Sunkiausias išbandymas profsąjungai - "Laivininkystės" bankrotas

1923 m. balandžio 8 d. Kauno karo muziejuje buvo pašventinta ir iškelta LJS vėliava, surengta šventė, iš Kauno radijo stoties viso pasaulio jūrininkams išsiųsta radiograma: "Atkariavus Lietuvos nepriklausomybę ir gavus per Klaipėdos uostą išėjimą į jūrą, Lietuvos jūrininkai, iki šiol tarnavę įvairų kraštų laivynuose, dabar įgijo galimybę aktyviai prisidėti prie Lietuvos laivyno steigimo. Šiandien įsikūrusi Lietuvos jūrininkų sąjunga, stodama į darbą, siunčia visiems laivams, šiuo metu jūroje plaukiojantiems, linkėjimus laimingos kelionės ir sveikina visas jūrų organizacijas ir sąjungas."

Klaipėdoje LJS įkurta 1923 m. birželio 15 d. Tada šiam skyriui priklausė 19 vyrų, daugelis jų buvo Vokietijos laivais plaukioję jūrininkai.

Šiandien LJS turi 1613 dar dirbančių narių, už kuriuos mokami nario mokesčiai tarptautinėms organizacijoms. Skaičiuojant ir pensininkus, sąjunga vienija daugiau kaip 2 000 narių. Nario mokestis - 1 proc. nuo gaunamų pajamų. (Tik įsteigtos LJS stojimo mokestis buvo 10 litų, o mėnesinis nario mokestis - 5 eurai.)

Kaip buvo atkurta LJS?

Vienas iš iniciatorių buvo Dionyzas Varkalis, dabar jis sąjungos garbės narys. (Tik įsteigtoje 1923-iaisiais LJS garbės nariais galėjo tapti tik už laivyno steigimo populiarinimą ir įgyvendinimą nusipelnę arba 10 tūkst. litų auka sąjungą parėmę asmenys. - Aut. past.) 1989 metų gegužės 27 d. Prekybos kultūros rūmuose įvyko susirinkimas, atėjo aktyvesni jūrininkai. Tuo metu dar nebuvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Tada ir buvo atkurta LJS, jos pirmininku išrinktas Juozas Karvelis, priimtos rezoliucijos dėl Lietuvos vėliavos šalies laivuose iškėlimo, lietuvių kalbos, jūrininkų teisių gynimo, dėl jūrininkystės propagavimo Lietuvos mokyklose. Buvo reikalaujama valdžios išsaugoti laivyną, plaukiojusį su raudona vėliava.

Kada Lietuva tapo Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) ir Europos (ETF) nare?

Su Aleksandru Nagiu ITF naryste pradėjome rūpintis 1995-aisiais. Tų metų gruodį buvau išrinktas pirmininku. Nuo 1996 metų vasario oficialiai esame ITF nariai. 1999 metais kartu su dokininkais dalyvavome steigiamajame ETF suvažiavime.

Ar pastaruoju metu kas nors pasikeitė profsąjungų darbo srityje?

Anksčiau mūsų sudarytos kolektyvinės sutartys Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos laivuose arba su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis plaukiojančiuose laivuose galiodavo ne vien tik mūsų nariams, bet visiems jūrininkams. Vienas pagrindinių dalykų rengiantis pasirašyti kolektyvinę sutartį tiek su kranto įmone, tiek su laivybos kompanija yra derybos dėl atlyginimų ir socialinių garantijų. Būdavo taip, kad jūrininkas, nemokėdamas LJS mokesčio, gaudavo visas socialines garantijas. Tad kai kurie jūrininkai netgi šaipydavosi ir LJS narių.

Dabar, priėmus Lietuvoje naują Darbo kodeksą, situacija šiek tiek pasikeitė. Šiuo metu jeigu, pavyzdžiui, laivybos kompanijoje yra daugiau nei 1/3 profsąjungos narių, profsąjunga perima visas teises, kurios buvo skirtos Darbo tarybai. Naujame kodekse įtvirtinta nuostata, kad tik profesinės sąjungos gali sudaryti su darbdaviu kolektyvinę sutartį. Dabar mes galime sudaryti kolektyvinę sutartį, galiojančią tik mūsų nariams. Ne narys gaus tokį patį atlyginimą, tačiau socialinės garantijos jam gali būti ir nesuteiktos.

Beje, kai kuriuose Europos uostuose reikalaujama, kad atvykstantys laivai, plaukiojantys ir su nacionaline vėliava, ne tik su patogia, turėtų kolektyvinę sutartį. Ten, kur nėra 1/3 LJS narių, Darbo kodeksas numato, kad laivo savininkas turi organizuoti susirinkimus, kurių metu priimamas sprendimas prašyti profesinės sąjungos, kad ji atstovautų ir gintų tų darbuotojų interesus ir sudarytų kolektyvinę sutartį. Kai kurios įmonės jau taip ir daro. Tokios įmonės susirinkimuose nusprendžia, kad LJS nariai moka nario mokestį, o ne nariai moka profsąjungos solidarumo mokestį, kuris taip pat yra 1 proc.

