams nemokėjimo. Neseniai laivo "Žalgiris" įgula atsisakė iškrauti krabų produkciją Norvegijos uoste, kol nebus sumokėti atlyginimai už reisą, nes buvo informuota, kad kitoms laivų įguloms nemokami atlyginimai. Pavyzdžiui, laivo "Jūros vilkas" įgula reikalauja "Arctic Fishing" sumokėti 101 tūkst. JAV dolerių, laivo "Karalius" - 364 tūkst. dolerių.

Dėl laivo "Žalgiris" gedimo krabų žūklė buvo nutraukta. Bendrovės vadovybė esą apkaltino įgulą bandymu nuvaryti laivą į Murmanską, savavališku žūklės nutraukimu, dėl kurio bendrovė patyrė nuostolių. Norvegijoje įvykus teismui, "Žalgirio" jūrininkai padedant vietinei policijai buvo išvaryti iš laivo, deportuoti iš Norvegijos, atlyginimai nesumokėti. Jie pamesti Murmanske be pinigų ir negali grįžti namo į Kamčiatkos Petropavlovską.

Visa tai vyko Lietuvoje, nes laivas, turintis jos vėliavą, yra jos teritorija. "Žalgirio" įgulos kreipimasis šiomis dienomis išsiųstas Lietuvos saugios laivybos administracijai (LSLA).

Įdarbina rusus

Šiemet balandį "Vakarų ekspresas" jau rašė apie "Arctic Fishing", kurią 2010 m. Klaipėdoje įsteigė advokatas Vytautas Ramanauskas, o paskui pardavė Aleksandrui Jurijui Silaginui, gyvenančiam JAV. Šiemet vasarą "Arctic Fisching" išsikraustė iš Klaipėdos (buvo registruota Ukmergės g. 14 ). Patikimų šaltinių teigimu, dabar tai Kauno bendrovė.

Įmonė turi laivą "Beam", plaukiojantį su vadinamąja patogia Sent Kitso ir Nevio vėliava. Ji Rusijoje nusipirko tris laivus - "Karalių", "Jūros vilką" ir "Žalgirį", kurie plaukioja su Lietuvos vėliava. Tai reiškia, kad juose privalo būti laikomasi Lietuvos įstatymų. Pavyzdžiui, Prekybinės laivybos įstatymas reikalauja, kad ne mažiau kaip du trečdalius Lietuvos laivo įgulos narių turi sudaryti Lietuvos, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, Šveicarijos Konfederacijos piliečiai arba nuolatiniai gyventojai. Kapitonas turi būti Lietuvos pilietis arba nuolatinis gyventojas.

Baudžiama tik už nelegalų įdarbinimą

Už Lietuvos įstatymo pažeidimą dėl įgulos sudėties bendrovė nėra baudžiama. Tarpininkaujant Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) už nelegalų įdarbinimą Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudas skyrė tik "Arctic Fishing" 2014 m. pasamdytam direktoriui kauniečiui Giedriui Gruzdžiui.

VDI 2014 m. rugpjūtį surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl laive "Karalius" 2 Lietuvos piliečių galimai nelegalaus darbo; rugsėjį - dėl laive "Karalius" 24 Rusijos piliečių galimai nelegalaus darbo. Teismas, išnagrinėjęs bylas, už 26 asmenų nelegalų darbą skyrė 22 568 Eur baudą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas įsiteisėjo 2015-03-15).

2014 m. lapkritį surašytas protokolas dėl laive "Jūros vilkas" 2 Lietuvos piliečių ir 27 Rusijos piliečių galimai nelegalaus darbo. Už 29 asmenų nelegalų darbą skirta 25 172 Eur bauda (teismo nutarimas įsiteisėjo 2015-03-24).

2015 m. gegužę surašytas protokolas dėl laive "Karalius" 23 Rusijos piliečių galimai nelegalaus darbo. Šiemet rugpjūtį teismo posėdžio metu teisėja tenkino "Arctic Fishing" prašymą dėl įsipareigojimo pateikti papildomus įrodymus. Teismo procesas atidėtas iki spalio 10 d.

VDI jau gavo pranešimą, kad "Žalgirio" įgulą sudaro galimai nelegaliai įdarbinti 24 Rusijos piliečiai, net kapitonas yra rusas. Šiuo metu jis nagrinėjamas.

Peršasi išvada, kad, ko gero, baudos už nelegalų įdarbinimą krabų gaudytojams nėra didelės. Sakoma, jog vienu tinklo užmetimu galima uždirbti apie 0,5 mln. dolerių.

