Uosto statybose – vienetai vietinio verslo

Klaipėdos uoste 2017 metais numatyta atlikti ar pradėti gausybę svarbių projektavimo ir statybos darbų. Be „karštosios“ bendrojo plano rengimo fazės, kaip ją vadina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovai, kurią užbaigti tikimasi iki šių metų pabaigos, ir jau užsakytų molų projektinių pasiūlymų, netrukus numatoma skelbti keletą didelės vertės statybos darbų konkursų. Valstybės įmonė teigia siekianti į juos pritraukti kuo daugiau varžovų ir užsitikrinti žemesnes paslaugų kainas, tačiau pasiūlymai brangsta.

Laukia daugiau rangovų

2017 metais suplanuota atlikti tiek įprastinių akvatorijos gilinimo bei krantinių statybos darbų, tiek strateginių, prie kurių priskiriamas molų konstrukcijos projektavimas siekiant uostą pagilinti iki 17 metrų. Ši užduotis, anot KVJUD laikinojo infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, yra itin sudėtinga.

„Daug gilinimo darbų bus susiję su Kuršių nerijos kranto tvirtinimu, atraminių sienučių įrengimu atskirose atkarpose. Pasirinkus alternatyvas galbūt kils klausimų dėl teisės aktų keitimo ar tikslinimo. Jeigu visą uostą reikėtų maksimaliai pagilinti iki 17 metrų, tektų iškasti 27 mln. kubų grunto. Aišku, didelį jo kiekį būtų galima panaudoti formuojant naujas teritorijas, tai ir stengsimės daryti. Uosto direkcija taip pat vykdo investicijas į projektus kiekvienai įmonei atskirai pagal nustatytą tvarką, užsako darbus, kurie naudingi ir uostui, ir operatoriui. Šiuo metu prasideda intensyvus statybų periodas, o per pirmąjį ketvirtį skelbsime naujų didelės vertės konkursų: 10–11, 64–65, 105–106, 127–128 krantinių rekonstrukcijoms. Šiuo metu vyksta 137–138 krantinių rekonstrukcijos ir dokų duobės kasimo konkursas. Tai – įžanga į didžiuosius darbus. Bet iškyla tendencijos, keliančios nerimą. Anksčiau sugebėdavome į konkursus pritraukti daug rangovų ir gauti tikrai geras kainas, o dabar pagal konkursų gausą ir mastą vertiname, kad tos įmonės, kurios šioje rinkoje veikia, turi ribotus pajėgumus ir galime negauti patrauklių kainų. Kreipėmės į 15 stambiausių Lietuvos statybos įmonių ir Lietuvos statybininkų asociaciją, informavome, kokius projektus ruošiamės pateikti rinkai. Taip pat kvietėme dalyvauti užsienio kompanijas, veikiančias Lietuvoje, nurodydami, kokia mūsų darbų pasiūla. Paprašėme Baltijos jūros ir Šiaurės šalių ambasadų išplatinti informaciją, kad Klaipėdos uostas organizuoja tokius pirkimus. Tikimės, kad atsiras naujų dalyvių, kurie padės siekti teigiamo rezultato“, – apie pastangas užtikrinti kuo didesnę įmonių konkurenciją konkursuose kalbėjo V. Paukštė.

Kelia kainas

KVJUD pažymi, kad per 2013–2016 metus uoste atlikta darbų už 155 mln. eurų ir juos vykdant sutaupyta 48,4 mln. eurų valstybės lėšų: iš jų 25,5 mln. eurų per viešųjų pirkimų procedūras ir 22,9 mln. eurų – atsiskaitant už statybos darbus. Šiuo laikotarpiu atlikta 10 gilinimo projektų, nutiesta ir rekonstruota beveik 14 kilometrų geležinkelio, 3657 metrai kelių, pastatyti ir rekonstruoti 3275 metrai krantinių linijos.

KVJUD teisės departamento vadovas Linas Rudys teigia, kad už tokių rodiklių slypi viešųjų pirkimų konkursai, kurie neretai skundžiami ir koreguoja statybos eigą. „Pernai vykdėme 950 įvairių pirkimų, iš jų maždaug 100 vyko paskelbus konkursus ir buvo didelė tikimybė juos ginčyti teisme. Tačiau bylų skaičius nusistovėjęs ties 10, pernai, nepaisant intensyvaus pirkimų proceso, šio skaičiaus neviršijome. Pernai ginčo suma siekė 980 tūkst. eurų, bet visi mūsų reikalavimai buvo patenkinti“, – pažymėjo L. Rudys.

Klaipėdos uosto statybose Lietuvos kompanijų dirba vienetai, dažnai kaip subrangovai, o gilinant akvatoriją matoma vien tik didžiųjų jūrinių valstybių technika. Tvarkyti užteršto grunto aikštelę pernai konkursą laimėjo Suomijos įmonių grupė, nuolatinės rangovės – Latvijos įmonės „Latvijas tilti“ ir „BMGS“, vokiečių „Strabag Wasserbau“, į uostą grįžta „Hidrostatyba“.

Ryški darbų vienose rankose koncentracija vyksta teikiant projektavimo paslaugas. Čia dominuoja Švedijos konsultavimo įmonei priklausanti „Sweco Lietuva“, rengianti uosto ir miesto bendruosius planus, pernai laimėjusi Malkų įlankos gilinimo projekto, molų projektinių pasiūlymų konkursus. Bando įsitvirtinti ir bendrovė „Vilniaus hidroprojektas“, veikianti kartu su latvių įmone „“Jūras projekts“, smulkesnių darbų laimi lietuvių įmonė „Hidrosfera“.

Lietuvos problema, pasak V. Paukštės, ta, kad yra vienas uostas, kuris sukuria nedidelę hidrotechninių objektų projektavimo rinką. Šioje srityje projektuotojams yra nedaug erdvės. „Lietuvoje šiuo metu yra trys kompanijos, galinčios projektuoti krantines ir kitus hidrotechninius statinius. Kvietėme ir kitas įmones, stengėmės, kad kuo daugiau projektuotojų dalyvautų konkursuose“, – tikino V. Paukštė.

Pernai dėl per brangių pasiūlymų KVJUD teko nutraukti du atvirus konkursus. Kaip nurodoma viešųjų pirkimų informacijoje, kelių krantinių prie Pilies uosto rekonstrukcijos konkursą teko nutraukti „dėl per didelių perkančiai organizacijai kainų“, o 3-iosios vandenvietės iškėlimo galimybių studijos konkursas (architektūrinių, inžinerinių ir planavimo bei konsultavimo paslaugų kategorija) spalį baigtas, nes „pasiūlymas viršijo pirkimui numatytas lėšas“. Gruodžio 20 dieną konkursas paskelbtas iš naujo, jo rezultatai paaiškės artimiausiomis dienomis.