Už Lietuvą kaip jūrų valstybę

Klaipėdoje renkami piliečių parašai reikalaujant neprivatizuoti AB "Smiltynės perkėla" ir "Lietuvos jūrų laivininkystė". Apie tai kalbamės su akcijos "Už Lietuvą kaip jūrų valstybę" organizatorės Lietuvos piliečių sąjungos tarybos pirmininku Dionyzu Varkaliu.

Pasielgė absurdiškai

Prieš dešimtmetį, kai buvo planuojama privatizuoti bendroves "Lietuvos jūrų laivininkystė" (dabar AB DFDS LISCO ir "Lietuvos jūrų laivininkystė") ir Klaipėdos transporto laivyną (dabar AB "Limarko" laivininkystės kompanija), irgi buvo renkami parašai Mokslo akademijoje reikalaujant neparduoti šių bendrovių, pasak D. Varkalio, už ketvirtį jų tikrosios vertės. 1999 m. lapkritį Lietuvos valdžiai buvo nusiųstas kreipimasis "Šalies intelektualai už Lietuvos nacionalinio laivyno išsaugojimą". Tačiau piliečių valia tąkart buvo arogantiškai ignoruojama, abi bendrovės privatizuotos.

AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", dabar turinti tik 11 laivų, anksčiau valdė didžiulį laivyną. "Buvo nuspręsta ją suskaidyti ir vieną dalį privatizuoti. Bendrovė turėjo ir sanatorijas, ir poilsio namus, ir laivybos linijas, ir specialiai keltams pritaikytą prieplauką, ir t. t. Tai, ką jie padarė, buvo absurdas. Atskyrė keltus su dar keliais laivais ir pardavė danams. Jeigu keltai nebūtų buvę parduoti, mūsų valstybė šiandien būtų gavusi didžiulį pelną, kuris neiškeliautų į užsienį. (2009-ųjų Lietuvos verslo lyderių, dvidešimties didžiausių Lietuvos bendrovių Klaipėdos apskrityje sąraše privatizuota "Laivininkystės" dalis - AB DFDS LISCO yra ketvirtoje vietoje. Jos apyvarta pernai - 182 mln. Lt, o užpernai - 204,8 mln. Lt. - Aut. past.)

Šiandien laivą dar galima nusipirkti, bet į linijas neįlįsi, nes visa rinka išsidalinta. O mes pardavėme savo linijas labai pigiai. Be to, smulkieji akcininkai buvo palikti ant ledo be pinigų, nes jų akcijos nebuvo nupirktos. Kodėl šiandien mūsų situacija tokia? Todėl, kad Lietuvoje daug niekšybių pridaryta. Žvejybos laivynas sunaikintas, net žvejų kolūkis - ir tas, jame beliko keli laiveliai, keltai parduoti. Ir dabar mes norime parduoti paskutinius laivus. Kodėl lenkai dabar nejaučia tokios krizės? Todėl, kad jie šitaip nesielgė kaip lietuviai, jie nieko neišparceliavo", - samprotauja D. Varkalis.

Kokia valstybės politika?

Papriekaištavus, kad "Lietuvos jūrų laivininkystę" norima privatizuoti todėl, kad ji dirba nuostolingai, D. Varkalis atsakė: "Tai kam tie ministrai reikalingi. Ministerijose sėdi daugybė žmonių ir dar yra apie 150 kontroliuotojų. Kodėl negalima patikrinti, kokios iškilo problemos? Gal tie laivai dirba taip pat nuostolingai, kaip ir "Lietuvos paštas", kurį norėta parduoti už 1 Lt? Juk pardavė 120 degalinių už 1 Lt. Jūs man paaiškinkite, kur pasaulyje yra nuostolingos degalinės. Toks absurdas galimas tik Lietuvoje. Laivynai išlaiko valstybes, o mes viską naikiname. Liko 11 laivų. Jie plaukioja su Lietuvos vėliava, 400 jūrininkų turi darbo. O kai privatizuos, nežinia, kaip bus. Saugikliai? Parodykite man nors vieną veikiantį saugiklį. Kai pardavinėjo parduotuves, juk irgi buvo sudėti saugikliai. O žmonės kaimuose skundėsi, kad nebeturi kur duonos nusipirkti, nors 3 metus parduotuvės paskirtis neturėjo būti keičiama. Juk Lietuvoje nėra atsakomybės, niekas už nieką neatsako", - piktinosi pokalbininkams.

