Klaipėdoje pradėti rinkti piliečių parašai reikalaujant neprivatizuoti AB "Smiltynės perkėla" ir "Lietuvos jūrų laivininkystės". Jie bus siunčiami Lietuvos prezidentei, Vyriausybei, Seimui. Apie tai, kodėl organizuojama tokia akcija, kalbamės su Lietuvos piliečių sąjungos tarybos pirmininku Dionyzu Varkaliu.
Akciją "Už Lietuvą kaip jūrų valstybę" organizuoja Lietuvos piliečių sąjunga ir jos Jaunimo skyrius. Parašus ketinama rinkti iki vasario 5 d. D. Varkalis - Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorius, jos garbės narys, laivų mechanikas, užaugęs Lietuvos laivyne ir jam paaukojęs 20 savo gyvenimo metų. Todėl jam itin skaudi tema - laivyno privatizavimas. Jo manymu, prieškario Lietuvoje tauta privertė valdžią susirūpinti Lietuva, kaip jūrų valstybe, ir tai būtina daryti dabar. Anot jo, Lietuvoje jau neliko nei valstybinės, nei mišrios nuosavybės formos, tik privati.
Paprieštaravus, kad dar yra valstybės įmonių, D. Varkalis nusijuokė: "Tai dar nespėjo visko išvogti, užtat ir ruošiamas antras turto perskirstymas. Dar liko neišvogti miškai, žemė, kurios jau tūkstančius hektarų supirko spekuliantai. Vieną rytą nubusime, o Lietuvos nebėra - nes nesudėti saugikliai. Iki šiol nenustatyta, kiek užsienietis Lietuvoje gali nupirkti žemės. Didžioji dalis miškų turi būti valstybiniai, nes tai tautos turtas. Daugelis privatizuotų miškų buvo iškirsti ir sunaikinti. Šiandien negalima nieko privatizuoti, nes Lietuvoje krizė, niekas nieko neperka. Dabar pardavęs objektą nieko už jį negausi, nebent nori savo draugui permesti turtą už kapeikas. Kol yra tokia situacija, jokių staigių judesių negalima daryti. Jeigu įmonė nebankrutuoja, ji turi dirbti, žmonės gauti algas ir mokėti mokesčius."
Bus daugiau akcijų
D. Varkalis ir anuo metu, kai ritosi pirmoji laivyno privatizavimo banga, irgi organizavo akciją už Lietuvą kaip jūrų valstybę - surinko per 250 žymiausių Lietuvos atstovų parašų, tarp kurių buvo ekonomistai, akademikai, profesoriai. Mokslininkai parengė koncepciją, kad Lietuva gali būti jūrinė valstybė, kad laivai gali priklausyti valstybei. Jie teigė, kad galima įsileisti 30-40 proc. privataus kapitalo, bet ne daugiau, kad valstybė neprarastų įtakos. Buvo surengta mokslininkų konferencija pas prezidentą Valdą Adamkų. Tačiau laimėjo tie, kurie manė, kad laivyną reikia privatizuoti. Pasak pokalbininko, anuomet buvo padaryta didžiulė klaida.
 |
| Lietuvos piliečių sąjungos tarybos pirmininkas D. Varkalis: "Nežinau pavyzdžių, kad privatizuotas objektas duotų naudos Lietuvos žmonėms." |
Kelia tautą
Lietuvos jūrininkų sąjungos pareiškimai, jog privatizavus "Laivininkystę" nebeliks nacionalinio laivyno, papiktino AB "Limarko" laivininkystės kompanijos generalinį direktorių Vytautą Lygnugarį. Pastarasis teigia, kad kol bus "Limarko", tol bus ir nacionalinis laivynas. Tiesa, jau du šios bendrovės laivai plaukioja ne su Lietuvos, o su Maltos vėliava. "Valstybė gali reguliuoti ir galvoti, kaip išlaikyti laivyną. Savininkui į viską nusispjauti. Gerai, kad yra toks patriotiškai nusiteikęs V. Lygnugaris, bet jeigu jam reikės, jis parduos laivyną. Kodėl aš pasisakau prieš visišką laivyno privatizavimą? Todėl, kad Lietuva turi išlikti jūrine valstybe. Turi bent keli laivai plaukioti su jos vėliava. Tai jūrinės valstybės prestižas. Mums reikia išlaikyti senąsias tautos tradicijas. Valstybės reikalas, kad Lietuva būtų jūrinė valstybė. Jeigu laivybos įmonė privati, nėra jokios garantijos, kad po kurio laiko jos laivai neplaukios su Panamos vėliava. Mes turime kelti tautą ir pasakyti šitiems ponams, kad jie privalo išlaikyti Lietuvą kaip jūrų valstybę", - sako Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas.
Laivynas išvogtas
Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra", turėjusi laivus plaukiojančiąsias gamyklas, pasak pokalbininko, buvo išvogta. "Kai žlugo ta įmonė, 34 tūkstančiai žmonių neteko darbo - juk 1 jūrininkas duoda darbo 5 žmonėms krante. Buvo sunaikinti konservų fabrikai, rūkyklos, tinklų gamyklos, taros kombinatas ir t. t. Iš karto žlugo visa sistema. Aš važiavau pas Vytautą Landsbergį ir sakiau: "Ką jūs darote? Ar suprantate, kad už jus Klaipėdoje niekas daugiau nebalsuos, jeigu sunaikinsite laivyną? Jis nugramzdins visą Lietuvos ekonomiką." Bet nieko nebuvo galima padaryti - valdžios vyrai buvo užsispyrę kaip ožiai. Pasirodė straipsniai spaudoje, kad Lietuvai tokio laivyno nereikia. Na ir ką, tik dabar konservatoriai Klaipėdoje gavo balsų, kad būtų išrinkti į Seimą", - pasakojo D. Varkalis.
Beje, jis ėmėsi iniciatyvos atkurti Lietuvos jūrininkų sąjungą, nes reikėjo gelbėti jūrininkus. Ji buvo atkurta Klaipėdoje 1989 m. gegužės 27 d.
Po "Jūros" žlugimo daugybė jūrininkų pasklido po užsienio laivus, nemažai jų buvo apgauti, išdirbę metus grįždavo be atlyginimų, tada nebuvo jokių socialinių garantijų.
Bus daugiau
Dalia BIKAUSKAITĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą