Užsienio jūrininkų padėtis Klaipėdos uoste nesikeičia

Lietuvoje užsienio jūrininkas iš trečiųjų šalių vis dar tebėra prilyginamas turistui. Tai yra jis atplaukęs laivu į šalį gali būti be vizos tik 90 parų. Dar sudėtingesnė yra jūrininkų, atvykusių keisti įgulas Klaipėdoje stovinčiuose laivuose, turinčių tik 5 paras galiojančias tranzitines vizas, padėtis. Jeigu laivas remontuojamas ilgiau nei planuota, arba jo krovą sutrukdo nenumatytos aplinkybės, laivo įgulos nariai kaip nelegalūs imigrantai išsiunčiami iš šalies. Dėl šios priežasties laivų savininkai patiria nuostolių, be to, yra menkinamas Klaipėdos uosto įvaizdis. Yra buvę atvejų, kad laivas buvo priverstas išplaukti už Klaipėdos uosto vartų, paplūduriuoti ir grįžti atgal, kad pasieniečiai paliktų įgulą ramybėje.

Pernai rudenį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje keltas klausimas dėl užsienio jūrininkų padėties Lietuvos uoste. Praėjus pusmečiui situacija iš esmės nepasikeitė. Tai penktadienį vykusiame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, konstatavo Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika. Tiesą sakant, šis klausimas keliamas ne pusmetį, o nuo 2006 metų, tačiau situacija kinta labai nežymiai.

Beje, Uosto plėtojimo tarybos narys yra ir vidaus reikalų ministras. Paprastai šios tarybos posėdžiuose kitų ministerijų ministrai dalyvauja labai retai, tačiau atvyksta ministerijų atstovai. Pernai vykusio posėdžio metu kalbėta, kad šį klausimą būtina išspręsti kreipiantis į Užsienio ir Vidaus reikalų ministerijas.

Šiemet birželio 22 d. vykusiame minėtos tarybos posėdyje tikinta, jog pati Vidaus reikalų ministerija oficialių pasiūlymų šiuo klausimu nėra gavusi, tačiau pasiūlymams dėl nuostatų laivų įgulų nariams nepritaria. Priminta, kad Lietuva turi vadovautis Šengeno sienų kodekso reikalavimais, ir pastebėta, kad tikrinimo procedūros šiuo metu jau yra supaprastintos. Posėdyje dalyvavęs Valstybės sienos apsaugo tarnybos vadas generolas Vainius Butinas atkreipė dėmesį į tai, kad jau 20 proc. patikrinimų atliekama nevykstant į laivus. Posėdžio metu konstatuota, kad įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos, kurios turėtų pagerinti situaciją, yra įstrigusios Seime, tad kol kas jokių pakeitimų padaryti nepavyksta. Posėdžio dalyviams paaiškinta, kad ministerijos nieko nedarysiančios, ko neleidžia teisės aktai.

V. Šileika klausė, ar Lietuva gali vadintis jūrine valstybe, jeigu joje iki šiol nesuprantama, kas yra jūrininkas. Kitose šalyse jam leidžiama būti uoste be apribojimų tol, kol stovi jo laivas. Beje, pernai Klaipėda dar buvo vienintelis uostas, kuriame buvo „antspauduojami“ iš trečiųjų šalių atvykę jūrininkai, t. y. pasieniečiai dėdavo spaudus į jūrininkų knygeles. Pasak V. Šileikos, pagaliau į pasiūlymus dėl žymėjimų jūrininkų knygelėje atsižvelgta.

Tačiau jūrininko prilyginimo turistui klausimas taip ir liko neišspręstas. Negana to, situacija pabloginta – panaikintas vizų išdavimas pasienio punktuose. V. Šileikai nesuprantama, kodėl tokių absurdiškų reikalavimų nėra kaimyninėse šalyse, kurios taip pat yra Šengeno erdvės narės. „Kodėl pas mus tai, kas nėra leistina yra uždrausta? Jūrininkus prilyginti turistams yra neteisinga“, - kalbėjo minėtos asociacijos prezidentas V. Šileika.

Susisiekimo ministras E. Masiulis vėl rekomendavo suinteresuotoms ministerijoms dar kartą peržiūrėti teikiamus siūlymus dėl užsienio jūrininkų padėties Klaipėdos uoste, išanalizuoti situaciją kitose šalyse.