Specialistai akcentuoja, kad laivų mažėjimą Lietuvos registre lemia tam tikri ekonominiai dalykai, o saugios laivybos reikalavimai yra beveik vienodi visose šalyse. Laivų savininkai renkasi tų šalių laivų registrus, kur yra mažesni mokesčiai, nėra apribojimų dėl įgulų formavimo ir t. t.
"Vaiduoklių" nebeliks
Į Lietuvos jūrų laivų registrą buvo patekę ir realiai neegzistuojantys laivai "vaiduokliai". Keli iš jų registre yra iki šiol.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę kurį laiką nebuvo valstybinio registro, tad laivų savininkai tiesiog neturėjo kur kreiptis dėl laivo išregistravimo. Todėl buvo daug parduotų, bet neišregistruotų laivų, patekusių į įkurtą valstybinį jūrų laivų registrą.
Pagal patvirtintas Lietuvos laivų registravimo taisykles nebuvo galima išregistruoti laivo be prašymo tai padaryti. Pasak registrą administruojančios Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus, jiems žinomi laivų savininkai, kurie atidavė savo laivus supjaustyti į metalo laužą. Jie raginami ateiti išregistruoti laivus, tačiau to daryti neskuba. Pavyzdžiui, ir dabar yra įregistruoti buvusio Baltijos žvejų kolūkio laivai, nors iš tikrųjų jie nebeegzistuoja.
Pastaruoju metu sąlygos spręsti šią problemą pagerėjo. Pernai Susisiekimo ministerija patvirtino Lietuvos jūrų laivų įregistravimo taisyklių pataisas, kurios leidžia išregistruoti laivus, neturinčius savininkų. Dabar, jeigu savininkas neatsiranda per tam tikrą laiką ir niekas kitas į tą laivą nepareiškia teisių, galima jį išregistruoti. Taigi tikėtina, kad greitai laivų "vaiduoklių" Lietuvos registre nebeliks.
Tonažas beveik nepakito
1996 m. dar buvo registruoti 293 laivai, paskui beveik kasmet jų vis mažėjo. E. Zacharevičiaus teigimu, per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos laivų dramatiškai sumažėjo ir todėl, kad buvo išregistruoti žvejybos laivai, kurių savininkai atsisakė savo verslo ir atidavė laivus supjaustyti kaip metalo laužą, o už tai gavo Europos Sąjungos kompensaciją. Vien tokių buvo keliasdešimt.
Praėjus kuriam laikui po to, kai buvo privatizuota AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" ir po reorganizacijos įkurta danų valdoma dabartinė AB DFDS LISCO, 6 trampiniai bendrovės laivai buvo parduoti. Toks likimas, pavyzdžiui, ištiko buvusioje AB "Baltijos" laivų statykloje pastatytus laivus "Vytautas" ir "Gediminas". Tai buvo žymus Lietuvos laivyno tonažo praradimas, nes kiekvieno tų laivų bendroji talpa siekė apie 5 tūkst. BT (bruto talpa arba bruto tonažas).
Tačiau nors Lietuvos laivynas sumažėjo beveik per pusę, jo tonažas pasikeitė nežymiai - kaip buvo per 400 tūkst. BT, taip ir liko. Tai yra daugiausia buvo išregistruota mažų laivų - iki 200 BT. Tiesa, bene didžiausias Lietuvos jūrinio laivyno tonažas buvo 1998 metais, kai siekė 494 tūkst. BT.
Pernai išregistruota 20 laivų
Šiuo metu Lietuvos jūrų laivų registre yra 140 laivų, 61 savininkas. Per 2010 m. išregistruota 20, o įregistruota 10 laivų. Bendroji Lietuvos laivyno talpa buvo per 442 tūkst. BT ir sumažėjo beveik 40 tūkst. BT. Šiemet sausio 20 d. išregistruotas AB DFDS LISCO ro-ro laivas "LISCO Gloria", kuriame pernai kilo gaisras, tad bendroji Lietuvos laivyno talpa sumažėjo dar 20 tūkst. BT.
Pernai išregistruotas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos vilkikas "Barta", kuris buvo parduotas ir Juodojoje jūroje plaukioja jau ne su Lietuvos vėliava. Net keturis laivus išregistravo UAB "Baltlanta" - jie plaukioja su Komoro salų vėliava, vieną - AB "Limarko" laivininkystės kompanija, du - AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (jie buvo parduoti).
Išvengiama dvigubo registro
Beje, pasitaiko ir tokių laivų, kurie įregistruoti Lietuvos jūrų laivų registre, bet plaukioja su kitos šalies vėliava, o savininkas nesikreipia į LSLA dėl išregistravimo. Kol kas žinomas tik vienas toks atvejis.
