Uosto poreikiai auga sparčiau nei planuojama

2002 metais buvo baigtas Klaipėdos uosto įplaukos tobulinimo projektas, trukęs apie pusantrų metų. Tąkart, be gilinimo darbų, vien tik pietinio ir šiaurinio molų rekonstrukcija, kurią atliko Danijos ir Olandijos kompanijos, kainavo apie 98 mln. Lt. Pasaulio banko paskola, kurią atiduoti privalu per 17 metų, sudarė 63 proc. lėšų, kitos - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

Praėjus beveik 10 metų, užsienio konsultantai, atliekantys studiją dėl Klaipėdos uosto plėtros pastatant išorinį uostą, tarpinėje studijos ataskaitoje jau rašo, kad pietinio molo būklė nepatenkinama.

Paklaustas, ar molų rekonstrukcija jau atsipirko, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas atsakė: "Be abejo, kad atsipirko. Esminis dalykas - uosto saugumas. Tuomet labai svarbi buvo 1-2 krantinių, prie kurių švartuojami tanklaiviai, apsauga. Anksčiau, kai pūsdavo normalesnis šiaurės vakarų vėjas, jie nebūdavo įvedami į uostą ir kraunami. Dabar tik superaudrų ar uraganų metu tanklaiviai išvaromi į atvirą jūrą. Turint omenyje tai, kad naftos krova uostui yra itin naudinga, tas projektas pasiteisino. Kitas dalykas, dabartinė molų konfigūracija jau yra pasenusi. Praeina 10 metų, ir viskas jau atrodo kitaip."

Trukdytų dvipusei laivybai

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje jau statomas antras pirsas. Užsienio konsultantai, rengiantys studiją dėl Klaipėdos uosto plėtros pastatant išorinį uostą, mano, kad jis trukdys uosto pietinės dalies plėtrai. AB Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika teigia, kad jis trukdys UAB Vakarų Baltijos laivų statyklai statyti ir į vandenį nuleisti laivus.

"Aš irgi turiu panašaus pobūdžio abejonių. Galbūt jų nebūtų, jeigu uostui pasiekus 40 mln. t pajėgumą per metus, jo plėtra sustotų. Tačiau prognozuojant po 2020 metų 64 mln. t pajėgumą laivyba bus kur kas intensyvesnė, ir pirsas gali trukdyti dvipusei laivybai Klaipėdos uoste. Tačiau kol kas nedarau jokių kategoriškų išvadų. Beje, konsultantai dar irgi nėra kategoriški", - sakė E. Gentvilas.

Pasiteiravus, ar prieš priimant sprendimą statyti vadinamąjį "Begos" pirsą, nebuvo analizuojamos uosto perspektyvos, jis atsakė: "2009 metų balandžio 10 d. Klaipėdos uosto plėtojimo taryba, kuriai vadovauja susisiekimo ministras, priėmė nutarimą, kad "Begos" pirsas yra prioritetinis valstybinės reikšmės objektas. Kadangi esu valstybinės įmonės vadovas, turiu daryti tai, kas man liepta, todėl pirsas ir statomas. Galbūt tuometinė Uosto plėtojimo taryba, įsivaizdavusi, kad Klaipėdos uosto plėtra sustos ties 37 mln. t, tuo metu ir buvo teisi. Mes jau šiemet planuojame, kad Klaipėdos uoste bus perkrauta 36 mln. t, o užpernai atrodė, kad 37 mln. t yra riba. Šiuo atveju net nėra ko kaltinti, tiesiog mūsų plėtros tempai didesni, tad kažkas gali pradėti trukdyti."

Konsultantai užsieniečiai mano, kad gali trukdyti ir statomas keleivių ir krovinių terminalo pirsas, nors toje vietoje akvatorija kur kas platesnė nei ties "Bega".

Prireiks atskiro įstatymo?

Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, uosto infrastruktūra yra valstybės nuosavybė. Iki šiol į uosto infrastruktūrą investuoti teisę turi tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Vadinasi, tradiciškai ir suskystintų gamtinių dujų terminalo krantines turėtų įrengti Uosto direkcija. Terminalo suprastruktūra - talpyklos, išdujinimo laivas ir kt.- turėtų būti terminalo operatoriaus rūpestis ir investicijos.

Paklaustas, ar Uosto direkcija yra pasirengusi įrengti suskystintų dujų terminalo krantines, jeigu jį bus nutarta statyti Kiaulės Nugaros saloje, E. Gentvilas atsakė: "Pagal dabar galiojantį įstatymą taip turėtų būti. Tačiau Vyriausybė gali pasakyti, kad sala turi būti perduodama AB "Klaipėdos nafta", terminalo statytojai. Gali būti išleistas specialus suskystintų dujų terminalo įstatymas. Juk buvo specialus Būtingės terminalo statybos įstatymas, netgi buvo įkurta atskira šio terminalo statybos direkcija, buvo ir Ignalinos atominės elektrinės statybos įstatymas. Ir čia nėra nieko keisto."