Beje, VDI šiemet rugpjūčio 18 d. gavo informaciją dėl 47 užsienio šalių ir Lietuvos piliečių galimai nelegalaus darbo UAB "Baltlanta" laivuose. Pareiškėjo prašymas nagrinėjamas.

Yla vėl išlindo

Triukšmas dėl nelegalų įdarbinimo buvo kiek aprimęs, kol pagalbos dėl nemokamų atlyginimų nepaprašė laivo "Žalgiris" įgula. Jūrininkai kreipėsi į Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) inspektorių Norvegijoje dėl nesumokėtų atlyginimų. Kai kurie tame laive dirbo nuo balandžio. Laivas stovi Norvegijos Honningsvago uoste, kuriame nuolatos bazuojasi "Arctic Fishing" laivai. Darbdavys esą skolingas įgulai apie 150 tūkst. dolerių.

Norvegijos ITF inspektorius susisiekė su Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS), su Lietuvoje dirbančiu ITF inspektoriumi Andrejumi Černovu ir prašė pagalbos. Nepaisant to, kad laive dirba Kamčiatkos jūrininkai, juos ginti turi Lietuvos įstatymai.

"Lietuvoje specialistų nėra"

"Arctic Fishing" generalinis direktorius G. Gruzdys dienraščiui sakė, kad bendrovė perregistruota Kaune todėl, kad jos biuras yra būtent šiame mieste.

Jis paaiškino, kad klausimas su laivo "Žalgiris" įgula yra išspręstas ir ji jau yra išvykusi.

"Su ja viskas susidėliota, ten buvo teismo sprendimas, tokiu būdu išsprendėme klausimą", - sakė G. Gruzdys.

Paklaustas, ar baudas sumokėjo, atsakė, jog šitų dalykų dar nenorįs komentuoti, nes dar ne viskas išspręsta iki galo.

Klausiamas, kodėl savo laivuose samdo dirbti Rusijos piliečius, nors tai draudžia Lietuvos įstatymas, G. Gruzdys atsakė: "Samdome jūrininkus ne tik iš Kamčiatkos. Jų ieškome ir Ukrainoje, ir Lietuvoje. Mus labai stipriai spaudžia dėl šito dalyko, tačiau rusus mes samdome todėl, kad specialistų jūrininkų Lietuvoje nėra. Mes negalime paimti jūrininko, gaudžiusio ešerius Baltijos jūroje, ir įdarbinti savo laive. Jis nemokės dirbti, yra sunkios sąlygos, darbas nelengvas, reikia mokėti tai daryti. Tiesiog nėra specialistų Lietuvoje, todėl mes ieškome jų ten, kur jų yra."

Vadovas tikino, kad klausimai dėl įgulų išspręsti. "Žalgiris" kol kas dar nežvejoja, nes vyksta remonto darbai ir daug popierizmo, dokumentacijos, kurią reikia tvarkyti.

Neišskiria iš kitų

"Problema tęsiasi. Lietuvos laivuose dirba Rusijos piliečiai. Kyla klausimas, ar jie yra tinkamai įforminti. Deklaruojama, kad dabar bendrovėje "Arctic Fishing" dirba 17 darbuotojų, tačiau kiekviename laive jų yra daugiau kaip 20. Galbūt Rusijos piliečiai buvo vėl nelegaliai įdarbinti, galbūt "Sodra" negauna mokesčių. Kodėl valstybė nekontroliuoja tokių dalykų?" - klausė A. Černovas.

"Sodros" Klaipėdos skyriaus direktorius Valdemaras Anužis situacijos dėl "Arctic Fishing", ar ji moka mokesčius "Sodrai", kiek nurodo darbuotojų, ar yra skolinga, nekomentavo. Pasak jo, teikti kokią nors informaciją trečiosioms šalims jis negali, nes turi laikytis Duomenų apsaugos įstatymo.

"Mes iš visų skolininkų reikalaujame sumokėti, neišskirdami nė vienos bendrovės, ir išreikalaujame, jeigu tik tai yra įmanoma. Jeigu nesumokama, vertiname įmonės finansinę būklę ir sprendžiame ieškinio dėl bankroto pateikimo klausimą", - aiškino V. Anužis ir žadėjo pasidomėti minėta bendrove atidžiau.

Vėliau V. Anužis informavo, kad bendrovė "Arctic Fishing" šiemet vasarą išsiregistravo iš Klaipėdos ir dabar yra registruota Kaune. Taigi tuo, ar "Arctic Fishing" moka mokesčius už Kamčiatkos jūrininkus, ar ne, jau turi rūpintis "Sodros" Kauno skyrius.

