Uosto perspektyva - pražūtinga

2012-06-01 17:12

Šiandien vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje priimtas sprendimas kreiptis į Vyriausybę, nes uosto vidaus infrastruktūrai lieka tik 5 proc. investicinių lėšų. Beje, Vyriausybė iki šiol dar neapsisprendė, kokia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelno dalis turi būti paimta į valstybės biudžetą.

Uosto kompanijos, išklausiusios informaciją apie Uosto direkcijos strateginio veiklos plano investicijų programą 2012-2014 metais, lėšų panaudojimo apimtis ir kryptis, gerokai sunerimo ir tas nerimas baigėsi kreipimuisi į Vyriausybę.

Planuota, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo pirso statyba kainuos apie 123 mln. Lt be pridėtinės vertės mokesčio, tačiau pradėjus rengti techninį projektą paaiškėjo, kad pirsas gali kainuoti ir 228 mln. Lt. Uosto kompanijų atstovai mano, jog tai valstybinės reikšmės objektas ir jam lėšų turi skirti valstybė.

"Uosto direkcija yra atsakinga už to pirso statybą. Tačiau ši klausimą reikės spręsti valstybiniu ar vyriausybiniu lygiu, nes pati direkcija vien tik savo sukauptomis lėšomis to padaryti būtų nepajėgi. Tai iš tikrųjų valstybei svarbus objektas ir ji turės mokėti savo lėšomis", - sakė Tarybos posėdyje dalyvavęs Uosto direkcijos valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio teigimu, pagal Uosto direkcijos strateginį planą trejiems metams nuo visų planuojamų investicijų, t. y. nuo 514 mln. Lt lieka tik 5 proc. objektams tobulinti uosto viduje. Tai reiškia, kad terminalai negalės plėtoti savo veiklos.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, naujiems infrastruktūros objektams, kurie būtų statomi Uosto direkcijos ir krovos kompanijų dvišalių sutarčių pagrindu, lieka tik 5 proc.

"Tai nenormaliai mažai. Mes giliname laivybos kanalą tam, kad galėtų įplaukti ir prie krantinių švartuotis didesnę grimzlę turintys laivai. Kanalą pagilinsime, o reikiamam gyliui prie krantinių arba jų modernizavimui pinigų ir nebelieka. Gylis kanale bus 14,5 metro, o prie krantinių - 13 metrų, tai gal tada ir kanalo nereikėjo gilinti? Manau, uosto kompanijų pretenzijos yra pagrįstos. Tuos penkis procentus mes turime paversti trigubai didesniais skaičius, kad užtektų lėšų investicijoms, kurios turi būti pridėtos prie laivybos kanalo pagilinimo", - sakė E. Gentvilas.