Uostininkus ir geležinkelininkus - prie derybų stalo

Šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su Baltijos šalių uostais, Klaipėdoje krovinių srautai mažėjo labiausiai. Uostininkai pasipiktinę, kad geležinkelininkai metų vidury pakėlė kai kuriuos geležinkelio tarifus, o tai dar labiau padidino Lietuvos uosto nepatrauklumą.
Pastarieji aiškina, kad valstybės įmonė dirbdama su privačiomis kompanijomis negali patirti nuostolių.

Uostininkai sunerimę ir kelia uosto išgyvenimo sunkmečiu klausimą. Tranzitinių krovinių Klaipėdoje nuolatos mažėja. Latvijos uostuose šie kroviniai sudaro 80 proc., o Lietuvoje tik 40 proc. Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, geležinkelio tarifai - viena iš pagrindinių sudėtinių dalių, darančių įtaką kroviniams pritraukti. Praėjusią savaitę Klaipėdoje vykusio Seimo Ekonomikos komiteto išvažiuojamojo posėdžio metu uostininkai siūlė geležinkelininkams atšaukti padidintus tarifus.

Beje, uostininkai ir geležinkelininkai nesutaria jau seniai. Susisiekimo ministerijoje jau padaryta tam tikrų pokyčių. Dabar uosto ir geležinkelio klausimus kuruoja vienas viceministras Arūnas Štaras, tad tikimasi, kad nuo šiol visos kylančios problemos bus sprendžiamos greičiau.

Minėtame posėdyje, išklausius tiek uostininkus, tiek geležinkelininkus, nutarta sudaryti darbo grupę, kurioje būtų Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijos, AB "Lietuvos geležinkeliai", Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai, turinčią išspręsti problemą.

Pasak koncerno "Achemos grupė" prezidento, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) valdybos pirmininko Bronislovo Lubio, posėdyje problema pozityviai išanalizuota, o ar pavyks uostininkams ir geležinkelininkams susitarti, nežinia.

Monopolistė

Ekonomikos komiteto posėdyje kalbėta ir apie sąlygų privatiems vežėjams atsirasti sudarymą, ir apie vieno bendro uosto krovinių gabenimo tarifo taikymą. Anot B. Lubio, bendro tarifo nuostatą latviai taiko kai kuriems produktams jau daugiau kaip 30 metų, ir net "Lietuvos geležinkeliai" sutinka su tuo, kad tai reikia daryti.

Pasak jo, nuo 2004 m. tebediskutuojama dėl privačių vežėjų. Kitos šalys, pavyzdžiui, Lenkija, Vokietija, jau seniai juos turi, o Lietuvoje gulamasi ant bėgių, kad jie neatsirastų. Uostininkų nuomone, AB "Lietuvos geležinkeliai" neturėtų būti monopolistė.

AB "Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus pavaduotojo Alberto Šimėno teigimu, realiausia kandidatė, galinti pati gabentis krovinius, yra AB "Mažeikių nafta", tačiau ji vis dėlto samdo "Lietuvos geležinkelius".

Sudėtinga situacija

Pasak A. Šimėno, geležinkelininkų vežami kroviniai į Klaipėdos uostą sudaro 6 proc., pelnas iš šios krypties minusinis. Be to, šiemet krovinių į Klaipėdą sumažėjo 30 proc., o į Kaliningradą - net 50 proc. Bendrovė lieka be pagrindinio maitintojo. Geležinkelininkai siūlo pačioms krovos kompanijoms vežtis krovinius, pavyzdžiui, kad ir iš geležinkelio stoties. Jūrų krovos kompanija "Bega" savo nuomojamos teritorijos viduje jau atlieka visus manevravimo ir kitus darbus. Pasak A. Kuzmarskio, ateityje kompanijos ketina apsvarstyti tokį pasiūlymą.

Anot A. Šimėno, valstybės įmonė "Lietuvos geležinkeliai" negali dirbti nuostolingai su privačiomis kompanijomis, juo labiau kad kai kurios kompanijos pardavinėja jos paslaugas brangiau, t. y. ima daugiau iš klientų.

Pernai bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" sumokėjo 318 mln. Lt mokesčių, gavo 70 mln. Lt paramos iš Europos Sąjungos fondų. Šiemet jos mokesčiai dėl dividendų padidės 30 mln. Lt. Pasak A. Šimėno, mokesčių našta geležinkelininkus jau pakėlė nuo žemės. Situacija labai sudėtinga. Bent šiek tiek susidariusią padėtį pagerintų tai, jeigu nebūtų reikalaujama mokėti dividendus. Geležinkelininkai jau sumažino investicijas, atlyginimus - 22 proc.

Blogiausia, kad keičiama metų vidury

Aloyzas KUZMARSKIS, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas

Išgyvename gana sunkų krizinį laikotarpį, tad turime dirbti susikaupę ir racionaliai, kad sugebėtume konkuruoti ir išlikti rinkoje. Privalome žvelgti į ateitį, kad galėtume dirbti ne tik šiemet, bet ir po 5 metų.

Uosto krovos kompanijos tarifų ir krovos darbų kainų nėra padidinusios. Metų vidury padidėjus geležinkelio papildomų paslaugų kainoms mes neturime galimybių perrašyti sutartis su Rusijos, Baltarusijos krovinių siuntėjais, kitomis kompanijomis. Papildomos geležinkelio paslaugos padidėjo 0,5-1 euru, tad Klaipėdos uosto krovos kompanijos turi akumuliuoti tai į savo sąnaudas. Kai kurie procesai kompanijoms buvę pelningi tampa nuostolingi, dėl to tenka atsisakyti investicinių programų.

Dar kovo mėnesį sakėme, kad dabartiniu laikotarpiu negalima didinti nei kainų, nei tarifų. Šiandien tai visiškai nepriimtina, nes galų gale neturėsime paties darbo.

Blogiausia, kad pakeitimai daromi kalendorinių metų vidury. Kitas dalykas, negalima jų daryti vienašališkai. Tai ne tiek uosto krovos kompanijų, kiek krovinio siuntėjo klausimas. Apie tokius dalykus jis turi žinoti iš anksto. Visa tai turėtų būti padaryta iki kitų kalendorinių metų biudžeto sudarymo, t. y. spalį ar lapkritį.

Dalia BIKAUSKAITĖ