Uostininkai neskaičiavo nuostolių - reikėjo padėti Klaipėdai

Pernai organizuojant pasaulio didžiųjų burlaivių regatos "The Tall Ships' Races" finišo priėmimą Klaipėdoje, daug kuo prisidėjo ir Uosto direkcija, ir uosto kompanijos. Jų žmonės dirbo neskaičiuodami darbo valandų, be papildomo atlygio. Pasak vadovų, bendrovės patyrė tam tikrų nuostolių, bet elgtis kitaip
nebuvo galima - miestui reikėjo pagalbos. Ir dabar uostininkus vienija pasididžiavimo jausmas - mes, klaipėdiečiai, sugebėjome susitelkti ir tinkamai pasirengti nepakartojamai šventei.

Klaipėdiečiai ir jų svečiai, kurie regatos metu gėrėjosi gražiais laivais, prišvartuotais krantinėse, jų paradu išplaukiant iš uosto, net neįsivaizduoja, kiek uostininkams reikėjo įdėti pastangų, kad viskas vyktų sklandžiai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispečerinės viršininkas Aleksandras Kaupas patenkintas, kad patys regatos dalyviai įvertino Klaipėdą kaip vieną iš šilčiausių uostų. "Iš pat pradžių niekas netikėjo, kad galime tiek laivų sukišti į savo uostą. Dabar net nesitiki, kad mes tai padarėme. Kai sustatėme laivus, neatrodė, kad jų tiek daug, o kai išplaukė, nustebau, koks tuščias liko uostas", - prisimena jis.

AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) jachtų (Pilies) uosto kapitonas Kastytis Bartusevičius juokauja: "Svarbu, kad neapsijuokėme, kad niekas mūsų nekeikė." Jis tiki, kad per regatą įvyko lūžis klaipėdiečių sąmonėje - jie suprato, kad Jūros šventės metu pagrindinė atrakcija turi būti laivai, kad įvairius koncertus galima organizuoti ir kituose Lietuvos miestuose, o tokį reginį kaip burlaivių paradas - tik Klaipėdoje.

Nustebino geranoriškumas

A. Kaupą

Dispečerinės viršininką A. Kaupą, rengusį ir kantriai koregavusį regatoje dalyvavusių laivų švartavimo schemas, labiausiai nustebino uosto kompanijų, kariškių, pasieniečių geranoriškumas ir draugiškumas - padėjo viskuo, kuo galėjo. Be to būtų buvę kur kas sunkiau viską organizuoti.

Daugiausia laivai buvo švartuojami UAB "Memelio miestas", KLR nuomojamose teritorijose, tačiau esant reikalui juos priimti buvo pasirengusios ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), ir AB "Baltijos" laivų statykla, ir jūrų krovos kompanija "Bega". Galėjo suplaukti daug regatos dalyvius lydinčių laivų, kurie pagal regatos nuostatus negalėjo stovėti kartu su dalyviais. Pasak A. Kaupo, šį kartą jų nebuvo daug, bet ruoštis tam reikėjo.

"Jeigu iš karto būtų atplaukę daug didelių laivų, galėjo trūkti locmanų, tačiau kadangi jie pasirodydavo po du ar keturis, pakako ir locmanų, ir vilkikų. Atrodė, anglų burlaivį "Lord Nelson" pastatėme patogiausioje vietoje. Pasirodo, ten iš laivo sunku išvažiuoti neįgaliesiems su vežimėliais, teko laivus perstumdyti. Iki paskutinio momento nebuvo aišku, kiek bus mažesnių laivų, jie įnešė sumaišties. Pirmos regatos priėmimo dienos buvo karštos - darbuotojams teko užsibūti iki vėlyvos nakties. Išplaukimo situacija buvo sudėtinga tuo, kad iš karto judėjo daug laivų. Ta pusė dienos, kai vienu metu turėjo išvykti visi laivai, kai procesas užtruko ilgai, nors mačiau, kad kituose uostuose jis užtrunka dar ilgiau, buvo kupina didelės įtampos. Dabar atrodo, kad viskas buvo paprasta ir lengva, tačiau iki tos svajonės išsipildymo bėgiojome kaip reikiant", - prisimena A. Kaupas.

Dispečerinės viršininkui liko tik geri prisiminimai: ir regatos dalyviai buvo labai geranoriški, nesielgė taip, kaip kartais mėgsta daryti baikeriai, ir mūsų savanoriai buvo gerai paruošti - nežioplinėjo kaip kituose uostuose.

