Uostinis cunamis plūstelėjo į teismus

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirmą kartą per savo veiklos dvidešimtmetį nutraukė žemės nuomos sutartį. Apie tai UAB "Klaipėdos hidrotechnika" pranešta kovo 14 d. Šiuo metu bendrovės skola už žemės nuomos nemokėjimą per metus - 402 tūkst. Lt. Ji nemoka ir rinkliavų už laivų laikymą prie krantinės, be to, jos nuomojama teritorija neatitinka ISPS kodekso reikalavimų.

"Didesnę kvailystę, kaip nemokėti žemės nuomos mokesčio, vargu ar galima sugalvoti. Juk tada bendrovė netenka verslo pagrindo. Dabar "Klaipėdos hidrotechnika" yra pakibusi tarp dangaus ir žemės, neturi teisės vykdyti jokių jūrinių uostinių darbų ir neturi žemės nuomos sutarties. Paradoksali situacija", - sako Uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas.

Tarsi šuniui kaulą

Neseniai "Klaipėdos hidrotechnika" pervedė Uosto direkcijai už žemės nuomą 5 tūkst. Lt. E. Gentvilas apgailestavo, kad kol kas aktyvūs direkcijos veiksmai davė tik tiek. "Vis dėlto labai džiaugiuosi, kad bendrovės vadovas Pranciškus Jurgutis mums sumokėjo 5 tūkst. Lt žemės nuomos mokesčio ir kad apskundė mūsų sprendimą nutraukti su juo žemės nuomos sutartį teismui. Galų gale vienaip ar kitaip bus išspręsta ši problema. Akivaizdu, kad be teismų sprendimo nieko nebus. P. Jurgutis juk nesutiks išsikraustyti iš nuomojamos teritorijos. Manau, per teismus jis galėtų bandyti tempti laiką norėdamas gauti pajamų, sakykime, kad ir už savo plaukiojančiųjų kranų nuomą. Labai gerai, kad viskas atsidurs teisme ir galų gale viskas paaiškės. Teisme jau galėsime paklausti, kiek "Klaipėdos hidrotechnika" gavo pajamų, kiek jų galėjo skirti skolai valstybei atiduoti, kiek atlyginimams mokėti ir t. t.", - tvirtina Uosto direkcijos generalinis direktorius.

Kvaila padėtis

Per 2010-2011 metus Uosto direkcija pateikė "Klaipėdos hidrotechnikai" 10 ieškinių. Šiuo metu 4 iš jų jau išnagrinėti direkcijos naudai - už žemės nuomą, uosto rinkliavas ir bylinėjimosi išlaidas "Klaipėdos hidrotechnika" turi sumokėti per 417 tūkst. Lt, tačiau to dar nepadarė. Laimėti ir dar 5 ieškiniai, kurių bendra suma - 10,7 mln. Lt, tačiau bendrovė yra apskundusi pirmos instancijos teismų sprendimus direkcijos naudai apeliaciniam teismui.

"Esame kvailoje padėtyje. Taškau įmonės pinigus kreipdamasis į teismus. Kiekvienas mūsų ieškinys teismui kainuoja žyminį mokestį ir advokatų išlaidas. Kol kas Uosto direkcijos teisminio bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos tik dešimtimis tūkstančių litų, tačiau jų daugėja.

Nors ir žinau, kad teismas priteis mūsų naudai, kad "Klaipėdos hidrotechnika" turės grąžinti mums žyminį mokestį ir sumokėti už mūsų advokatų išlaidas, bet pinigų mes vis tiek neatgausime, nes toje bendrovėje jau nieko nebėra. Todėl kiekvienas mūsų pakartotinis kreipimasis į teismą yra garantuoti nuostoliai mums. Jeigu "Klaipėdos hidrotechnikai" būtų iškelta bankroto byla, tada bent jau nereikėtų mokėti žyminio mokesčio, pigiau prisiteistume, nors panašu, kad pinigų mes jau šiaip ar taip nebeatgausime", - sako uosto vadovas.

Bankrotas atitolinamas

Pernai lapkritį Uosto direkcija prisijungė prie kitų kreditorių iniciatyvos iškelti "Klaipėdos hidrotechnikai" bankroto bylą. Pastaroji lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą prašydama iškelti restruktūrizavimo bylą. Pasak A. Gentvilo, kai tik atsiranda toks pareiškimas, nutraukiamos bankroto bylos procedūros. Teismas jos prašymą atmetė, tada ji pateikė naują. Jeigu ir šis bus atmestas, bendrovė vėl galės pateikti naują, nes apribojimų tokiems prašymams pateikti nėra. Pasak uosto vadovo, UAB "Baltijos žuvys" jau 5 metus vengdama bankroto vis teikia prašymus restruktūrizuoti.