"Kai sužinome faktą, kad laivas yra registruotas ir kitame registre, kreipiamės į to registro administratorių prašydami atsiųsti dokumentus, patvirtinančius, kokiu pagrindu jis įregistruotas. Norint registruoti laivą Lietuvos registre būtina pristatyti kitos šalies registro administratoriaus pažymą, kad laivas tikrai neturi problemų ir gali būti laisvai išregistruotas. Esant tokiai tvarkai išvengiama dvigubos registracijos. Tačiau ne visos šalys to reikalauja. Kitos registruoja laivą, gauna tonažo mokestį ir daugiau nesirūpina.
Beje, inspektuojant laivą sunku susekti, kad laivas yra registruotas dviejuose registruose. Mūsų specialistai renka duomenis ir dirba, kad Lietuvos jūrų laivų registre nebūtų ir tokių "vaiduoklių". Tiek tarptautinės, tiek Lietuvos laivų registravimo taisyklės numato, kad laivas, plaukiojantis su kitos valstybės vėliava, gali būti išregistruotas iš mūsų registro", - sako E. Zacharevičius.
Yra ir kitų šalių laivų
Suprantama, turėti tokį laivų registrą kaip Kipras ir Lietuvai būtų neblogai. Ir dabar ne visų laivų, kurie plaukioja su Lietuvos vėliava, savininkai yra Lietuvos bendrovės. Pavyzdžiui, "barboutčarterio" sąlygomis, t. y. keičiant buvusią vėliavą į Lietuvos, išsinuomoti yra trys AB DFDS LISCO keltai "LISCO Maxima", "LISCO Optima" ir "LISCO Patria". "LISCO Gloria" irgi buvo išnuomota tokiomis sąlygomis. Ją pakeitęs keltas plaukioja ne su Lietuvos vėliava. Be danų, Lietuvoje vilkikus yra įregistravę ir olandai.
Galimybėmis Lietuvoje registruoti savo naujus laivus, vadinamuosius žaliuosius tanklaivius, kurie neteršia aplinkos ir kaip kurą naudoja dujas, domėjosi ir Švedijos kompanijos "Stena" atstovai. Jie ketino juos eksploatuoti Baltijos jūroje ir jiems Lietuvos vėliava pasirodė esanti patraukli. Tačiau šie laivai Lietuvos registre nebuvo registruoti.
Europiniai reikalavimai
Pernai buvo svarstytas galimybės ir būtinybės steigti antrą Lietuvos jūrų laivų registrą klausimas. Prieita prie išvados, kad norint atsakyti į tokį klausimą, būtina atlikti išsamią studiją. Tačiau šiam tikslui nebuvo skirta pinigų, tad klausimas liko atviras.
Pasak LSLA direktoriaus pavaduotojo Robertino Tarasevičiaus, norint išplėsti savo registrą, reikėtų siūlant itin patrauklias sąlygas pervilioti laivus iš kitų registrų, nes pasaulyje tiek daug naujų laivų nestatoma. Jo manymu, vargu, ar įmanoma Lietuvai pasiekti tokį laivų registro lygį kaip Liberijoje ar Panamoje. Pasak E. Zacharevičiaus, Lietuvos laivų registro reikalavimai yra tokie kaip ir visoje Europoje, t. y. gana dideli ir ne tokie liberalūs kaip minėtose šalyse.
LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus manymu, laivų mažėjimą Lietuvos registre lemia tam tikri ekonominiai dalykai, o saugios laivybos reikalavimai yra beveik vienodi visose šalyse. Laivų savininkai renkasi tų šalių laivų registrus, kur yra mažesni mokesčiai, nėra apribojimų dėl įgulų formavimo ir t. t.
Į Kambodžą nesilygiuosime
Pasak E. Zacharevičiaus, kažkada Kambodžos registre po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo registruotas vos ne visas Rusijos laivynas. Kai Kambodžos laivynas pateko į juodąjį sąrašą ir jo laivai buvo sulaikomi vos ne kiekviename uoste, laivų savininkai patyrė nuostolių. Tada operatyviai buvo įsteigtas Mongolijos registras ir visi ano registro laivai pradėjo plaukioti su Mongolijos vėliava. Po kurio laiko ir Mongolija pateko į juodąjį sąrašą, tad galima manyti, kad netrukus bus iškelta nauja vėliava.
"Čia toks atvejis, kai siekiama pelno ir daugiau niekas nerūpi. Tų šalių registrų atstovai nepalaiko ryšių su laivais, o LSLA savo laivus prižiūri visur, nesvarbu, kur jie būtų - ar Klaipėdos uoste, ar bet kuriame kitame pasaulio taške. Tokio patogaus registro ar to, kad Lietuvos vėliava taptų "patogia", mes tikrai nepageidaujame. Paprastai laivo savininkas rinkdamasis "patogią" vėliavą, renkasi ir "patogų" regioną, kuriame jis dirbs, pavyzdžiui, Šiaurės ar Vakarų Afriką", - sako LSLA vadovas.
Rašyti komentarą