Uosto direkcija nenori investuoti aklai

Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos
posėdyje Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas pristatė
direkcijos investicijų programos sudarymo principus. Uosto krovos kompanijų atstovai
tuojau pareiškė pretenzijų, kad šie principai su jais nebuvę aptarti.

2011-2013 metais Uosto direkcija į uosto infrastruktūrą ketina investuoti 712 mln.
Lt. Viena investicijų kryptis - bendroji infrastruktūra (akvatorijos gilinimas, kanalo tobulinimas, navigacinių įrengimų gerinimas ir t. t.), kuriai numatoma skirti 40 proc. visų investicijų. Antra kryptis - uosto naudotojų (terminalų operatorių) infrastruktūros gerinimas - 50 proc., arba 361 mln. Lt. Trečia kryptis - investicijos į Uosto direkcijos turtą - 10 proc.

Iki šiol investuojant į operatorių infrastruktūrą buvo vadovaujamasi tokiu principu:
Uosto direkcija investuodavo į infrastruktūrą (pavyzdžiui, krantinių
rekonstrukciją), o operatorius - į suprastruktūrą (pavyzdžiui, sandėlio statybą).
Uosto direkcijos vadovas E. Gentvilas šioje srityje pasigenda partnerių
lygiateisiškumo principo. Pasak jo, direkcija investuoja pinigus į krantinę, tačiau
nieko nežino, kas bus joje daroma, nes neturi teisės reikalauti iš operatoriaus
verslo plano.

Taigi valstybės įmonė nemato jokio ekonominio pagrindimo, tačiau
privalo investuoti pinigus. Pavyzdžiui, ji investavo į 117-118 krantines, kuriomis
naudojasi UAB "Klaipėdos hidrotechnika", tačiau jų atsiperkamumas yra nulinis. Buvo
investuota į krantines, anksčiau AB "Laivitė" nuomojamoje teritorijoje, tačiau
vėliau "Laivitė" pardavė pastatus UAB "Memelio miestas" ir pasikeitė teritorijos
paskirtis.

Kitas turėtų būti ekonominio tikslingumo ir pagrįstumo principas - turi būti
įrodyta, kodėl šis objektas turi būti statomas pirmiausia.

Turėtų būti vadovaujamasi nešališkumo ir skaidrumo principu vertinant investicinius
planus. Pasak E. Gentvilo, jeigu kompanijos nepasitiki Uosto direkcija, kad gali
nutekėti informacija, tegu vertintoja būna Susisiekimo ministerija.

Uosto vadovo teigimu, abi pusės turi prisiimti įsipareigojimus ir juos vykdyti.
Pavyzdžiui, Uosto direkcija pastatė 144 krantinę, investavo 42 mln. Lt, o
operatorius joje veiklos nevykdo. Koncerno "Achemos grupė" logistikos direktorius
Arvydas Vaitkus priminė, kad krantinė buvo pastatyta pavėlavus kelerius metus.

Dar viena problema kyla tada, kai arba projektuotojai, arba kompanija sugalvoja
keisti jau parengtą techninį projektą. E. Gentvilo manymu, už projekto keitimą,
kuris Uosto direkcijai nemaža kainuoja, pavyzdžiui, vienas kainavo apie 2 mln. Lt,
turėtų susimokėti pats jo iniciatorius.

Premjero patarėjas Algirdas Šakalys, išklausęs E. Gentvilo pranešimo, prisipažino
net įsivaizdavęs, kad buvusi tokia situacija.

Uosto plėtojimo tarybos nariai išsakė nemažai pastabų šiuo klausimu, tačiau iš esmės
principams pritarta. Visi sutiko su tuo, neišskiriant nė paties E. Gentvilo, kad
prie jų dar reikia gerokai padirbėti.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, kad tokie principai turi atsirasti,
uosto vadovo pasiūlytuosius vertino kaip pradinę diskusiją, bet sveikino tokią
iniciatyvą. Ministras neatmetė galimybės, kad galbūt kitame Plėtojimo tarybos
posėdyje bus galima tokius principus patvirtinti.