Uoste iš po dokų išsiurbtas užterštas gruntas

Išvalius užterštą gruntą iš VLG doko duobės, joje pasiektas projektinis 16 metrų gylis. Dėl užteršto grunto jis buvo sumažėjęs iki 13,5 m. Dabar čia galima palikti laivus, kurių grimzlė - 8,5 m, t. y. maksimalaus dydžio laivus, kurie jame telpa.

Bendras išvalyto, technologiškai apdoroto ir sandėliuojamo užteršto grunto kiekis - beveik 60 tūkst. kub. m. Šio vieno doko valymo darbai truko apie metus. Darbus atlieka Latvijos BGS kompanija.

Valymas atliekamas uždaru ciklu. Išsiurbtas gruntas iš po dokų, esančių Malkų įlankoje, transportuojamas slėginiais vamzdžiais, kurių bendras ilgis nuo dokų iki užteršto grunto saugojimo aikštelės, įrengtos 4,5 ha teritorijoje, sovietmečiu nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje, sudaro apie 1 km. Vamzdynas pragręžtas po Smeltės pusiasaliu.

Transportuojama masė, pasiekusi minėtą aikštelę, sumaišoma su flokuliantu - chemikalu, kuris palengvina vandens atskyrimą nuo užteršto grunto. Masė išskirstoma antžeminiais polietileniniais ir polimeriniais vamzdžių tinklais (bendras ilgis - 1,165 km) į geotekstilinius konteinerius, vadinamuosius maišus. Vanduo filtruojamas ir išleidžiamas į marias, o nusausintas gruntas lieka maišuose. Tokių maišų aikštelėje jau yra 47, o turės būti 114, jie bus dedami vieni ant kitų dviem eilėmis.

VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika pasidžiaugė, kad grunto valymo darbai nesustabdė įmonės darbų, nereikėjo patraukti doko, o tai būtų buvusi labai sudėtinga procedūra, trunkanti net pusę metų.

Dar bus valomas užterštas gruntas iš kitų dviejų mažesnių VLG dokų duobių, tikimasi, kad darbai juose bus atliekami sparčiau. Be to, bus valoma abiejų AB "Klaipėdos laivų remontas" dokų duobės, ir UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos doko duobė. Tik juos jau reikės patraukti, nes tokio ilgio vamzdžio nutiesimas iki užteršto grunto aikštelės labai brangiai kainuotų. Gruntas iš jų duobių bus semiamas ir iki aikštelės plukdomas baržomis.

Tokio projekto nauda visų pirma yra ekologinė - švaresnė gamta. Kitas dalykas, dabar VLG gali priimti remontuoti didesnius laivus ir konkuruoti rinkoje. VLG yra vienas didžiausių darbdavių regione ir valstybei moka gana didelius mokesčius.

Naudos turės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri finansuoja projektą - ims rinkliavas iš remontuoti atplukdomų laivų. Kuo laivas didesnis, tuo ir rinkliavos didesnės. Be to, Uosto direkcija yra užsibrėžusi sutvarkyti iš esmės Malkų įlanką. Joje gilinimo darbų nebuvo galima atlikti todėl, kad dokų duobėse yra užteršto grunto, kurį būtina išvalyti.

Tikimasi, kad 2016-2017 metais jau bus galima pradėti gilinimo darbus Malkų įlankoje, o po 5-7 metų joje dirbančios uosto kompanijos perkraus papildomai apie 10 mln. tonų krovinių.