"Bankroto bylos negalima iškelti, nes bendrovė yra pateikusi prašymą ją restruktūrizuoti. Vaidinimas, jog įmonė restruktūrizuojama, atitolina bankrotą. Tokia teisinė nesąmonė tęsiasi ir mes kreipdamiesi į teismus turime mokėti žyminį mokestį. Todėl nusprendėme visa tai baigti skaudžiausiu būdu - nutraukti žemės nuomos sutartį", - teigia E. Gentvilas.

Šiemet kovo 9 d. UAB "Klaipėdos hidrotechnika" direktorius P. Jurgutis vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą bandydamas ginti savo įmonės interesus. Jo pranešime teigiama, kad bendrovė siekia įmonės restruktūrizavimo, nes ketina tęsti veiklą bei turi ambicingų ūkinės plėtros planų.

Spręs teismas

"Dabar vyks teismai dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. "Klaipėdos hidrotechnikai" bus uždrausta vykdyti krovą ir, manau, uždrausime laikyti jai prie krantinės ir laivus. Žinoma, gaila uosto teritorijos, kuri nepanaudojama tinkamai, tačiau kitos išeities nėra. Nebent teismas pritaikytų P. Jurgučio prašymu laikinąsias apsaugos priemones ir neleistų Uosto direkcijai nutraukti nuomos sutarties, kol nebus išnagrinėta byla. Tada teismas įpareigos mus toliau nuomoti žemę "Klaipėdos hidrotechnikai". Tokiu atveju turėtų būti nuspręsta, kas kompensuos Uosto direkcijai negaunamą žemės nuomos mokestį. Tikiu, jog teismas priims sprendimą, kad sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai, nes "Klaipėdos hidrotechnika", be kitų dalykų, nevykdo ir teismų sprendimų sumokėti mums žemės nuomos mokestį. Nemanau, kad mus įpareigotų nuomoti valstybės turtą, žinant, kad už tai nebus gauta pinigų. Tada būtų keistas sprendimas. Juk šiuo atveju yra parazitavimas ant valstybės žemės", - mano E. Gentvilas.

Žemė - tik uostinei veiklai

Kyla klausimas, kas laukia "Klaipėdos hidrotechnikos" nuomotos 3,6 ha teritorijos. Pasak E. Gentvilo, reikalai čia nebus sprendžiami paprastai, mat visi pastatai ir statiniai toje teritorijoje yra areštuoti. Turtas užstatytas bankams ir kitoms įmonėms. Net jeigu kada nors Uosto direkcijai pavyktų iš tos teritorijos iškrapštyti bendrovę, toje teritorijoje dar nebūtų galima pradėti ūkinės veiklos, nes Uosto direkcija jos negalėtų išnuomoti. Sakykime, jeigu kas nors nusipirktų joje pastatą ir norėtų jame remontuoti automobilius, Uosto direkcija su juo nesudarytų žemės nuomos sutarties. Ji gali žemę nuomoti tik tiems, kurie vykdo uostinę veiklą.

Pasak uosto vadovo, yra verslininkų, norinčių pirkti "Klaipėdos hidrotechnikos" akcijas, bent ji pati nurodo, kad ja domisi ir preliminariai nori pirkti už 13 mln. eurų UAB "Kabotažas". Taigi sutartį pasirašytų du broliai Pranciškus ir Kazys Jurgučiai. Tokiu atveju dėl teritorijos nuomos nereikėtų skelbti jokio konkurso, tiesiog pasikeistų akcininkas, ir viskas. Pasak E. Gentvilo, "Kabotažas" turi teisę verstis krovos darbais ir Uosto direkcija jam galėtų nuomoti teritoriją.

"Manau, kad prieš pirkdami šios bendrovės akcijas, verslininkai vis dėlto susižinotų, ar mes jiems nuomosime žemę. Baisiausia būtų, jeigu keli bankai, kurie dabar turi ten areštuoto turto, užsimanytų parceliuoti kam nors po vieną pastatą arba po aikštelę. Geriausia būtų, kad jie susitartų tarpusavyje ir skelbtų bendrą konkursą ir kam nors parduotų visą turtą įspėdami, kad toje teritorijoje galima imtis tik uostinės veiklos. Žinoma, gali taip atsitikti, kad ilgai čia bus lyg ir niekieno žemė, turiu omenyje, kad už ją nebus mokami jokie mokesčiai. Jeigu mes nieko nedarytumėme, "Klaipėdos hidrotechnika" dar kokius 5 metus sėdėtų nieko neveikdama, iš technikos nuomos rinktųsi po kapeiką, o mes nieko negautume. Todėl reikėjo nutraukti žemės nuomą. Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau teismai turės priimti sprendimą ir antstolių padedami iškraustys viską iš tos teritorijos", - sako uosto vadovas.