Uosto kompanijos atmeta direkcijos siūlymą dalintis išlaidas

Uosto direkcija norėtų, kad uosto kompanijos jai kompensuotų dalį teritorijų detaliųjų planų rengimo išlaidų, tačiau pastarosios nesutinka. Tokiu atveju jos norėtų dalintis su direkcija ir rinkliavomis. Tačiau abi pusės sutaria, kad reikia paprastinti detaliųjų planų rengimo uoste procedūras.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ieško lėšų taupymo būdų. Uosto tarybos posėdyje aptartas Uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio siūlymas dalintis detaliųjų planų uosto naudotojų teritorijose rengimo kaštais. Taip tikėtasi per metus sutaupyti kelis šimtus tūkstančių litų.

Uosto teritorijų detaliuosius planus Uosto direkcija privalo rengti todėl, kad jose yra strateginės reikšmės objektų, t. y. krantinių, pirsų ir kitų. Tačiau rengiant detalųjį planą kartu projektuojami ir uosto kompanijų suprastruktūros objektai. M. Armonaičio manymu, todėl plano rengimo išlaidas Uosto direkcija turėtų pasidalinti su kompanijomis.

Pagal galiojančias taisykles už detalųjį planą moka jo rengimo organizatorius, t. y. Uosto direkcija. Terminalo operatorius neturėtų finansinių santykių su detaliojo plano rengėju, jis kompensuotų Uosto direkcijos patirtas išlaidas.

Paprastas vidutinio detaliojo plano, kuriame uosto kompanijos planuoja savo kelius, sandėlius, apšvietimą ir t. t., o Uosto direkcija - krantines ir dar kokį nors svarbų strateginį objektą, rengimas kainuoja 160-180 tūkst. Lt. Panašių planų per metus rengiama ne po vieną, tad būtų galima taupyti ir šioje srityje.

Su viena uosto kompanija Uosto direkcija jau ketino pasirašyti sutartį. Pagal ją Uosto direkcija finansuotų 20 proc., o likusius 80 proc. detaliojo plano rengimo kaštų - uosto naudotojas, kadangi didžioji dalis projektinių užduočių yra susijusios būtent su suprastruktūros objektų statyba.

Pasak M. Armonaičio, kiekvienu atveju vertinama atskirai, kas yra traktuojama detaliajame plane. Jeigu didesnė dalis projektuojamų užduočių yra susijusių su suprastruktūra, tad proporcingai ir uosto kompanijos turėtų finansuoti didesnę detaliojo plano rengimo išlaidų dalį.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija nenori pritarti tokiam dalykui. Kai kurių uosto krovos kompanijų atstovai mano, kad tokiu atveju Uosto direkcija turėtų dalintis su kompanijomis ir surinktomis rinkliavomis.

"Didžioji detaliojo planavimo kaštų dalis atsiranda todėl, kad mes planuojame ne savo infrastruktūrą, o operatoriaus suprastruktūrą", - sako Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Diskusijos šiuo klausimu nukeltos vėlesniam laikui. Uosto vadovo teigimu, direkcija dabar dar "šlifuoja" tokio savo pasiūlymo argumentus. Jis tikina, kad nenorima minėto pasiūlymo realizuoti priverstine tvarka.

Į pirmą planą dabar iškilo klausimas, jog reikėtų supaprastinti uoste projektavimo darbus, kurie kartais trunka 28 savaites. O svarbiausias dalykas yra nacionalinis susitarimas, kurį pasirašė ir politikai, ir verslo žmonės, kuriame užfiksuotas siekis supaprastinti uosto teritorijų planavimo procedūras. Tad dabar bus pirmiausia dirbama šioje srityje ir netgi bandoma siekti, kad uoste apskritai nereikėtų rengti detaliųjų planų.

Dalia BIKAUSKAITĖ