Trąšos - vienas iš svarbiausių Klaipėdos uosto krovinių

Konferencijos

Prieš keliolika metų Klaipėdos uoste trąšos beveik nebuvo kraunamos. Dabar jos jau užima antrą vietą po naftos produktų.

Praėjusį trečiadienį ir ketvirtadienį Klaipėdoje vyko tarptautinė konferencija mineralinių trąšų ir kitų cheminių produktų sandėliavimo, transportavimo ir perkrovimo klausimais. Tai kasmetinis Rusijos chemikų sąjungos renginys, kurį rotacijos principu organizuoja kokia nors cheminių produktų gamykla. Šiemet konferenciją Klaipėdoje surengė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), nes Lietuvos AB "Achema", gaminanti trąšas ir kraunanti KLASCO, norėjo parodyti trąšų judėjimo kelią.

Per dvi konferencijos dienas turėjo būti perskaityta 18 pranešimų. Tarp jų ir Lietuvos muitinės departamento direktoriaus pavaduotojo Jono Miškinio pranešimas "Tranzitas Europos Sąjungos sąlygomis - naujos galimybės verslui". Konferencijoje dalyvavo per 80 žmonių. Maždaug pusę jos dalyvių sudarė Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Uzbekistano atstovai, kitą pusę - Lietuvos.

Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su KLASCO terminalais uoste, lankėsi Lietuvos jūrų muziejuje, apžiūrėjo Klaipėdos senamiestį. Palangoje, reprezentaciniuose poilsio namuose "Auska", priėmimą svečiams surengė koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys.

Nekrauna anglies ir durpių

Su trąšų transportavimo per KLASCO į Vakarų Europą ypatumais konferencijos dalyvius supažindino bendrovės generalinis direktorius Eduardas Plauška. KLASCO nuomoja daugiau kaip 95 ha uosto teritorijos, t. y. vos ne ketvirtadalį. Neskaičiuojant Klaipėdos uoste kraunamų naftos produktų, ši bendrovė krauna daugiau kaip 50 proc. visų uosto krovinių.

2000 metais KLASCO krovė apie 8 mln. tonų. Tada dar daugiau kaip 4 mln. 300 tūkst. tonų jos krovinių sudarė Rusijos metalas. Tik privatizavus bendrovę susidurta su problema - uoste beveik nebeliko Rusijos metalo. Tai, kad dabar kompanija vėl krauna 8 mln. tonų krovinių, buvo pasiekta didelėmis pastangomis. Dingus metalui kompanija buvo priversta statyti naujus terminalus, ieškoti kitų krovinių, kuriais būtų galima pakeisti metalą, mažinti darbuotojų skaičių. 1999 metais kovo mėnesį, kai KLASCO privatizavo koncernas "Achemos grupė", kompanijoje dirbo 3450 žmonių, dabar - 860 žmonių. Beje, darbuotojų skaičius ir toliau bus mažinamas.

KLASCO pastaruoju metu krauna visus krovinius, išskyrus anglį ir durpes, nes bendrovė yra įsikūrusi gana arti miesto. Kompanija turi ir skystų, ir birių trąšų terminalus. Kitų metų pavasarį KLASCO ketina pradėti krauti chemikalą, skirtą plastiko ruošinių gamyklai, kuri kitąmet bus pastatyta Klaipėdoje. Šiam chemikalui uoste bus pastatyta speciali talpykla.

Beje, prie šios kompanijos nuomojamų krantinių jau galima krauti ir 60 tūkst. tonų talpos laivus. Krovinio siuntėjas turi galimybę taupyti transportavimo lėšas, nes vieno laivo frachtas kainuoja pigiau nei tą patį kiekį trąšų gabenančių kelių laivų.

Rusiškų grūdų nėra

KLASCO neblogai bendradarbiauja su baltarusiais, o su rusais kol kas derybos dėl krovinių vyksta sunkiai. Grūdų terminalą statyti KLASCO įkalbėjo rusai, žadėdami gabenti grūdus per Klaipėdos uostą. Tačiau iki šiol jame rusiškų grūdų nėra. Ir Kazachstano grūdai KLASCO nepasiekia, nes gabenti juos per Rusiją, kur dideli geležinkelio tarifai, yra brangu. Tačiau bendrovė neskuba nuomoti trijų kupolinių grūdų sandėlių.

Rusija ketina eksportuoti 10 mln. tonų grūdų, tad, kai bus žinoma, kuriomis kryptimis jie keliaus, KLASCO bandys tartis dėl rusiškų grūdų gabenimo per Klaipėdos uostą.

Gali krauti daugiau

Su Klaipėdos uosto galimybėmis perkrauti eksportuojamas trąšas konferencijos dalyvius supažindino Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis, pristatydamas KLASCO ir "Begą", kurių investicijos kartu paėmus į uosto suprastruktūrą 2006 metais, ko gero, jau sieks 125 mln. JAV dolerių. A. Kuzmarskis pabrėžė, jog šiandien trąšos Klaipėdos uostui tampa svarbiu kroviniu. Šiuo metu per Klaipėdos uostą gabenama daugiausia lietuviškų trąšų, antroje vietoje baltarusiškos, o rusiškų labai nedaug - tik 0,3 proc. Tiek KLASCO, tiek "Bega" gali krauti 2 kartus daugiau trąšų nei krauna dabar.

Rusijos trąšos bus paklausios

Rusijos kompanijos "Azotekon" direktoriaus pavaduotoja moksliniam darbui Liubovė Žmaj perskaitė pranešimą apie trąšų gamybos apimtis ir jų transportavimo galimybes Rusijoje.

Šiuo metu Rusijoje per metus pagaminama daugiau kaip 13 mln. tonų trąšų. Daugiau kaip 85 proc. jos trąšų yra eksportuojama, nes vidaus rinką yra ištikusi krizė. Žemės ūkis negali naudoti daugiau trąšų dėl finansų stygiaus. Didelio trąšų gamybos augimo nenumatoma, nes trys stambios Rusijos gamyklos patiria problemų.

Anksčiau Rusijos trąšos buvo orientuotos į vidaus rinką. Jas gaminančios gamyklos yra toli nuo uostų ir žaliavos. Daugiausia trąšos eksportuojamos iš šalies geležinkelio vagonais. L. Žmaj teigimu, Rusijos trąšos pasaulinėje rinkoje bus paklausios, nes JAV, Europoje mažėja trąšų gamyba.

Valentinas UBAS