Reikia būti patriotais

D. Anužis

UAB "Memelio miestas" vadovo Dariaus Anužio manymu, pilietiškiausių klaipėdiečių, prisidėjusių prie sėkmingo regatos organizavimo, sąrašas toks didelis, kad visų jų nebūtų įmanoma sutalpinti Žvejų rūmuose. "Svarbiausias asmuo šioje šventėje - mūsų savanoriai, kurie griaudami bet kokias nuostatas, kad šiuolaikinis jaunimas viską daro tik už pinigus, kelias paras dirbo be jokio atlygio. Be jų šventė būtų buvusi pasmerkta", - mano D. Anužis.

"Memelio miestas" ne tik priėmė didžiuosius burlaivius, nugriovė dalį savo tvoros, kad miestiečiai lengviau patektų į teritoriją, bet ir pasirūpino, kad joje būtų sukurta meno ir pramogų oazė. Iki tol visuomenei uždaroje gamybinėje teritorijoje buvo pilna metalo lakštų, vamzdžių. Vien tam, kad būtų sutvarkyta pagrindinė aikštė, kurioje buvo kalnai kalnuoti, reikėjo supilti, išlyginti ir sutrombuoti kelis šimtus tonų skaldos, kad miestelėnai galėtų patogiai vaikščioti.

"Dideliuose renginiuose yra daugybė mažų problemėlių, nematomų paprastam renginio lankytojui, kurioms "susivijus į kamuolį" gali būti didelių nemalonumų'85 Švente mėgavausi vėlai vakare, kai viskas nurimdavo. Atsisėsdavome krantinėje kartu su mūsų teritorijoje šventę padėjusiais rengti kolegomis iš UAB "Real Service" ir VšĮ "Meno kodas" pasiėmę po alaus bokalą ir pasidžiaugdavome praėjusia diena", - prisiminė D. Anužis.

Pasak jo, kad europinio lygio renginys vyktų sklandžiai, reikia būti miesto patriotais. Jam teko įtikinti savo klientus nuomininkus, kad sutiktų nutraukti darbus ne trims dienoms, kai vyko šventė, o savaitei - kad būtų galima padaryti galutinius tvarkymo darbus, kad reikia pasiaukoti dėl miesto. O juk remonto darbų nutraukimas, laivo patraukimas į šoną kainuoja didžiulius pinigus.

"Laivus mačiau iš labai arti. Kai juos švartuodavo, būdavau krantinėse kartu su švartuotojų brigada. Su dispečerinės viršininku A. Kaupu palaikėme nuolatinį ryšį. Prisimenu, 19 krantinėje stovėjo suomių škuna, atplaukė vokiečių laivas ir netelpa - trūksta 1,5 m. Suomių įgula be kapitono nieko negali padaryti, o jis su visais raktais išėjęs į kapitonų vakarą. Paskui suomiai labai paprastai išsprendė problemą - išlipo ant kranto ir 45 m ilgio metalinį laivą pastūmė rankomis", - pasakojo D. Anužis.

Patraukė laivus

M. Mančinskis

Pasak AB "Laivitė" generalinio direktoriaus Michailo Mančinskio, bendrovė turėjo patraukti "Memelio mieste" remontuojamus savo laivus, nes geresnės vietos statyti burlaiviams, kad jais galėtų grožėtis žmonės, visoje Klaipėdoje nebuvo. Žinoma, "Laivitė" dėl to patyrė nuostolių, nes šventės laikotarpiu teko stabdyti remonto darbus. Nuostolių patyrė ir bendrovės klientai, remonto užsakovai. Tačiau visos problemos, anot generalinio direktoriaus, išspręstos gražiuoju. Nepaisant patirtų nuostolių, vadovas mano, kad Klaipėdai reikia daugiau tokių švenčių.

"Vyko valstybinės reikšmės šventė. Toks renginys reikalavo visai kitokio požiūrio, todėl visos iškilusios problemos buvo sprendžiamos kitaip. Juk reikėjo parodyti, kad Klaipėdos uostas moka ir gali priimti tokio lygio tarptautinio masto regatą.

