Uostas sulaukė rekordinio laivo milžino

"Toks laivas buvo didžiulis iššūkis Klaipėdos uostui. Šiandien mes atveriame naują puslapį jo istorijoje", - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Iki šiol didžiausias laivas konteinervežis, atplaukęs į Klaipėdos uostą, buvo 48 m pločio ir 366 metrų ilgio konteinerių laivas „MSC Topaz“, viešėjęs liepos mėnesį.

O "MSC Ingy" plotis - daugiau kaip 59 metrai, ilgis - 400 metrų.

"MSC Ingy" iš Kinijos, iš Šanchajaus, į Europą plaukė 5 savaites. Klaipėda jo - paskutinis uostas. Iš mūsų uosto šiandien jis turėtų išplaukti atgal į Europą ir vėl į Šanchajų.

Vedė du locmanai

Sėkmingas "MSC Ingy" įplaukimas Klaipėdos uosto statusą kilstelėjo į "aukščiausią konteinerių lygą": iš 500 pasaulio uostų, į kuriuos kompanija MSC gabena krovinius, tik 37 (t. y. apie 7 proc.) yra pasiruošę priimti ULCV klasės laivus. Baltijos jūroje tokie laivai iki šiol plaukdavo tik į Orhuso (Danija) ir Gdansko (Lenkija) konteinerių terminalus.

Užvakar laivas "MSC Ingy" buvo Gdansko uoste. Į Klaipėdos uostą jį įvedė Klaipėdos vyr. locmanai Rimvydas Eitutis ir Darius Stonkus. Parlydėti jį į uostą vyko ir pats uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis.

Norėdami sklandžiai įvesti tokį laivą, mūsų locmanai treniravosi Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos treniruoklyje. Pasižiūrėti situacijos į Klaipėdą buvo atvykę keturi MSC kompanijos kapitonai. Pasak E. Ringio, laivą iš tikrųjų įvesti buvo lengviau nei tai padaryti treniruoklyje.

"Rugpjūtį bandėme tokį laivą vesti treniruoklyje. Klaipėdos uosto laivybos kanalo plotis 150 metrų, tiek pat ir vartuose. Jūroje prie laivo prikabinsime vilkiką, kad neleistų jam įsibėgėti. Pirmas svarbus momentas - pataikyti į vartus, o kitas - tinkamai pasukti laivą", - kalbėjo Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna.

"Plotis - kaip mano laivo ilgis"

"Įspūdis milžiniškas. Niekada nebuvau tokio dydžio laive. Jis labai platus - beveik 60 m. O tiltelio plotis dar didesnis, nes jo sparnai šiek tiek išlenda už borto - tai bus apie 63 metrai. Šio laivo plotis toks, kaip laivo, kuriame aš pradėjau dirbti, ilgis", - sakė E. Ringis.

Klaipėdos uosto locmanai "MSC Ingy" pasitiko gerokai anksčiau nei kitus laivus, kad su jo kapitonu galėtų aptarti visus veiksmus, vilkikų galimybę jį lydėti. Vienas vilkikas plaukė laivagalyje, kad padėtų "MSC Ingy" apsisukti.

E. Ringis pasakojo, kad sąlygos vesti tokį laivą buvo puikios. Vėjo greitis - iki 9 m/s, stiprios srovės nebuvo. "Viskas vyko pagal planą ir labai panašiai kaip treniruoklyje. Ir tai nustebino. Šitas laivas plaukdamas mažu greičiu buvo ypač gerai valdomas. Pirmą etapą, laivo įvedimą, vertinčiau daugiau nei 10 balų dešimtbalėje sistemoje. Dabar beliko rytoj (šiandien. - Aut. past.) taip pat saugiai tą laivą išvesti. Tada galėsime įsirašyti į savo istoriją vieną didžiausių pasaulio laivų, kuriuos Baltijos jūroje gali priimti tik vienas Gdansko uostas, o Klaipėda bus antras. Orhusas yra sąsiauriuose, - sakė E. Ringis.

Pasirengusi priimti laivą

Laivas "MSC Ingy" plaukia "Šilko" (Silk) maršrutu, kuriuo konteineriai gabenami iš Kinijos (Ningbo, Šanchajaus ir kt.), Pietų Korėjos (Kvangjango) bei Malaizijos (Tanjung Pelepas) uostų į Vakarų Europos uostus (Sinesą, Bremerhafeną, Gdanską, Roterdamą, Klaipėdą) bei iš Vakarų Europos į Tolimuosius Rytus. Klaipėdoje bus iškrauta ir pakrauta apie 1 100 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) su Lietuvos ir Baltarusijos eksporto bei importo kroviniais, skirtais dešimtims siuntėjų ir gavėjų. Kadangi šis reisas bandomasis, nuspręsta laivo nepakrauti iki Klaipėdos uoste galiojančių ribinių grimzlės parametrų.

LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška sakė, kad tai vadinamasis testinis laivo atplaukimas, kitaip sakant, tam tikra žvalgyba. "Tam, kad į uostą tokie laivai galėtų įplaukti būdami labiau pakrauti, reikia įsitikinti, ar jiems yra saugu. Mes ir taip nuo 334 metrų ilgio laivų pereiname prie 400 m ilgio. Tai didžiulis išbandymas visoms uosto tarnyboms. Jeigu viskas bus gerai, tikėtina, kad kitais metais tokie laivai reguliariai plauks", - sakė R. Juška.

"Klaipėdos Smeltėje" iš laivo dalis konteinerių bus nukrauta, o kita dalis pakrauta. Krovos operacija bus susijusi su 1 000 konteinerių. Kol laivas atplaukė į Klaipėdą, didžioji dalis konteinerių jau buvo nukrauta, nes Klaipėda - paskutinis uostas toje grandinėje.`

R. Juškos teigimu, ketvirtadienio rytą konteinervežis jau turėtų būti pasiruošęs išplaukti. Jis ir vėl grįš į Europą, ir vėl apie 5 savaites plauks į Šanchajų. Plaukdamas ir pirmyn, ir atgal jis užsuka į 7-8 uostus. Pasak kompanijos vadovo, Europą laivas paliks būdamas maksimaliai pakrautas.

"Toks laivas atplaukė ne tik todėl, kad Klaipėdos uostas gali jį priimti, bet ir todėl, kad mūsų kompanija gali aptarnauti tokius laivus. Kad jie plauktų pas mus, labai ilgai turėjome įrodinėti savo sugebėjimus", - aiškino R. Juška.

Beje, trečiadienį į "Klaipėdos Smeltę" atplaukė dar vienas apie 277 m ilgio laivas "Vidhi", kuris kursuoja Australijos linija. Vaizdas iš tiesų buvo gražus. Prie kilometro ilgio krantinės stovėjo tik du laivai, nes daugiau nebetilpo.

Priminsime, kad Uosto direkcija šiemet sumažino rinkliavas didiesiems laivams konteinervežiams. Galima sakyti, kad tai taip pat turėjo įtakos, kad toks laivas atvyktų į mūsų uostą.