Universiteto mokslininkai ir narai tirs jūros dugną

Baltijos jūroje vykdytos kariškių operacijos "Open Spirit 2016" metu buvo aptiktos ir trijų nuskendusių laivų liekanos. Savo turimais duomenimis kariškiai pasidalino su Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkais.

KU profesorius Vladas Žulkus sako, kad dviejų laivų liekanos, kurias rado kariškiai, mokslininkams buvo žinomos. Vienos jų priklauso 1914-aisiais ant minos "užšokusiam" ir nuskendusiam vokiečių kreiseriui "Friedrich Carl".

"Kitas laivas mūsų registre pažymėtas 33 numeriu. Sunku pasakyti, kokio tai tipo laivas, jis stipriai sudaužytas ir gerokai nugrimzdęs į smėlį. Galbūt tai Antrojo pasalinio karo metu žuvęs laivas. Ypatingų sensacijų neturime. Trečio nuskendusio laivo mes dar nesame apžiūrėję, bet artimiausiu metu ketiname tai padaryti. Apie jį turime nedaug žinių. Dabar jau gavome tikslias koordinates, tai nersime ir patikrinsime, kas ten yra", - sakė V. Žulkus.

Trečias nuskendęs laivas, ko gero, bus apžiūrimas kitą savaitę, kai bus tinkamos oro sąlygos. Jis yra nuskendęs netoli Klaipėdos, bet neaišku, kokio tipo tai yra laivas. Iš kariškių gautos tik koordinatės, išsamesnių duomenų - ne.

Profesorius juokauja, kad kol kas jokių sensacingų darbų neplanuojama, nes neturima pinigų. Pasak V. Žulkaus, dar yra 5-6 objektai, t. y. turima informacijos apie nuskendusius laivus, kuriuos reikėtų patikrinti. Kadangi KU narai jų dar nematė, negalima spręsti, kiek jie yra vertingi.

Į ekspediciją, skirtą nuskendusiam karo laivui "Prezidentas Smetona", KU mokslininkai vyks rudenį, spalio 1-15 d.

Tokie tyrimai privalomi

Šiuo metu laukiama geresnių oro sąlygų, kad būtų galima pradėti tyrimus, susijusius su Klaipėdos uosto plėtra, su naujų molų statyba. Užduotis - nuodugniai išžvalgyti jūros dugną nuo abiejų molų ir į vieną, ir į kitą pusę, t. y. ir į pietus, ir į šiaurę, ir tam tikrą plotą Kuršių mariose į pietus nuo Kiaulės Nugaros. Kitaip sakant, turi būti išžvalgytos tos vietos, kuriose vėliau vyks statybos. Būtina patikrinti, ar ten nėra kokių nors kultūrinių vertybių.

Startuoti su dugno tyrimų darbais tikimasi jau kitą savaitę.

"Jeigu ten kas nors yra, tada galbūt bus tariamasi dėl tolesnių tyrimų tose vietose. Mes atliksime tik pirminį jūros dugno žvalgymą. Kaip archeologai sako, jis bus neinvazinis. Bus tiriama tik prietaisais ir vizualiai, bet nieko nekasinėjant, nesiurbiant. Tokius tyrimus rengiantis ką nors statyti atlikti yra būtina", - pasakojo profesorius.

Narų grupė - vienintelė Lietuvoje

Atlikti jūros dugno tyrimo darbus įsipareigota iki rugsėjo 15 d. Dirbs nuolatinė komanda. KU turi Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute įsteigtą Povandeninių tyrimų centrą. Jam talkina 10-12 apmokytų narų grupė. Tarp jų yra ir universiteto absolventų. Narams vadovauja atsargos karininkas klaipėdietis Valerijus Krisikaitis, atsakingas už jų saugumą ir techniką.

"Mes turime savo komandą ir retai kviečiame narus iš šalies. Esame pajėgūs atlikti ir užsakymus, pavyzdžiui, dugno skenavimą ir patikrą. Reikia pasakyti, kad kol kas Lietuvoje tokia narų grupė yra vienintelė", - sakė V. Žulkus.

"Mintis" kol kas nereikalinga

Pasak profesoriaus V. Žulkaus, nardymams atlikti labai tinka KU burlaivis "Brabander". Kai pastarasis būna išplaukęs, naudojamasi jachta "Odisėja". Esant reikalui, galima tiesiog pasisamdyti kokį nors laivą.

KU mokslinių tyrimų laivo "Mintis" šiuo metu nėra Lietuvoje, jis atlieka gautas užduotis kitur. Be to, anot profesoriaus, norint pasinaudoti šiuo laivu, reikia turėti itin gerą projektą ir daug pinigų. Tokiam laivui išlaikyti specialaus biudžeto KU neturi, tad jis turi užsidirbti.

Žinoma, jeigu reikėtų atlikti kokius nors instrumentinius tyrimus, skenuoti dugną, daryti gręžinius, nuosėdų tyrimus, be "Minties" nebūtų išsiverčiama. "Kai mes atliekame tik nardymus, toks brangus ir didelis laivas kaip "Mintis" mums nėra reikalingas. Tą galima padaryti iš kur kas paprastesnių laivų. Čia svarbiausia narų patirtis, o specialaus laivo nereikia", - pasakojo profesorius ir pridūrė, kad jis pats į jūros dugną ners ne vieną kartą.