Šiemet rudenį šiaurinėje uosto dalyje jau bus galima pakrauti pilnus laivus, kurių grimzlė sieks 13,9-14 m, tad krovinio savininkui nebereikės kas kelintą laivą siųsti į Lietuvos uostą visiškai veltui, t. y. labai sumažės krovinio gabenimo kaštai. Klaipėdos uosto nauda - galės konkuruoti su Latvijos uostais.
Gilinimo darbai vidiniame Klaipėdos uosto laivybos kanale iki krantinių pradėti šiemet gegužės pabaigoje. Tai pirmas gilinimo darbų etapas. Puse metro, iki 15 metrų, gilinama nuo uosto vartų, nuo laivų įplaukos, kur prasideda molai, iki AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") laivų apsisukimo rato, t. y. iki UAB "Memelio miestas" nuomotos teritorijos arba "Klasco" žiemos uosto.
Tokie gilinimo darbai atliekami todėl, kad šiaurinėje uosto dalyje galėtų būti iki galo pakraunami laivai, kurių grimzlė - 13,9-14 m. Jie ir dabar yra švartuojami, bet negali būti visiškai pakrauti.
Turinčiam tokią problemėlę Klaipėdos uostui sunku konkuruoti su Latvijos uostais, nes juose galima tokius laivus pakrauti iki galo. "Pas mus taip išeina, kad kas kelintas laivas būna siunčiamas veltui, nemokamai. Turėdami 15 m gylį galėsime tokius laivus pakrauti pilnus, tad krovinių savininkų kaštai sumažės", - sakė Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė.
Uosto direkcija sutartį dėl gilinimo darbų atlikimo pasirašė su Austrijos kompanija "Strabag". Sutarties vertė - daugiau kaip 5 mln. eurų. V. Paukštės teigimu, tokia suma skaičiuojama atsižvelgiant į maksimalų grunto, kurį reikia iškasti, kiekį. "Didesnė dalis grunto yra apmokamoje vadinamojo pergilinimo dalyje. Rangovas ne visada sugeba įveikti visą apmokamą grunto kiekį, dažniausiai dalis jo lieka. Prognozuočiau, kad mokėsime kokiu vienu milijonu eurų mažiau nei nurodyta sutartyje", - sakė departamento direktorius.
85 proc. minėtų darbų finansuojami iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpio lėšų, tad darbų terminai glausti ir reikia spėti juos padaryti laiku, t. y. šiemet iki spalio 1 d.
Uosto direkcijai, galima sakyti, pasisekė, kad kitos Susisiekimo ministerijai pavaldžios institucijos nepanaudojo ES pinigų. "Tai mes juos ir pasičiupome. Greičiau nei planavome pasirengėme projektą. Mums pasitaikė labai geras šansas gauti papildomos naudos uoste. Įšokome į paskutinį vagoną ir tikimės, kad mūsų jau nebeišmes, nes darbų liko ne tiek ir daug", - sakė V. Paukštė.
Darbai pirmame bare, kuriame buvo didžiausias iškasamo grunto kiekis, jau baigti ir yra vertinami.
Maždaug prieš pusantros savaitės į Klaipėdos uostą atvyko antras austrų ekskavatorius, tad dabar gilina dviese. Pasak V. Paukštės, po to, kai rangovas mobilizavo papildomą įrangą, gilinimo dabar vyksta dvigubai sparčiau.
"Iš esmės austrų darbų kokybe esame patenkinti. Belieka tik padidinti darbų tempus, kad garantuotai spėtume iki rudeninių audrų", - sakė jis.
Prie krantinių namų darbai jau padaryti. Pavyzdžiui, "Klasco" naudojamos 5-6 krantinės jau yra pagilintos ir prie jų jau galima priimti laivus, turinčius tokią grimzlę. Prie 7-8-9 krantinių projektinis gylis buvo 14,5 m, plius 0,5 m pergilinimas. Belieka įvertinti papildomai švartavimo elementus, t. y. švartavimo stulpelius, atmušas ir įsitikinti, ar galima švartuoti didesnio dedveito laivus. Pasak departamento direktoriaus, galbūt reikės papildomai įrengti minimalius švartavimo elementus, bet tai jau, kaip sakoma, smulkmenos.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, netrukus bus skelbiamas gilinimo darbų išoriniame Klaipėdos uosto laivybos kanale konkursas.
Rašyti komentarą