Turimų projektų skaičiuojamoji vertė - milijardas litų

Pernai projektavimo darbams Uosto direkcija išleido apie 6 mln. Lt. 2011 metais projektavimo darbams ji numato skirti 7,5 mln. Lt. Šiemet bus pradėti krantinių rekonstrukcijos projektavimo darbai, kurie bus baigti kitais metais, o 2013-aisiais galbūt jau bus galima pradėti darbus. Krantinės bus rekonstruojamos pradedant nuo tų, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO, ir einama į pietus.

"Laukia daug darbų, reikia skaičiuoti, parengti daugybę studijų. Kas šiandien gali atsakyti, iki kiek mes gilinsime uostą - iki 16 ar 17 metrų, ar paliksime tokį, koks yra dabar? Rengiama uosto strategija iki 2030 metų, tad viską reikia jau iš anksto numatyti", - sako V. Karolis.

Iki 2011 metų sausio 1 d. Uosto direkcijoje buvo parengta projektų, kurių statybos bendra skaičiuojamoji kaina - 1 milijardas litų. 2010 m. sausio 1 d. parengtų projektų skaičiuojamoji kaina buvo 10-12 mln. Lt.

Žinoma, tai nereiškia, kad per vienerius metus bus pastatyta objektų už milijardą litų. Kai kurie projektai bus įgyvendinami ir kelerius metus, pavyzdžiui, tokie kaip laivybos kanalo gilinimas. Kitas dalykas - milijardas yra skaičiuojamoji kaina. Ją pateikia ne Uosto direkcija, o techninio projekto rengėjai.

Šiemet į Klaipėdos uosto infrastruktūrą planuojama investuoti apie 200 mln. Lt. Anksčiau šiemet ketinamų statyti objektų skaičiuojamoji kaina buvo apie 300 Lt. Paskelbus konkursus, kuriuose paprastai dalyvauja ir konkuruoja tarpusavyje keli dalyviai, objektų statybos darbų kainos gerokai sumažėja. Pavyzdžiui, šiemet sausį vieno projekto skaičiuojamoji kaina buvo 25 mln. Lt, o po konkurso sumažėjo iki 8 mln. Lt.

Kam teiks pirmenybę?

Infrastruktūros ir plėtros direktorius V. Karolis įsitikinęs, jog labai svarbu turėti parengtus projektus, kad atsiradus galimybėms būtų galima pradėti juos įgyvendinti nebegaištant laiko projektavimui.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, pirmiausia bus pradėti vykdyti projektai ten, kur uosto naudotojai įsipareigos taip pat investuoti į suprastruktūrą. "Turi būti tarpusavio susitarimas ir įsipareigojimai. Uosto direkcija investuos į infrastruktūrą kurio nors uosto naudotojo nuomojamoje teritorijoje tik tada, kai jis įsipareigos investuoti į suprastruktūrą. Esu įsitikinęs, kad turi būti parodyti ir krovinių srautai. Kitaip sakant, reikia garantijų, kad tas krovinys bus naujas, o ne atimamas iš kaimyninės kompanijos", - mano uosto vadovas.

"Pavyzdys paprastas. Jeigu mes tiesime geležinkelį, vadinasi, didės terminalo operatoriaus krovinių srautas - bus galima daugiau atvežti. Tačiau jis turi pasistatyti sandėlį, krovos įrenginius, kad galėtų greičiau ir naudingiau krauti, be to, atlikti ekonominį pagrindimą, t. y parodyti, iš kur gaus krovinių. Tik tada mes investuosime į geležinkelį. Investuos ne tik Uosto direkcija, bet ir operatorius, kuris atidžiai vertins, ar jam tai naudinga. Kada įgyvendinsime projektą, paaiškės vėliau, tačiau pasiruošti ir projektuoti mes turime", - aiškina V. Karolis.

Viešieji pirkimai

2010 metais Uosto direkcijoje vyko 109 viešųjų pirkimų posėdžiai. Juose išnagrinėta 70 supaprastintų atvirų konkursų, 18 atvirų, vadinamųjų tarptautinių konkursų, 104 konkursai, vykę apklausos būdu. Ankstesniais metais viešųjų pirkimų posėdžių vykdavo 60-70.

Šiemet tempų neketinama lėtinti. 2011-ųjų sausį jau vyko 15 viešųjų pirkimų posėdžių. Komisija šiandien neturi nė vieno skundo. Šiuo metu tik viena viešųjų pirkimų komisija administruoja 44 objektus.