Uosto jūroje viziją apginkluos įstatymais

Dabartinės valdžios ekonominių gairių kūrėjai manė, kad Klaipėdos uostas nereikalaus ypatingo dėmesio. Taip manyti verčia kovo 13 dieną patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, tarp kurių jūrų sektoriaus laukiančios permainos atspindėtos fragmentiškai ir abstrakčiai. Viena paminėtų nuostatų – „su Klaipėdos SGD terminalo veikla susijusių veiklų ir kompetencijų eksportas“, kita – „uostų, oro uostų ir susijusios infrastruktūros saugos, saugumo ir konkurencingumo užtikrinimas didinant jų pajėgumus“, uoste numatanti krovos padidėjimą 8 mln. tonų – iki 48 mln. tonų 2020 metais. Apie naujas valstybės teritorijas jūroje, bendrąjį planą, kurį teks tvirtinti, iš jo išplaukiančius teisinius, nuosavybės klausimus, investicijų paieškas ir kliūčių šalinimą – jokios užuominos.

Klaipėdos ultimatumai

Pastarojo pusantro mėnesio Vyriausybės atstovų darbotvarkės atspindi, kad ramybė dėl Klaipėdos baigėsi. Su uosto plėtros iki 2030 metų planais jau susipažino susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas, „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė ir premjeras. Pirmadienį Klaipėdos uosto plėtrą ir SGD terminalo ateities planus svarstė Vyriausybės Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija, ketvirtadienį uostamiestyje rinksis vyriausybinė Uosto plėtojimo taryba.

Klaipėdos miesto politikai skelbia, kad maksimali uosto plėtra, įtraukiant naujas teritorijas jūroje ir pietinėje dalyje, galima tik įvedus tiesioginį valdymą arba įvykdžius konkrečius finansinius reikalavimus, pirmiausia – pasirašius rimtą dokumentą dėl kompensacijų tiek gyventojams, tiek savivaldybei bei pakeitus kelis įstatymus; antra – savivaldybę įtraukus į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) valdymą.

Praėjusią savaitę tarybos kolegija išplatino pareiškimą, kuriame ragino merą Vytautą Grubliauską kreiptis į Seimą, prezidentę ir Vyriausybę, kad „uosto bendrojo plano rengimo metu galimai jau padarytos procedūrinės klaidos kelia grėsmę šio valstybei svarbaus projekto įgyvendinimui, o Teritorijų planavimo įstatyme numatyta teorinė galimybė vienam ūkio subjektui savivaldybės teritorijoje rengti atskirą bendrąjį planą iš esmės riboja vietos savivaldos teises bei praktikoje yra labai komplikuota ir kelianti įtampą bendruomenėse“.

Uostamiesčio savivaldybės specialistų vertinimu, parengtuose sprendiniuose galbūt esama ir daugiau prieštaravimų teisės aktams. O tai gali užkirsti kelią bet kokiai uosto plėtrai.

Uostamiestyje penktadienį apsilankęs premjeras Saulius Skvernelis protestuojantiems prieš uosto planus klaipėdiečiams aiškino, kad jau svarstoma, jog miesto atstovas būtų įtrauktas į KVJUD valdybą, lauks miesto pasiūlymų dėl kompensacijų ir ieškos teisinės formos, „kad tai nebūtų nei šitos, nei galbūt kitos Vyriausybės pažadas“.

Vienai teritorijai – dvi vizijos

Nors iki uosto plėtros koncepcijų viešo pristatymo sausį V. Grubliauskas ir KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus demonstravo institucijų sutarimą, juolab kad ir miesto bendrojo plano rengėjai tie patys – įmonė „Sweco Lietuva“, buvo akivaizdu, kad idilė – tik diplomatinė priedanga ir greitai baigsis. Projektuotojai interesų derintojais netapo ir kiekvienam užsakovui piešė tai, ko jis nori: KVJUD – uosto jūroje priešais Melnragę vaizdinius, savivaldybei – visuomeninį parką prie molo.

Nors apie koncepciją, numatančią uosto infrastruktūros koridorių ties šiauriniu molu, miesto architektai puikiai žinojo, tačiau be uosto žinios besiribojančioje su uosto žeme teritorijoje paskelbė konkursą įrengti 9 ha ploto parko techninį projektą. Jam numatyta panaudoti ES lėšų.

Abi vizijas suderinti sunku, bet įmanoma, nes kol uostas būtų projektuojamas, dešimtmečiui miestas turėtų įdomią lankytiną vietą. Kita vertus, oponentai pasiekė pirmųjų laimėjimų, nes Klaipėda atsidūrė Vyriausybės dėmesio centre. Informuotas apie netesėtus miestui pažadus už netrukdymą statyti SGD terminalą, premjeras sakė: „Klaipėdos uosto plėtra nėra vien Klaipėdos galvos skausmas. Privažiuojamieji keliai, infrastruktūra – tai yra visos valstybės reikalas. Turime kalbėti apie kompensacinį mechanizmą ir už praeitį, ir turime žiūrėti į priekį, kad įmonių plėtra nekenktų miestiečių gyvenimui. Norisi, kad labai aiškiai išsakytų miestas, kokie kompensaciniai mechanizmai yra reikalingi“.

Tačiau Melnragės gyventojams atsipalaiduoti dar pernelyg anksti, nes premjeras pareiškė, kad kompensacinių mechanizmų bus, bet „šioje situacijoje nebus leidžiama pasipinigauti“. Tai turėtų išgirsti ir tie, kurie planuoja prie išorinio uosto jungties su sausuma įgyvendinti nekilnojamojo turto projektus. Savivaldybė, kaip yra sakęs meras, pagal dabartinę tvarką jų netvirtinti negali.