Organizacinis komitetas dirbo įtemptai. Jeigu matai, kad žmonės nori iš tikrųjų padaryti miestui gerą darbą, o ne tik pakalbėti, stengiesi jiems padėti. Kai organizuojama tokia šventė, neprisidėti nors ir pusiau pasyviai būtų negražu. Ką gi, nutempėm savo laivelius, sustabdėme darbus. Buvo taip, kaip buvo, ne taip dažnai tai reikia daryti", - sakė M. Mančinskis.

UAB "Laivų technika", kuriai vadovauja Bronius Jazbutis, "Memelio mieste" remontavo 3 laivus, kurie buvo nuplukdyti į KLASCO. Pasak bendrovės gamybos direktoriaus Edmundo Arkušausko, bendrovė negalėjo dirbti 4 dienas ir, žinoma, patyrė nuostolių. "Tačiau buvo tokia šventė, kai reikėjo prisistatyti visai Lietuvai, ne tik Klaipėdai, tad teko kažkam kai ką paaukoti", - sakė jis.

Uosto prestižo reikalas

J. Benetis

KLASCO l. e. p. generalinio direktoriaus Juozo Benečio teigimu, visus vienijo bendras noras, kad regata vyktų sėkmingai, kad pirmas blynas nebūtų prisvilęs, net nebuvo minties, kad galima nepadėti.

"Toks renginys Klaipėdoje - uosto prestižo reikalas, o KLASCO yra didžiausia uosto krovos kompanija. Smagu, kad miestas imasi iniciatyvos. Manau, uosto kompanijos turi prisidėti prie įvairių iniciatyvų, paremdamos jas technika ir finansais", - sakė J. Benetis

KLASCO kasmet stengiasi prisidėti prie visuomeninio uosto gyvenimo, paremti svarbiausius miesto renginius. Pernai miesto šventei ji skyrė 20 tūkst. Lt, tokia pačia suma parėmė ir Klaipėdos universitetą, vadinasi, ir jo burlaivį "Brabander", dalyvavusį regatoje.

Būdama artimiausia "Memelio miesto" kaimynė KLASCO priėmė joje remontuotus laivus, kurie turėjo užleisti vietą burlaiviams. Kompanijos vilkikai padėjo neatlygintinai juos peršvartuoti prie KLASCO krantinių, o paskui grąžinti į seną vietą. Be to, regatos metu prie šios kompanijos naudojamų krantinių buvo švartuojami du dideli kruiziniai laivai. Bendrovei teko organizuoti patogų laivų turistų patekimą į miestą - atitverti kelią, padaryti nuorodas, kad užsieniečiai nepasiklystų.

Gyveno krantinėse

M. Milvydas

AB "Klaipėdos laivų remontas" infrastruktūros tarnybos viršininkas Gintaris Milvydas prisiminė, kaip svarbu buvo pasiruošti tiekti laivams vandenį, elektros energiją, pasirūpinti, kad trapai būtų patogūs išlipti.

Jis dėkingas kaimynėms, tiek AB "Smiltynės perkėla", tiek UAB "Memelio miestas", kurios padėjo KLR. Džiaugiasi, kad nė vienam iš dalyvių nepritrūko nei elektros, nei vandens. "Didesnių problemų nekilo, smulkių nesklandumų pasitaikė - žiūrėk, tai žarna kur nors trūko, tai dar kas nors nutiko. Viskam buvome pasiruošę ir operatyviai likviduodavome kliūtis. Per regatą mano darbuotojai namo išvis negrįždavo, tiesiog gyveno krantinėse. O kai šventė baigėsi, dar reikėjo nuimti visas laikinas kolonėles. Mūsų žmonės dar porą dienų darbavosi, kol viskas buvo sutvarkyta", - pasakojo G. Milvydas.

Jis sutiktų ir vėl nemiegoti, stengtis užtikrinti regatos priėmimą. Sako, kad pasididžiavimo klaipėdiečiais, kurie gali organizuoti tokias šventes, jausmas jam išlikęs iki šiol ir smagu, kad ir jo bendrovė prisidėjo kuo galėdama.

"Nepamačiau laivų"

K. Bartusevičius

KLR Jachtų uosto tarnybai teko aptarnauti 60 mažesnių laivų, tarp kurių buvo ir 20 m ilgio, kurie buvo švartuojami Pilies uostelyje ir prie krantinių Danės upėje. Tam buvo sudaryta apie 20 žmonių komanda, buvo ir laikinai priimtų į darbą.

