Uosto direkcija įgyvendina ir socialinius projektus

Kai kuriems klaipėdiečiams gali susidaryti įspūdis, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investuoja tik į uosto infrastruktūrą, o paprastiems miestiečiams realios naudos tai neduoda. Nekalbant apie tai, kad uostas maitina apie 23 tūkst. žmonių, be to, papildomai sukuriama apie 185 000 darbo vietų, kurios yra netiesiogiai susijusios su uosto veikla, reikia pasakyti, kad Uosto direkcija įgyvendina ir tokius projektus, kurie neatsiperka. Kitaip tariant, ji daro gerus darbus ir miesto, ir miestiečių labui.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, pastaruoju metu vadinamųjų socialinių projektų netgi gausėja. "Esame valstybės įmonė ir negalime nevykdyti to, kas mums numatyta įstatymuose. Dalį savo įgyvendinamų projektų turime pripažinti esant socialiniais, nes mes į juos investuojame pinigus nesitikėdami finansinės naudos. Kitaip tariant, šių projektų atsiperkamumas bus nulinis", - sako uosto vadovas.

Vienas iš tokių finansiškai neatsiperkančių projektų yra miestiečiams gerai žinoma Uosto direkcijai priklausančios Danės upės krantinių atkarpos rekonstrukcija. Į šį socialinį projektą Uosto direkcija, viską susumavus, investavo per 6 milijonus litų. Tačiau už laivų stovėjimą prie šios krantinės rinkliavos nebus renkamos.

Kitas puikiai žinomas projektas - Uosto direkcijos lėšomis įrengtas pirsas prie 26-os krantinės (Šiaurės ragas) AB "Smiltynės perkėla" keltams švartuoti. Už keltų švartavimą prie šio pirso rinkliavos taip pat renkamos nebus. Uosto direkcija gaus tik žemės nuomos mokestį už 300 kv. m plotą.

"Albatrosas" pakils

Kuriant ir plėtojant Klaipėdos, kaip ilgametes jūrines tradicijas turinčio uostamiesčio, įvaizdį Uosto direkcija finansuoja paminklo žuvusiems jūrininkams ir nuskendusiems laivams "Albatrosas" postamento statybą. Metalo lakštų skulptūrinė kompozicija, kurios aukštis sieks 10 m, turėtų iškilti Smiltynės priekrantėje šalia Lietuvos jūrų muziejaus. Šiuo metu jau vyksta derybos su pasiūlymą pateikusiu rangovu. Perspektyvoje šalia paminklo bus suformuotos masiniams renginiams skirtos erdvės. Reikalingas miestui ir Lietuvos valstybei objektas Uosto direkcijai kainuos, ko gero, apie 800 tūkst. Lt. "Suprantama, prie "Albatroso" niekas nesišvartuos ir mums rinkliavų nemokės", - juokauja E. Gentvilas.

Prieplauka - mažiesiems laivams

Kiekvienam uostui nemažiau svarbu pasirūpinti saugia ir tinkama jachtų, katerių, valčių ir kitų mažųjų laivų švartavimosi vieta bei navigacija. Todėl mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba - svarbus žingsnis šiems tikslams įgyvendinti. Naujoji prieplauka bus pastatyta ypač patogioje uosto vietoje - pietinėje dalyje, toliau nuo esamo laivybos kanalo. Tokiu būdu mažiesiems laivams plaukiant į Kuršių marias nereikės kirsti intensyvios navigacijos laivybos kanalo ir keltų apsisukimo rato. Ši mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka, kuri iš dalies finansuojama iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, Uosto direkcijai kainuos apie keliasdešimt milijonų litų. Rinkliavos šioje prieplaukoje taip pat nebus renkamos. Svarbus šio objekto indėlis visuomenei - čia įsikursianti buriavimo mokykla.

Su entuziazmu

Šventoji - jaukus kurortinis miestelis, sena žvejų gyvenvietė, esanti vos už 35 km nuo Klaipėdos. Iki XVIII a. Šventojoje veikęs uostas sėkmingai konkuravo su tuometiniais Baltijos jūros uostais. Tačiau šiandieninio Šventosios uosto būklė reikalauja esminės rekonstrukcijos. Uosto atstatymas, kuris kainuos apie 50 mln. eurų, leis priimti mažuosius pramoginius laivus ir jachtas, tuo paskatindamas Šventosios turizmo plėtrą. Žinoma, tikimasi gauti ES paramą, tačiau ir Uosto direkcijai teks investuoti nemažai savo lėšų. "Supraskite teisingai. Mes nesiskundžiame, kad mums liepia ir mes turime padaryti. Kai ką darome ir su entuziazmu. Pavyzdžiui, patys nutarėme paankstinti Šventosios uostelio atstatymo procesą", - sako E. Gentvilas. Šventosios uosteliu taip pat naudosis vietos žvejai, jame bus įrengtos krantinės gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės, jūros aplinkos, žuvivaisos, valstybės sienos apsaugos laivams.

Yra dar vienas socialinis projektas, kurį Uosto direkcija inicijavo su entuziazmu, t. y. idėja įkurti akmenų, iškeltų iš uosto akvatorijos dugno atliekant gilinimo darbus, parką. "Uosto direkcija - mieste veikianti įmonė, atsakinga miesto bendruomenei. Ji gali miestui dovanoti tokią dovaną. Tačiau tam reikalingos tam tikros išlaidos, kurios nėra tipiškos investicijos", - sako uosto vadovas.

Miestiečių labui

Verta paminėti ir lėšas, kurios tiesiogiai prisideda prie klaipėdiečių gerovės kūrimo. Uosto direkcija kasmet savo pajamų ir išlaidų sąmatoje numato lėšų, kurios skiriamos Klaipėdos miesto savivaldybei privažiuojamiems keliams, kuriais naudojasi ne tik miestiečiai, bet ir uostininkai, tvarkyti. Šiemet tam buvo skirta net 4 milijonai litų.

Siekdama tiesiogiai ir vaizdžiai supažindinti visuomenę su Klaipėdos uosto veikla, galimybėmis bei perspektyvomis, atskleisti jūrinės pramonės teikiamus ekonominius ir socialinius privalumus, jūrinių bendruomenių darbo ir veiklos specifiką, mažinti uosto teritorijų uždarumą visuomenei, prisidėti prie uostamiesčio gyventojų ir jūrinės bendruomenės vienijimo Uosto direkcija kasmet organizuoja ir didelio populiarumo sulaukusį nemokamų apžvalginių-informacinių ekskursijų laivu ciklą "Susipažinkime su Klaipėdos uostu". Vien tik šiemet buvo suorganizuotos 39 ekskursijos laivu "Venus S" ir su Klaipėdos uosto veikla susipažino apie 8000 klaipėdiečių ir uostamiesčio svečių. Organizuodama šią švietėjišką akciją vienam akcijoje dalyvavusiam žmogui supažindinti su Klaipėdos uosto veikla ji skyrė apie 2,5 Lt. Tokia akcija buvo organizuojama jau trečius metus iš eilės.