Ministerija "imasi" priemonių

LJS dar pernai rugsėjo 24 d. kreipėsi į Susisiekimo ministeriją informuodama, kad "Arctic Fishing" pažeidžia Lietuvos prekybinės laivybos įstatymą dėl laivo įgulos sudėties.

"Žalgiris" gaudo krabus, jis yra žvejybos laivas. Tačiau, pasak LJS pirmininko Petro Bekėžos, tokia nuostata dėl įgulos galioja ir Žuvininkystės įstatyme, kitaip sakant, jame nurodoma į Prekybinės laivybos įstatymą.

Pernai ministerija atsakė, kad imsis priemonių, kad bus pataisytas Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, jog laivų valdytojams tai galės užtraukti 800-3 000 eurų dydžio baudą, o laivų kapitonams - 150-800 eurų baudą. Šiemet rugsėjo 19 d. LJS vėl išsiuntė raštą susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui, kad per metus jokių pasikeitimų šioje srityje neįvyko.

"Iki šiol nieko nepadaryta. Kaip "Arctic Fishing" pažeidinėjo, taip iki šios dienos pažeidinėja įstatymą, laivai dėl įgulos sudėties nekontroliuojami iki šiol, - kalbėjo P. Bekėža. - Įstatymas išleistas, visi jį turi vykdyti, tačiau niekas nekontroliuoja, kaip jis vykdomas. Įstatymas priimtas kaip deklaracija, o kas toliau, visiems nusispjauti. Lietuvos įmonė savo šalies laivuose įdarbina jūrininkus iš trečiųjų šalių. Už juos "Sodrai" turi būti mokami mokesčiai, tačiau ji nesijudina, Mokesčių inspekcija irgi nekruta. Šitą klausimą turi kelti valstybinės institucijos, o ne profsąjungos. Ką veikia Lietuvos saugios laivybos administracija? Neturi rašto, kad turi tikrinti laivus dėl įgulos sudėties ir netikrina? Ministerija per metus nesugebėjo jai tokio popieriuko parašyti. Baudos skirtos bendrovės vadovui tik dėl nelegalių darbuotojų, o dėl to, kad pažeidžiamas Lietuvos įstatymas dėl įgulos sudėties, "Arctic Fishing" jokių baudų nemokėjo. Teismuose jos atstovai aiškina, kad jie perka krabų gaudymo paslaugas, o ne samdo jūrininkus dirbti laive."

Lietuvos vėliavos atimti negali

Kai kalbėjomės su LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėju Linu Kasparavičiumi, jis dar nebuvo gavęs oficialios informacijos apie laivo "Žalgiris" įgulos problemas. Jo teigimu, už įgulos formavimą atsakingas yra laivo valdytojas. Jūrininkai turėtų būti įdarbinami pagal Lietuvos įstatymus. Kontroliuoti, kaip žmonės priimami ar atleidžiami iš darbo, turi VDI.

Paklaustas, ar LSLA gali priimti sprendimą išbraukti savininkų, kurie pažeidžia Lietuvos įstatymus ir nedaro garbės šalies vėliavai, laivus iš Lietuvos jūrų laivų registro, L. Kasparavičius atsakė: "Nėra tokio dalyko, kad būtų galima atimti Lietuvos vėliavą. Be to, tarptautinė konvencija dėl darbo jūrų laivyboje, kitos konvencijos, Saugaus valdymo kodeksas žvejybos laivams nėra taikomi. Todėl dėl darbo santykių jie nepatenka į tarptautinę reguliavimo sferą. Prieš kelerius metus buvo parengta speciali darbo žvejybos laivuose konvencija, bet ji dar negalioja. Jeigu ji būtų galiojanti, tada žvejybos laivai irgi turėtų būti sertifikuojami, turėti liudijimą ir kita. Jie irgi turėtų tam tikrą kontrolės mechanizmą. Manau, kad tada daugelį klausimų būtų lengviau spręsti."

L. Kasparavičiaus teigimu, reikalavimas dėl dviejų trečdalių įgulos narių Lietuvoje galioja ir žvejybos laivams.

"Nuostata dėl dviejų trečdalių įgulos narių yra Prekybinės laivybos įstatyme, tačiau šioks toks trūkumas tas, kad poįstatyminiuose teisės aktuose tai nėra detaliai reglamentuota. Ta nuostata yra privaloma laivų valdytojams. Tokią problemą spręsti krovininiuose laivuose būtų žymiai paprasčiau, yra priemonių, kurių galima imtis. Žvejybos laivams daug kas netaikoma, tad, ko gero, atsiranda galimybių ir piktnaudžiauti", - sakė LSLA atstovas.

