Uostai plečiami dirbtiniu būdu supiltose teritorijose

Gana jaunas Kopenhagos-Malmės uostas - vienintelis uostas, esantis dviejose šalyse - Danijoje ir Švedijoje. Jį demokratiškai valdo CMP kompanija. 26 proc. jos akcijų priklauso Malmės municipalitetui, 24 proc. Švedijos privatininkams, 50 proc. - Danijai. Švedai daugiausia rūpinasi ro-ro kroviniais, danai - konteineriais. Prezidentas - švedas, viceprezidentas - danas. Jie keičiasi rotacijos principu.

Toliau nuo miesto

Švedijos Malmės miestas kaip ir Klaipėda, nori artėti prie jūros, ant jos kranto statyti gyvenamuosius namus, todėl jo uostas stumiamas už miesto. Uostas verčiamas ieškoti efektyvių sprendimų ir plėsti savo teritorijas tolindamas jas nuo miesto.

Uosto teritorija Malmėje yra supilta dirbtiniu būdu naudojant iškastą gruntą, kai buvo statomas Oresundo tiltas, jungiantis Daniją ir Švediją, geležinkelio tunelis Malmės mieste. Didžiulis statybos procesas vyko nuo 1990 iki 2000 metų. Taigi Malmės uosto teritorija yra atkovota iš jūros. Intensyvi uosto plėtra vyko apie 10 metų. Dirbtiniu būdu suformuota uoto dalis pradėjo funkcionuoti 2011-aisiais. Beje, Oresundo tilto dalys buvo konstruojamos Malmės uosto teritorijoje, vėliau plukdomos į jūrą ir montuojamos. Kopenhagos uosto teritorija irgi suformuota vandenyje. Uostas tiek Švedijos pusėje, t. y. Malmėje, tiek Danijoje, Kopenhagoje, atitolintas nuo miesto.

KROVA. Konteinerių terminalas Kopenhagoje.

Galima sakyti, kad švedai ir danai yra praktiškesni, nes jie neišplukdė grunto ir neskandino jūroje, kaip tai darėme mes. Jie tokį būdą laiko neracionaliu. Beje, ir mūsų Uosto direkcija tai jau suprato, nebeketina plukdyti neužteršto grunto į jūrą ir jau dabar žada pradėti jį kaupti naujoms teritorijoms formuoti.

Jungtiniame uoste

Kai 2006-aisiais lankėmės Kopenhagos-Malmės uoste, jo metų krovinių apyvarta buvo 13,5 mln. t, dabar jame kraunama 19 mln. t krovinių. Klaipėdos uoste - apie 36 mln. t, vien tik AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija krauna apie 12 mln. t per metus. Ko jau ko, bet teritorijos mūsų uostas Kopenhagos-Malmės uostui tikrai galėtų pavydėti. Tai tiesiog miestas su plačiomis gatvėmis. Jame yra du naftos terminalai, vienas Malmėje, kitas - Kopenhagoje, kurių bendra krova - 5 mln. t. Jis turi koaguliacinę elektrinę, tiekiančią šilumą ir miestui.

Iš jungtinio uosto kroviniai gabenami į Baltijos valstybes, Rusiją, Lenkiją, Šiaurės Vokietiją ir kt. Pagrindiniai kroviniai į Kopenhagos-Malmės uostą atvyksta iš Vokietijos, Belgijos, Liuksemburgo ir iš tokių didžiųjų uostų kaip Roterdamas.

PASTATAI. Trys pastatai naujame kruizinių laivų terminale Kopenhagoje kainavo 110 mln. Danijos kronų (14,7 mln. eur7).

Kopenhagos-Malmės uostą sudaro 3 dalys - laisvasis uostas, kuriame yra ro-ro terminalas; birių krovinių uostas, kuriame kraunamos medienos granulės, metalo laužas ir kt., ir pagrindinis uostas, kuriame kraunami konteineriai, ro-ro kroviniai.

Konteinerių krovos metų apyvartą Malmės teritorijoje sudaro 100 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Iš esmės šis uostas orientuojasi į ro-ro krovinius. Konteinerių terminalo Kopenhagoje metų krovos apyvarta - 150 tūkst. TEU.

Kasdien iš Malmės uosto išplaukia 3 keltai, galintys gabenti 3-4 tūkst. bėginių metrų krovinio, per dieną - 12 tūkst., kasdien išvažiuoja vienas geležinkelio vagonų sąstatas.

Kopenhagos uostas turi 5-6 laivybos linijas. Į jį plaukia tik fideriniai laivai, dideliems okeaniniams laivams jis yra per mažas. Beje, jame sandėliuojamos Lenkijoje gaminamos plokštės, kurios naudojamos Kopenhagos metro statyboms. 2016-aisiais bus atgabentos paskutinės plokštės.

Autotreileriai labai greitai išvažiuoja iš Malmės uosto, nes yra tik vienas šviesoforas. Jie greitai patenka į autostradą ir be jokių kamščių juda Stokholmo kryptimi. Jame klaipėdiečiai galėtų pasimokyti, kaip būtų galima organizuoti autotransporto judėjimą uoste.

