Uosto plėtra: miestas išrašys sąskaitą

Taip pat nutarta, kad Savivaldybės administracija turės atlikti nepriklausomą maksimalaus uosto plėtros scenarijaus galimų neigiamų pasekmių ir jų kompensavimo kaštų analizę.

Kompensacijų nenumato?

Kolegijos narius su esama situacija supažindino miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika. Pasak jo, Susisiekimo ministerija ragino uostą dirbti kartu su miestu ir derinti savo interesus su miesto plėtros poreikiais, tačiau šia kryptimi neva nė kiek nepasistūmėta į priekį. Esą visuose uosto bendrojo plano (BP) variantuose vyrauja tik technokratinis požiūris, į gyvenimo sąlygų kokybę neatsižvelgiama.

Pasak A. Mureikos, Savivaldybės administracija nusiuntė daug pastabų dėl UAB "Sweco Lietuva" parengtų keturių uosto plėtros variantų ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos, nes pastarojoje pastebėta klaidų. Tačiau ne visos jos taisomos. Esą rengėjai tik atsirašinėja, o Uosto direkcija prašo Susisiekimo ministerijos pritarti SPAV ataskaitai. Beje, ataskaitą derins ministerijos, o Savivaldybė gali pareikšti tik nuomonę.

Akcentuojama, kad blogiausia yra tai, kad visuose tuose uosto dokumentuose kol kas nėra numatyta jokių kompensacinių priemonių dėl poveikio aplinkai. Esą užsiminta tik apie žabtvores, kurios neatlaiko jokios audros.

Prieš kelias dienas Savivaldybė pagaliau gavo iš Uosto direkcijos didelius brėžinius, kurie skiriasi nuo skelbiamų jos interneto svetainėje. Pavyzdžiui, internete visuose keturiuose variantuose rodomas kelias per Smeltės kapines, o naujuosiuose jo jau nebėra, tačiau pusė kapinių atsiduria miesto teritorijoje, o pusė - uosto.

Miesto valdžios atstovus stebina neva dokumentuose užfiksuotas noras iškirsti 246 ha miškų rezervinėse teritorijose ir už jų ribų, pavyzdžiui, ketinama iškirsti 14 ha Girulių miško. Tad juos glumina ir ataskaitos teiginys, kad pasekmių augmenijai nebus.

Tiek miesto, tiek uosto BP rengia "Sweco Lietuva". Miesto plane rengėjai Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") nuomojamą teritorija prie šiaurinio molo rodo kaip konversinę, o uosto BP to jau nėra - čia 500 metrų nuo molo pliažo jau nėra.

Pasak vyriausiojo miesto architekto, Melnragės perspektyvą reikia nagrinėti kompleksiškai, ne vien tik tą dalį, kuri patektų į uostą.

NEPRITARS? Vyriausiasis miesto architektas ragina politikus nepritarti uosto bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitai. Eimanto Chachlovo nuotr.

Kolegijos nariai labai jautriai reagavo į A. Mureikos informaciją, kad nė vienas iš "Sweco Lietuva" atstovų, pasirašiusių ant brėžinių, esą neturi atestato rengti BP. Replikuota, kad tai tas pat, kai žmogus vairuoja neturėdamas vairuotojo pažymėjimo.

A. Mureika siūlė nepritarti SPAV ataskaitai, peržiūrėti visas 4 koncepcijas. Pasak jo, reikia, kad uostas išgirstų, ką sako miestas.

Melnragės bendruomenės pirmininkas Ramūnas Kapušinskas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad melnragiškiai nesutinka su tuo, jog nėra numatoma sanitarinė zona. Pasak jo, jau paskutinė molų rekonstrukcija padarė gamtai didžiulę žalą, o pastačius išorinį uostą Melnragė esą atsidurs pagrindinėje pernašų zonoje.

"Mes tampame įkaitais. Mes nenorime stabdyti pažangos proceso, bet tai neturi būti daroma lipant per žmonių galvas", - sakė jis.

Kolegijos posėdyje diskusijų metu vis dėlto prieita prie nuomonės, kad pats miestas turi preliminariai paskaičiuoti, kiek galėtų kainuoti kompensacinės priemonės. Kai Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas paklausė, ar kompensacinių priemonių analizės reikia visiems keturiems uosto BP variantams, meras Vytautas Grubliauskas pasiūlė skaičiuoti IV koncepcijai, nes "ji tiks ir kitoms". Žinia, uostas pasisako būtent už IV koncepciją - maksimalią plėtrą tiek šiaurinėje, tiek pietinėje dalyje.

Tad Kolegija Savivaldybės administracijos direktoriui pavedė gavus visų SPAV vertinimo subjektų išvadas atlikti nepriklausomą maksimalaus uosto plėtros scenarijaus galimų neigiamų pasekmių aplinkai ir jų kompensavimo kaštų analizę.

Į pastabas reaguoja?

Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sakė nesutinkantis su teiginiais, kad uosto BP rengėjai nereaguoja į pastabas. Pasak jo, stengtasi atsakyti į visas, jeigu į kurią nors neatsakyta, turėjo būti argumentuota kodėl.

Anot A. Vaitkaus, uostas nenori kenkti šventoms vietoms, tokioms kaip kapinaitės. Dėl "Klasco" teritorijos prie molo uosto vadovas patarė miestui kalbėtis su "Klasco", kuriai ši teritorija yra išnuomota 50 metų laikotarpiui.

Jis tikino, kad negali būti parašyta dokumentuose, jog reikės iškirsti visus tuos 246 ha miško. Anot jo, šis miškas yra rezervinėse teritorijose, kurios nėra naudotinos. Esą su miestu galima kalbėti apie tai, kam geriau jas galima būtų panaudoti.

A. Vaitkus pakartojo esąs įsitikinęs, kad sprendimas rengti du BP bėra blogybė. Jis už tai, kad būtų surastas bendras sutarimas, ir neatsisako diskusijų.