Jis informavo, kad LSLA yra rašiusi raštus "Arctic Fishing" vadovybei. Ši argumentuoja savo elgesį tuo, kad Lietuvoje krabų gaudytojų nėra. Ji žada po kurio laiko suformuoti įgulas pagal keliamus reikalavimus. Esą netgi bandoma bendrauti su Lietuvos mokyklomis, kad būtų rengiami tokie specialistai.

Tačiau LJS atstovai mano, kad problemos esmė - nemokami atlyginimai, be to, jie maži. Jie juokauja, kad už tokius atlyginimus tikrai nė vieno krabų gaudytojo Klaipėdoje nerasi.

L. Kasparavičiaus teigimu, dėl nemokamų atlyginimų problemos pagal Lietuvos įstatymus turi būti sprendžiamos VDI Darbo ginčų komisijoje. Kad toks mechanizmas veikia, pasak LSLA atstovo, įrodė AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" jūrininkai.

Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo manymu, jeigu žvejybos laivams galiotų panaši konvencija kaip dėl darbo jūrų laivyboje, tada atsirastų daugiau kontrolės mechanizmų. Jo žiniomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje jau svarstoma, ar Lietuva turėtų ratifikuoti tarptautinę konvenciją, skirtą būtent žvejybos laivams.

"Manau, kad anksčiau ar vėliau toji konvencija tikrai bus ratifikuota. Dabar ji negalioja visame pasaulyje. Jeigu šalis ją ratifikuos, tai turės vykdyti visus reikalavimus. Ko gero, kai kurios šalys, turinčios didelius žvejybos laivynus, tuo nėra suinteresuotos, klausimas labai jautrus ir jos neskubės ratifikuoti", - sakė L. Kasparavičius.

"VDI kovai su nelegaliu darbu skiria ypatingą dėmesį"

Gediminas NOREIKA, Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas
Nelegalus darbas vertintinas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl VDI kovai su nelegaliu darbu skiria ypatingą dėmesį. Laivai su Lietuvos vėliavomis taip pat patenka į VDI kompetenciją. Suprantama, kad jų patikrinimas yra kiek sudėtingesnis, reikalauja specifinių žinių bei kitokio specialaus pasiruošimo, todėl VDI šiems tikrinimams skiriami inspektoriai, kurie turi visas reikiamas žinias ir gebėjimus tikrinti laivus su Lietuvos vėliava. Per 2014 m. VDI surašė 4 administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl laivuose su Lietuvos vėliava nustatytų pažeidimų, o 3 iš jų buvo būtent dėl nelegalaus darbo laivuose (dėl 55 asmenų).
Nelegalus darbas yra nusikalstama veika. Jis turi būti demaskuojamas, už jį atitinkamai baudžiama, nustatyti faktai viešinami. Išaiškinant nelegalų darbą yra nepaprastai svarbus piliečių, pačių darbuotojų aktyvumas - į VDI pasitikėjimo telefonu gaunamą informaciją apie nelegalų (neteisėtą) darbą yra visuomet reaguojama. Be abejo, planiniams tikrinimams atrenkamos įmonės ir pagal rizikingumo nelegaliam darbui kriterijus.
Reikia pripažinti, kad patikrinimai laivuose yra komplikuotesni nei patikrinimai įmonėse. Paprastai patikrinimai laivuose vyksta gavus skundus ar pranešimus dėl vienokių ar kitokių pažeidimų, todėl VDI itin vertina sėkmingą bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, profesinėmis sąjungomis, kurios gindamos darbuotojų teises, informuoja VDI apie galimus darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės pažeidimus. Gavusi skundą, VDI nedelsdama vykdo visas būtinas kontrolės priemones siekdama nustatyti pažeidimą.
Viena iš efektyviausių priemonių kovojant su nelegaliu darbu, nesvarbu, kokiame sektoriuje, yra ekonominės sankcijos, t. y. kol įmonei labiau apsimokės įdarbinti nelegalius darbuotojus, tol ji bus suinteresuota prisiimti tam tikrą riziką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne įmonė yra traukiama administracinėn atsakomybėn, o fizinis asmuo, leidęs dirbti nelegalų darbą, taigi, sankcijos realiai juridinio asmens ir nepaliečia.
Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pakeitimas, pagal kurį nustačius, kad dirbo nelegaliai trečiosios šalies piliečiai, VDI skiria juridiniams asmenims nuo 868 iki 2 896 eurų baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį; taip pat taikomos ir kitos ekonominės sankcijos: apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą ir kt.