K. Bartusevičius pasidžiaugė, kad pirmą kartą laivams švartuoti buvo išnaudotos abi Danės upės krantinės. Anksčiau, kol jos nebuvo rekonstruotos, to daryti nebuvo galima, nes dešinėje pusėje nebuvo reikiamos infrastruktūros.

"Nelabai mes išsigandome, kad reikės priimti tiek laivų. Svarbiausia buvo susitarti su savo klientais, su maždaug 100 laivelių savininkais, kurie stovėjo pas mus, kad jie patrauktų laivus. Su kiekvienu reikėjo peršnekėti. Bet visi buvo geranoriški, suprato, kokia situacija", - pasakojo kapitonas.

Regatos dalyvius laivus reikėjo palydėti į jų švartavimo vietas. Pats K. Bartusevičius lakstė su kateriu. Uosto akvatorijoje nuo jūros vartų iki Danės upės žiočių jais rūpinosi Uosto direkcijos katerio "Žaibas" įgula ir pasieniečiai. Su jais buvo palaikomas ryšys, esant reikalui prašoma "prilaikyti" kokį laivą, kol bus galimybė pasitikti.

Kai laivai suplaukė, tada paaiškėjo, kas ką aplamdė, kas ką pagadino, kokio remonto reikia. Buvo sudaryta speciali komanda, kuri teikė smulkaus remonto paslaugas. Pasak K. Bartusevičiaus, nebuvo tokios problemos, kurios remontininkai nesugebėtų išspręsti. Pilies uosto kapitonas pats nespėjo laivų aplankyti, buvo tik tuose, kuriuose reikėjo ką nors paremontuoti. "Per pačią šventę dorai ir nepamačiau tų laivų. Žiūrėjau į juos kitomis akimis - ar nieko netrūksta, ar viskas gerai, pasidžiaugti jais negalėjau", - prisipažįsta jis.

Paskui visus laivus reikėjo išlydėti. Vėl lakstė uostelio kapitonas su kateriu. "Visko buvo. Pasitinki laivą, jau įplauki su juo į upę, ir tau sako, kad jis neturįs atbulinės eigos, kad turįs variklį tik 10 minučių. Reikėjo pasakyti, kada variklį panaudoti, kada daryti apsisukimo manevrą. Buvo, kad laivo variklis neveikė, teko vilkti ir pastatyti. Jachtų uosto tarnybos žmonės lakstė iki pamėlynavimo. Bet chaoso nebuvo", - prisiminė K. Bartusevičius.

Pats jis norėjo dalyvauti Kuršių marių regatoje, bet į pirmą etapą nespėjo, užtat džiaugėsi spėjęs išlydėti svečius ir dalyvauti bent antrame. Beje, savaitę iki burlaivių atplaukimo pradėjo rinktis ir šios regatos dalyviai, jų buvo 50. Jiems Pilies uostelio kapitonas negalėjo pasakyti - eikite visi velniop, nes reikia rūpintis "The Tall Ships' Races".

"Burlaivis - jautrus laivas"

E. Valmunskis

UAB "Towmar Smit Baltic" (buvęs bendrovės pavadinimas "Towage & Marine Assistance" pakeistas nuo pernai gegužės) Technikos skyriaus vadovas Egidijus Valmunskis sakė, kad bendrovės vilkikams teko aptarnauti tik didžiuosius burlaivius rusų "Sedov", "Mir", lenkų "Dar Mlodziezy", - iš viso tik 4, kitiems vilkikų pagalbos neprireikė. Bendrovei sumokėta tik už kurą, o vilkikų darbas - labdara miestui.

"Miestas mūsų gražiai paprašė padėti, ir mes neatsisakėme. Kasmet dalyvaujame ir žuvusių jūrininkų pagerbimo ceremonijoje jūroje, kai į vandenį nuleidžiami vainikai.

Dirbti su burlaiviais pavojinga, nes jie labai seni ir lengvi, jų ir knechtai mažesni, o mūsų vilkikai galingi. Burlaivis - jautrus laivas, negali paspausti, reikia traukti su mažesne virve, kad nesulaužytum. Atrodo, viską gerai padarėme, nes priekaištų negavome. Pats dalyvavau šventėje, ji buvo fantastiška. Žinoma, smagu, kad prie jos šiek tiek prisidėjome ir mes", - prisipažino E. Valmunskis.

Dalia BIKAUSKAITĖ