Uostų konkurencijoje - nauji ginklai

Visus metus gretimų valstybių transporto renginiuose netyla diskusijos (ypač daug kalbėta neseniai Rygoje vykusiame Sandraugos šalių geležinkelių forume, kiek anksčiau – konferencijoje Minske), kaip bus įgyvendinamas Rusijos valdžios nurodymas 2018 metais nutraukti krovinių tranzitą per Baltijos šalių uostus.

Nors ekonomistai atkreipia dėmesį, kad iškart srautas nenutrūks, nes Rusijos uostai visus krovinius perimti dar nėra pasirengę, jau dabar rusiškuose naujienų portaluose netrūksta džiūgavimų, kad „pribaltams“ jau šiemet suduotas smūgis. O tai esą rodo, jog akcija vyksta sėkmingai. Ir nors ji siejama labiau su Latvija ir Estija, Lietuva taip pat nepalikta nuošalyje.

Tačiau Klaipėdos uostui pranašaujamas kitoks scenarijus – esą baimindamasi netekti tranzito, dabar kone trečdalį visų savo krovinių per Klaipėdą gabenanti Baltarusija gali būti priversta juos gabenti per Rusijos uostus.

Srautas senka

Pagal 9 mėnesių uostų apyvartą, Klaipėdos uostas Baltijos šalyse užima pirmą poziciją su 31,4 mln. tonų ir 5 proc. padidėjimo rezultatu. Toliau rikiuojasi Ryga (24,5 mln. tonų , – 5 proc.), Ventspilis (16,2 mln. tonų, – 15,5 proc.) ir Talinas (14,2 mln. tonų, – 9,2 proc.).

Rusijos informacijos šaltinių duomenimis, daugiausia atitraukta skystųjų krovinių, naftos ir naftos produktų, kurių srautas per Baltijos uostus šiemet mažėjo 27 proc., o bendra tranzito apyvarta smuko 18 procentų. Nurodoma, kad tai Vakarų sankcijų Rusijai pasekmė ir „apgalvotų Rusijos priemonių“ poveikis.

Pastebėta ir tai, kad Rusija iš Estijos atitraukia ne tik krovinius, bet ir keleivių srautus – esą maršrute Stokholmas-Talinas-Sankt Peterburgas per 9 mėnesius keleivių sumažėjo perpus – iki 60 tūkstančių.

Tačiau neužsimenama, kad ši detalė niekaip neatspindi bendro Talino keleivinės laivybos vaizdo. Šio uosto tarpinėje 6 mėnesių ataskaitoje nurodoma, kad keleivių padaugėjo 4 proc. – iki 4,8 mln. žmonių. O įtakingas leidinys „Lonely planet“ Taliną pavadino geriausia vieta pagal paslaugų kokybės ir kainos santykį bei ragina turistus šį miestą aplankyti 2018 metais.

Rygos uoste skystųjų krovinių per 9 mėnesius šiemet, palyginti su pernai, sumažėjo 33 proc. – iki 4,3 mln. tonų, tačiau generalinių krovinių padaugėjo dešimtadaliu.

Latvijos geležinkelių vadovas pabrėžė, kad gerbia Rusijos Federacijos strategiją krovinius gabenti per savo uostus, tačiau Baltijos šalys Rusijos krovinių siuntėjams siūlo gerus tarifus, todėl kartu su verslo partneriais Rusijoje galėtų pritraukti krovinių tiek iš Indijos ir Irano, tiek iš Kinijos.

Klaipėdos uoste skystųjų krovinių kiekis atsistato ir atotrūkis nuo pernai sudaro tik 3 procentus. Per Lietuvos uosto terminalus dalį naftos produktų eksportuoja Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos. Tačiau neigiamų pokyčių rizika išlieka.

Rusijos valdžia su Irano geležinkeliais aktyviai veda derybas, kaip sukurti analogą kinų Naujojo šilko kelio projektui iš Azijos į Europos Sąjungą gabenamiems kroviniams. Toks sausumos transporto koridorius pakeistų dabar Indijos vandenynu ir per Sueco kanalą einantį logistikos maršrutą, lenktų ne tik Ukrainą, Baltijos šalis, bet esą ir Baltarusiją, kuri nepasiduoda spaudimui atitraukti krovinius nuo Baltijos šalių ir gabenti per Rusijos uostus. Portalas newinform.com skelbia, kad pradėti naujo logistikos kelio bandymus numatyta 2018 metais.

Kinai renkasi partnerius

Rygoje praėjusią savaitę vykusiame geležinkelininkų susitikime, sprendžiant iš viešų atgarsių, ši tema taip pat iškelta. Latvijos geležinkelių vadovas Edvardas Berzinš, kurį cituoja leidinys „Baltic Course“, patikino, kad kryptis šiaurė-pietūs gan greitai bus tokia aktuali kaip Kinijos-Europos koridorius. Jis pabrėžė, kad gerbia Rusijos Federacijos strategiją krovinius gabenti per savo uostus, tačiau pažymėjo, kad Baltijos šalys Rusijos krovinių siuntėjams siūlo gerus tarifus. Todėl kartu su verslo partneriais Rusijoje galėtų pritraukti krovinių tiek iš Indijos ir Irano, tiek iš Kinijos. Šia kryptimi Latvijos geležinkeliai veiklą vykdo visus metus ir yra numatę vežimo testavimo terminus.

Visus metus gretimų valstybių transporto renginiuose netyla diskusijos, kaip bus įgyvendinamas Rusijos valdžios nurodymas 2018 metais nutraukti krovinių tranzitą per Baltijos šalių uostus.

Tačiau kiti latvių transporto analitikai mano, kad Azijos kroviniai per Latviją nebus vežami. Baltarusijai į savo pusę nukreipus Naująjį Šilko kelią, kurio kita stotelė yra Vokietijos Duisburgo miestas, jis nusuktas nuo jūros, daugiau šansų gauti nors kiek kinų krovinių turi Klaipėda, bet ne Latvija.

Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, spalio pradžioje dalyvavęs Minsko transporto konferencijoje ir turėjęs galimybę apsilankyti Baltarusijoje kinų kuriamo „Didžiojo akmens“ pramonės parke, grįžęs užsiminė, kad jo nauda Klaipėdos uostui priklausys nuo išorinių ir vidinių politinių aplinkybių, kurių jis negalįs komentuoti. Kol kas per Klaipėdos uostą šiam parkui įsivežama šiek tiek įrangos, tačiau kiekis nėra didelis.