Uosto direkcija terminalą statys savo lėšomis

Šiemet rugpjūčio 18-ąją vykusiame uosto valdybos posėdyje buvo pavesta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui Eugenijui Gentvilui įvertinti galimybę statyti keleivių ir krovinių terminalą direkcijos lėšomis ir pateikti siūlymus.

Pasak E. Gentvilo, jis įvertino tą galimybę ir tada buvo pasirašyta sutartis su konkursą statyti krantines ir pirsą laimėjusia AB "Latvijas tilti".

Vėliau uosto direkcija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą prašydama leisti pakeisti vieną sutarties su rangove nuostatą, teigiančią, kad statybos darbai pradedami tada, kai terminalo statybai bus skiriama pinigų iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Kadangi nežinia, kiek gali tekti laukti ES sprendimo, o statybos visą tą laiką būtų nepradedamos, todėl prašoma Viešųjų pirkimo tarnybos leisti pradėti darbus negavus europinių pinigų. "Latvijas tilti" sutiko, kad taip būtų pakeista sutartis. Ji pasirengusi tuojau pat pradėti darbus, kai tik bus gautas tarnybos pritarimas.

E. Gentvilas įsitikinęs, kad ES pinigų dar nebus skirta, kai bus gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, tad statybos būtų pradėtos Uosto direkcijos pinigais. Jeigu ES pinigai bus skiriami, suprantama, statybos bus tęsiamos, uosto direkcijos investuotos lėšos būtų kompensuotos iš ES paramos, ir klausimų nekiltų.

Kur kas pesimistiškesnis variantas būtų, jeigu ES dabar pinigų neskirtų, 1,5-2 metus tęstųsi tyrimas, o tada būtų gautas neigiamas atsakymas. Pusė objekto būtų pastatyta Uosto direkcijos pinigais, ir ką reikėtų daryti toliau - nutraukti statybas, užkonservuoti statinį? Žinoma, kad taip nebus, tektų pastatyti iki galo. Uosto direkcijai tai būtų skausmingas smūgis - tektų vietoj įsivaizduojamų 70 mln. Lt šiam objektui išleisti 112 mln. Lt. (Šiuo metu iš ES tikimasi gauti apie 40 mln. Lt). Tokiu atveju šiek tiek sulėtėtų kai kurių kitų direkcijos investicinių projektų vykdymas.

Ir vis dėlto Klaipėdos uosto vadovas prašė valdybos leisti apsispręsti taip, kad tikintis pozityvaus Europos Komisijos sprendimo pradėti statyti terminalą direkcijos pinigais, savais ar skolintais.

"Mes turime prisiimti atsakomybę ir negalime trypčioti vietoje, nes tai gali sugriauti visą situaciją. Jeigu nestatysime, kol nebus gauta ES pinigų, rangovas pasitrauks, negi vėl iš naujo reikės skelbti konkursą?", - klausė uosto generalinis direktorius.

Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus Vido Karolio manymu, net jeigu ateityje pasikeistų norai ir nebūtų toje vietoje keleivių terminalo, tai atsirastų krovinių terminalas, pastatyta krantinė niekam netrukdytų. Tokios pačios nuomonės, kad reikia statyti, buvo ir Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento direktorius Juozas Darulis.

Pasak E. Gentvilo, Danijos kompanija DFDS labai domisi būsimu terminalu savo tolesnei veiklos plėtrai. Ji perkeltų savo laivus, priklausančius AB DFDS LISCO, iš Jūrų perkėlos terminalo į naująjį. Jų keleiviams tiesiog būtų arčiau miesto centras. Kompanijos vadovai mąsto ir apie naujų linijų pritraukimą. Tačiau kaip tokie ketinimai pasikeis po 2,5 metų, šiandien sunku prognozuoti.

Uosto valdybos pirmininkas susisiekimo viceminstras Arūnas Štaras mano, kad dabar nestartuojant dėl terminalo statybos būtų padaryta klaida.

Kad Klaipėdos uostas turi turėti tokį terminalą, nusprendė ne tik ši, bet ir ankstesnė Vyriausybės. Tiesa, kai tokie sprendimai buvo priimami, iš ES tikėtasi gauti apie 85 mln. Lt.