Uostas neatsipalaiduoja - konkurencinė kova stiprės

Šiemet balandį šiek tiek sumažėjus krovai Lietuvos uoste, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos, gaunamos iš rinkliavų, taip pat sumažėjo - jų surinkta 10,5 mln. Lt, t. y. beveik 1,5 mln. Lt, arba 12 proc., mažiau nei pernai balandį. Tačiau per 4 šių metų mėnesius pajamų gauta 2,5 mln. Lt daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Uosto direkcija, ko gero,- vienintelė Lietuvoje valstybės įmonė, kuriai į biudžetą šiemet reikės mokėti tik 1 proc. dydžio pelno įmoką. Toks Vyriausybės sprendimas esant gana sudėtingai situacijai itin džiugina. Pasak Uosto direkcijos vadovo A. Vaitkaus, vis dėlto pragmatizmas nugalėjo. Jeigu pelno įmoka būtų buvusi palikta 50 proc., ne visi netgi pradėti darbai būtų baigti, būtų patirta didžiulių nuostolių. Dabar papildomai į uosto infrastruktūrą direkcija galės investuoti daugiau kaip 20 mln. Lt.

Gerėja Uosto direkcijos investicinio plano vykdymo reikalai. Šiuo metu jis vykdomas 85 proc., arba infrastruktūrai gerinti jau panaudoti apie 75 mln. Lt., neskaičiuojant PVM. Pernai per pirmą ketvirtį buvo panaudoti tik apie 22 mln. Lt. Šiemet investuota beveik triskart daugiau didžiųjų laivybos kanalo gilinimo darbų dėka, be to, tai susiję ir su Europos Sąjungos lėšų panaudojimu.

Darbai eina į pabaigą

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos darbai, už kuriuos atsakinga Uosto direkcija, t. y. vietos tanklaiviui-dujų saugyklai paruošimo darbai, kuriuos atlieka Nyderlandų kompanija "Van Oord Dredging and Marine Contractors BV", eina į pabaigą - jų jau padaryta 90 proc. Iškasta daugiau kaip 1 mln. 400 tūkst. kub. m grunto, o reikia iškasti 1,5 mln. kub. m. Uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovo Vidmanto Paukštės teigimu, praktiškai jau visa terminalui reikalinga akvatorija yra pagilinta iki 14,5 m, dabar iki 16 m bus gilinama ta vieta, kur stovės laivas-dujų saugykla.

Direkcija suinteresuota, kad šie darbai būtų atlikti kuo anksčiau, nes turi perduoti statybų aikštelę AB "Klaipėdos nafta", kad pastaroji birželio pabaigoje jau galėtų organizuoti pirso, prie kurio stovės laivas, statybos darbus.

Gilins prie krantinių

Didieji laivybos kanalo gilinimo darbai jau baigti, tad netrukus visas dėmesys bus skiriamas gilinimui prie krantinių.

Techninėje taryboje jau apsvarstytas LKAB "Klaipėdos Smeltė" krantinių gilinimo projektas. Čia turės būti iškasta apie 85 tūkst. kub. m grunto. Prie 82-89 krantinių projektinis gylis bus 12,8 m, o prie 90-96 krantinių - 14 m. Pasiekus tokį gylį "Smeltės" konteinerių paskirstymo centras jau galėtų funkcionuoti.

Paskelbtas konkursas gilinimo darbų prie laivų krovos kompanijos "Bega" naudojamų 69-70 krantinių projektui parengti.

AB Klaipėdos krovinių kompanijos (KLASCO) užsakymu atlikta studija rodo, kad prie jos naudojamų 4, 5, 6 krantinių galima atlikti gilinimo darbus, tačiau Uosto direkcija nori dar kartą viską apskaičiuoti ir pasitikrinti.

Atlikus visus minėtus krantinių gilinimo darbus Klaipėdos uoste jau bus 4 vietos su giliavandenėmis krantinėmis.

Užima I ir IV vietas

Krovos apyvarta Klaipėdos uoste šiemet balandį smuktelėjo 8 proc. - perkrauta tik 2,6 mln. t. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, pagrindinė priežastis - AB "Orlean Lietuva" gamyklos planiniai darbai - dėl jų naftos produktų apyvarta, palyginti su balandžiu pernai, sumažėjo 22 proc. Tačiau remonto darbai ten baigti, tad gegužė turėtų būti normali šiuo atžvilgiu.

Vertinant rezultatus nuo metų pradžios, t. y. keturis mėnesius, krovinių šiemet Klaipėdos uoste perkrauta 8,1 proc. daugiau. A. Drungilo teigimu, pagal 4 mėnesių rezultatus, Klaipėda pirmauja palyginti su Latvijos ir Estijos uostais. Ji jau perkrovė 18 mln. 88 tūkst. t, Ventspilis nuo jos atsilieka beveik 200 tūkst. t, Ryga - vos ne 1 mln. t, o Talinas - beveik 2 mln. t.

Pagal pirmo šių metų ketvirčio rezultatus, įskaitant ir Rusijos uostus, Klaipėda užima ketvirtą vietą, o Ventspilis - penktą. Pirmoje vietoje ir toliau Primorskas, antroje - jau Ust Luga, perkrovusi 13 mln. 254 tūkst. t, o ne Sankt Peterburgas, perkrovęs 12 mln. 378 tūks. t, pastarasis atsidūrė trečioje vietoje.

Per sausį-balandį Klaipėdoje krovinių krauta 910 tūkst. t daugiau. Be jos, dar krova augo tik vieninteliame Ventspilyje, ir tai tik 80 tūkst. t. Kituose uostuose krovos apimtys mažėjo. Tikimasi, kad Lietuvos uoste pradėjęs veikti SGD terminalas gerokai padidins jo perkrautų tonų skaičių.

Pasak A. Vaitkaus, kaip seksis toliau dirbti uostams, priklausys ir nuo to, kaip vystysis ekonomika Rusijoje. Jau girdisi prognozių, kad laukia naftos kainų kritimas, dujų kiekio pirkimo mažėjimas. Rusijos ekonominis kritimas darytų įtaką Baltijos jūros uostams, kraunantiems naftos produktus ir anglį.

Pastaruoju metu stipriai į pirmaujančiųjų uostų gretas išsiveržė Ust Lugos uostas. Palyginti su pernai metų pirmu ketvirčiu, šiemet jame krovinių padaugėjo 89 proc. Klaipėdos uosto direkcijos vadovo manymu, tokia tendencija išliks ir konkurencinė kova labai stipriai didės.

Anot jo, kaimyniniai uostai daug skolinasi, Klaipėdos uosto direkcija taip pat turi užsitikrinti lėšų maksimumą, kad būtų baigti pradėti projektai ir būtų pasiektas gylis, leisiantis konkuruoti tarptautinėje erdvėje.