D. Varkalis mano turįs teisę kalbėti Lietuvos laivyno privatizavimo tema, nes jis buvo kuriamas jo akyse.

Kitas D. Varkalio pateiktas pavyzdys - bendrovės "Mažeikių nafta" privatizavimas - valstybė patyrė milijardinių nuostolių. Anot jo, nuostoliai patiriami ir šiandien, nes pirvatizavimo sutartyje įrašyta, kad prie Būtingės plūduro atplaukiančius tanklaivius turi aptarnauti užsienio vilkikai ir locmanai. Todėl ir dabar Klaipėdos uostas kasdien praranda nemažai pinigų.

Dar vienas pavyzdys - oro laivynas privatizuotas, nuvarytas į dugną, daugybė įmonių patyrė milžiniškų nuostolių todėl, kad nebeliko turistų, kurie vežė pinigus į šalį. "Dabar mes prarasime "Laivininkystę", tai kam bus reikalingos mokymo įstaigos? Ar Panamai, Honkongui ruošime jūrininkus neturėdami nė vieno savo laivo? Mūsų jūrininkai, likę be darbo, nebemokės mokesčių valstybei, mes mokėsime jiems bedarbių pašalpą. Tai kokia čia vykdoma valstybinė politika? Kai šiandien krizė valstybėje, kai tūkstančiai žmonių praranda darbą, argi galima daryti tokius staigius judesius? Reikia žiūrėti, iš kur valstybė gali uždirbti. Iš ko mes skolas atiduosime, jeigu viską parduosime? Juk turėsime 40 milijardų litų skolų. Vien tik palūkanų reikės sumokėti apie 3 milijardus litų", - mano D. Varkalis.

Ką davė privatizavimas?

Pasak D. Varkalio, AB "Smiltynės perkėla" apskritai neįmanoma privatizuoti, nes jos keltai - kelio tąsa. "Kokį tikslą turės šiuos keltus įsigijęs savininkas? Pelnas, pelnas, pelnas. Nidoje gyvena žmonės, Smiltynėje yra Lietuvos jūrų muziejus. Dėl LEO LT valstybė prarado milijardus litų, ir kokie saugikliai suveikė? Pakėlė kainas, ir viskas. O būtų ūkio tarnybos ką daro? Lupa pinigus kaip įmanydamos. Aptarnaujanti institucija turi dirbti pelningai, bet jos tikslas negali būti vien tik pelnas.

Pardavėme mineralinius vandenis, dabar už juo mokame brangiausiai, ūkininkas turi priduoti 12 litrų pieno, kad galėtų nusipirkti vandens butelį. Mineralinis vanduo ir nafta - mūsų žemės gelmės turtai buvo "prichvatizuoti" pažeidžiant LR Konstituciją. Joje pasakyta, kad žemės gelmės turtai, geležinkeliai, uostai, miškai ir vandenys išimties tvarka priklauso tautai, valstybei, o Lietuvos ekonomika grindžiama privačia nuosavybe. Mes einame į kapitalizmą per XIX a. baudžiavą. Jūs man parodykit bent vieną įmonę Klaipėdoje, kuri po privatizacijos duotų žmonėms didelės naudos. AB "Baltijos" laivų statykla? Tai kad jos nėra. Ji laivų nestato, daro tik laivų korpusų dalis. AB Vakarų laivų gamykloje irgi tušti mechaniniai cechai."

D. Varkalio manymu, jeigu valstybė būtų pasilikusi bent 40 proc. akcijų, ji būtų žinojusi, kas tose įmonėse darosi. "Kodėl viso pasaulio verslininkai perka akcijas? Žinoma, todėl, kad gautų pelno. O valstybei nereikia pelno? - klausia jis. - Mes atsidūrėme aklavietėje todėl, kad viską pardavėm. Ir bankus. Todėl šiandien visa tauta pajungta dirbti užsienio bankams. Vien tik už įvairių mokesčių sumokėjimą jiems nemažai šeimų moka kas mėnesį po 15 Lt. Tiek mūsų studentai, tiek pensininkai turi mokėti užsienio bankams. Savų neturime, konkurencijos nėra, tad jie ir lupa mūsų žmonėms paskutinį kailį. Valstybė galėjo pasilikti bent trečdalį vaistinių, tada privačios nebūtų galėjusios tiek užkelti vaistų kainų, kad jie Lietuvoje kainuotų triskart brangiau nei Europos Sąjungoje. Nežinau pavyzdžių, kad privatizuotas objektas duotų naudos Lietuvos žmonėms", - teigia pokalbininkas.

Bus daugiau

Dalia BIKAUSKAITĖ