Automobilių paskirstymo centras Malmės uoste.

Paklaustas, kodėl kroviniai negabenami laivais tiesiogiai į Stokholmą, o per Kopenhagos-Malmės uostą, SMP atstovas Henrikas Stadleris atsakė, kad todėl, jog šis uostas turi didelę gerai suplanuotą teritoriją, gerai išvystytus geležinkelius, be to, sausuma kroviniai juda greičiau nei laivais.

Prie uosto vartų Malmėje tokių "būdelių" kaip pas mus nėra, žmonės čia kontrolės neatlieka, viskas automatizuota. Numeriai nuskenuojami, autotreileriai važiuoja tiesiai į keltus. Muitinės pastatas yra už vartų. Kopenhagos-Malmės uostas turi skyrių, atsakingą už saugumą uoste, kuriame dirba 15 žmonių, užtikrinantį ISPS saugumo kodekso reikalavimų vykdymą. Klaipėdos uoste šioje srityje dirba keliasdešimt žmonių. Vargu ar jame būtų leidžiama įrengti tokią automatizuotą sistemą kaip Malmėje.

Ir Kopenhaga vilioja turistus

Kopenhagos uostas yra labai svarbus kruizinei laivybai, nes į jį atplaukia dideli kruiziniai laivai. Jis laikomas didžiausiu kruizinių laivų mazgu visame Baltijos jūros regione. Kruizinis sezonas prasideda gegužę ir tęsiasi iki vėlyvo rugsėjo ar spalio pradžios. Tiesa, į Kopenhagą kruiziniai laivai dar atplaukia ir per didžiąsias šventes, pavyzdžiui, per Kalėdas. Iš viso per metus į Kopenhagą kruiziniai laivai atplaukia 300 kartų. Per metus uostą aplanko 800 tūkst. kruizinių laivų turistų ir dar apie 250 tūkst. jų keleivių, kurie šiame uoste keičia savo kelionės kryptį - persėda į kitą laivą, į lėktuvą ar automobilį.

2006-aisiais Kopenhaga turėjo du kruizinių laivų terminalus, o dabar - tris. Naujasis, atidarytas tik pernai, užima 450 ha teritoriją. Jis kainavo 450 mln. Danijos kronų (60,3 mln. eurų). Vien tik už tris terminalo pastatus sumokėta 110 mln. Danijos kronų (14,7 mln. eurų). Pasibaigus kruiziniam sezonui jie išnuomojami įvairiems renginiams. Terminalas per dieną gali aptarnauti 10 tūkst. atvykstančių ir 10 tūkst. išvykstančių keleivių. Tai pats didžiausias keleivių terminalas Baltijos regione.

Pasak Kopenhagos ir Malmės uosto atstovo iš Danijos Gerto E. Norgaardo, šiemet buvo stebimas tam tikras keleivių srautų mažėjimas. Tai gali būti susiję ir su reikalavimu naudoti mažesnio sieringumo kurą, kam senesni laivai nespėjo pasirengti.

Danai tikisi dėl kuro sieringumo mažinimo neturėti jokių nuostolių. Seni laivai negalės įplaukti į Kopenhagos uostą, tačiau statomi nauji kruiziniai laivai, tad keleivių skaičius ateityje turėtų didėti. Kopenhagos uoste pradėjus veikti naujam terminalui tikimasi kiekvienais metais didinti ir atplaukiančių laivų, ir keleivių skaičių apie 5 proc.

Kopenhagoje prasideda kai kurie kruizai. Kruizinių laivų operatoriai ją renkasi ir dėl Kopenhagos oro uosto, vieno iš svarbiausių oro uostų Europoje, ir transporto mazgo galimybių.

Kruiziniu laivu atplaukęs keleivis Kopenhagoje per dieną vidutiniškai išleidžia apie 550 Danijos kronų, o jeigu atvykta laivu, o vėliau renkasi kitą keliavimo būdą ir mieste užtrunka ilgiau, ši suma išauga iki 1 600 Danijos kronų per dieną.

Didžiausi Kopenhagos konkurentai ir partneriai yra tokie panašaus tipo uostai kaip Stokholmas, Šiaurės Vokietijos miestai Rostokas ir Kylis. Paprastai kruizo metu aplankomas ne vienas, o keli uostai, tad jie yra ir partneriai, ir konkurentai,

Atrodytų, kad Kopenhagai nebereikia vilioti kruizinių laivų keleivių. Tačiau, Gerto E. Norgaardo teigimu, uostas deda nemažai pastangų tam, kad atsiviliotų laivus. Jis nuolatos bendrauja su kruizinių linijų atstovais ir JAV, ir visame pasaulyje, aktyviai dalyvauja kruizų parodose Majamyje.

Be to, ir patiems keleiviams siūloma įvairių naujovių. Pavyzdžiui, atplaukęs kruiziniu laivu žmogus turi galimybę net neišlipdamas iš laivo įsigyti lėktuvo bilietą, jo bagažas nuvežamas tiesiai į oro uostą.