Uosto dumblas vėlina statybas

Klaipėdos uosto laivų remonto įmonių akvatorijose per daugelį metų prisikaupė užteršto grunto, kurį dėl aplinkosaugos reikalavimų draudžiama išgabenti į sąvartyną jūroje.

Tokius gruntus pagal Lietuvos aplinkos normatyvinį dokumentą (LAND ) galima supilti tik krante izoliuotoje aikštelėje ir sutvarkyti taikant specialias technologijas. Nors uostininkai abejoja griežtų lietuviškų reikalavimų nauda, kai kitos valstybės elgiasi pragmatiškiau, ir dėl to kelerius metus diskutuoja su Aplinkos ministerija, praktika pilti dumblą į geotekstilės maišus pradėta taikyti prieš kelerius metus ir nėra naujovė. Tačiau šiuos darbus šiemet gali užvilkinti konkursų dalyvių inicijuoti bylinėjimosi procesai dėl naujos aikštelės.

Stabdo investicijas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė baiminasi, kad gali būti prarastas svarbiausiems uosto darbams atlikti tinkamiausias laikas. „Turime ilgą istoriją dėl LAND taikymo, mūsų uosto užterštas dumblas stabdo investicinių programų įgyvendinimą, 64–65, 137–138, 127–128 krantinių rekonstrukcijos darbus. Gaila, kad dabar patekome į bylinėjimosi ratą, turime laukti teismo sprendimo ir negalime pradėti krantinių rekonstrukcijos“, – kalbėjo V. Paukštė.

Numatyta, kad vykdant kantinių, kuriomis naudojasi Vakarų Baltijos laivų statykla, rekonstrukciją per vasarą bus išsiurbta apie 10 tūkstančių kub. m grunto ir jis bus kaupiamas užteršto grunto aikštelėje. Tačiau konkursas dėl aikštelės statybos yra apskųstas, tad skelbti krantinių statybos konkursą, nežinant, kur bus gabenamas ir laikomas gruntas, šiuo metu nėra galimybių.

Užteršto grunto aikštelės statybos konkurse, skelbtame pernai rudenį, dalyvavusios lietuvių įmonė „MT Group“ ir olandų kompanija „Jan De Nul N. V.“ sausio mėnesį kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamos panaikinti KVJUD sprendimus vykdant viešąjį pirkimą, kuriuo siekiama įsigyti užteršto grunto saugojimo aikštelės, užteršto grunto iškasimo iš dokų, duobių, nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo techninio darbo projekto keitimo darbus.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti KVJUD nesudaryti sutarties su suomių kompanija „Sito Rakennuttajat OY“. Teismas prašymą patenkino.

KVJUD apskundė tokią nutartį, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas kovo 14 dienos nutartimi jį atmetė ir Klaipėdos apygardos teisme toliau vyksta ginčo nagrinėjimas.

Laukia verslas

Pasisakydamas dėl KVJUD skundo argumentų, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad skunde akcentuojami planai atlikus uosto užteršto grunto sutvarkymo darbus ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinti uosto infrastruktūros plėtros projektus, nesant jokių konkrečių nurodytų projektų įgyvendinimo terminų, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė neįgyvendinti šių projektų, prarasti jų finansavimą. Esą KVJUD į tai privalėjo atsižvelgti planuodama kitų projektų įgyvendinimą, todėl tinkamo jų neįgyvendinimo rizika tenka pačiai įstaigai.

Tačiau kiti KVJUD projektai nėra susiję tik su valstybine infrastruktūra, bet ir su verslo planais. O jie turi ir konkrečias datas, ir kreditų grąžinimo grafikus.

Pavyzdžiui, Vakarų laivų gamykla (VLG), kurios 3 dokų duobes reikia išvalyti, 2016 metų vasarą Juodkalnijoje įsigijo plaukiojantį doką, kurį galės parplukdyti, kai Malkų įlankoje bus iki 14 metrų išgilinta akvatorija ir įrengta nauja doko duobė. Visus darbus tikėtasi padaryti iki 2018 metų vasaros. VLG valdantis Estijos koncernas „BLRT Grupp“ į projektus, susijusius su nauja infrastruktūra Malkų įlankoje, įskaitant doko kainą, yra numatęs per 100 mln. eurų investicijų. Šios uosto teritorijos vaizdas po permainų turi iš esmės pasikeisti.

VLG naudojamos 139–140 krantinės jau po metų bus pritaikytos laivų krovai. Su rangovais, lietuvių „Hidrostatyba“ ir latvių BMGS neseniai pasirašyta sutartis, kurios vertė 14,8 mln. eurų. Tačiau kitas konkursas VLG 137–138 krantinėms ir dokų duobėms tvarkyti nebuvo toks sėkmingas. Dėl per brangių rangovų pasiūlytų kainų KVJUD jį nutraukė ir skelbs pakartotinai. Anot V. Paukštės, išskaidžius darbus į mažesnius blokus, tikimasi gauti geresnes kainas.