Šiuo metu artėja daugybės kolektyvinių sutarčių pasirašymas, kartu ir su AB "DFDS Seaways". Mes, pasitarę su kitomis profsąjungomis, pavyzdžiui, su "Achemos" grupės, reikalausime, kad kolektyvinės sutartys galiotų tik mūsų nariams. LJS įstatuose rašoma, kad pagrindinis jos tikslas - atstovauti ir ginti savo narių profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Žinoma, galime ginti ir ne LJS narių teises. Pavyzdžiui, mes Klaipėdoje giname ITF narių užsieniečių interesus. Lygiai taip pat mūsų narių teisės ginamos užsienyje.

[CITATA]

Kiek pavyko atkovoti jūrininkams atlyginimų, koks skaudžiausias LJS įvykis per pastaruosius metus?

Nuo LJS atkūrimo atlyginimų jūrininkams atkovota nemažai - ko gero, skaičius gali būti su šešiais nuliais. Skaudžiausias dalykas - AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" bankrotas. Už mūsų nugarų buvo bandoma parduoti po vieną laivus, atsiskaityti su bankais, o jūrininkus palikti ant ledo. Jie nebūtų gavę visų atlyginimų - tik paramos fondo kompensaciją. Tai sužinoję įspėjome savo jūrininkus. Laivas "Deltuva" buvo areštuotas Klaipėdoje dėl įgulos narių pateikto ieškinio. Mes padėjome jį išvaduoti iš Afrikos uosto, kuriame jis stovėjo. Patarėme ten jūrininkams nekelti triukšmo, nes tai nebuvo tinkamas uostas.

Nuolatos palaikėme ryšį su kitais laivais, su JAV profsąjungomis. Vieno laivo įgula, mūsų patarta, pasiekė, kad jai darbo užmokestis būtų sumokėtas Kanadoje ir ji iš ten būtų parskraidinta namo. Pagal kai kuriuos Lietuvos teisės aktus bankroto atveju pirmiausia eina hipoteka, o tik paskui darbo užmokestis. Mūsų pastangomis Lietuvoje buvo ratifikuota konvencija, kuri reikalauja pirmiausia sumokėti darbo užmokestį jūrininkams, socialinio draudimo įmokas, o paskui jau sprendžiami hipotekos klausimai. Klaipėdoje buvo areštuotas ne vienas laivas ir pasiekta, kad visiems jūrininkams, dirbusiems "Laivininkystėje", buvo išmokėti atlyginimai.

Kiek jūs jau vadovaujate LJS? Kodėl taip ilgai laikotės šiame poste?

Nuo 1995 metų. Tuo laikotarpiu tik dvejus metus buvau AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") laivyno viršininku. Žmonės manimi turbūt pasitiki, kad vis esu perrenkamas. Džiaugiuosi, kad dirba gera komanda. Pats maloniausias dalykas, jeigu gali padėti jūrininkui - kai reikia atgauti atlyginimą, duoti patarimą. Sunkiausia, žinoma, tada, kai reikia rūpintis, kad užsienyje miręs ar žuvęs jūrininkas būtų pargabentas į savo šalį. Kai viską pavyksta padaryti, jauti didelį pasitenkinimą savo darbu.

Kai kurie žmonės netgi pavydi jūrininkams, nes mano, kad jų profsąjunga yra stipri. Ar tai susiję su tuo, kad esate ITF nariai?

Žinoma, kad tai ne vien ITF nuopelnas. Tai priklauso nuo jūrininkų, atkūrusių LJS, kuri perėmė ankstesnės sąjungos tradicijas, aktyvumo. Jeigu patys jūrininkai neaktyvūs, beveik nieko negalima padaryti. Kitas dalykas, mes pirmiausia siekėme Lietuvoje sukurti teisinę bazę vadovaujantis tarptautiniais reikalavimais. Reikėjo, kad mūsų šalis ratifikuotų tarptautines konvencijas ir t. t., nes galiojo tik sovietiniai įstatymai. Perėjimas prie tarptautinės teisės nebuvo lengvas. Ir šiais laikais turėjome rūpesčių dėl Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, dėl žvejų darbo konvencijos ir t. t. Stengėmės daryti įtaką ministerijoms, kad Lietuvoje būtų kuo greičiau priimti tarptautiniai teisės aktai. Tada galima švariau ir teisingiau dirbti - ir su laivų savininkais lengviau kalbėtis, ir ko nors pasiekti.

Be to, jūrinis sektorius yra šiek tiek kitoks nei kranto įmonės. Prieš priimdama dabartinę konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje TDO nuo 1919 metų priėmė beveik trečdalį konvencijų, kurios buvo susijusios su jūriniais klausimais. Taip yra, ko gero, todėl, kad, palyginti su visomis kitomis gamybos sferomis, laivybos specifika labai skiriasi, nes beveik 90 proc. krovinių gabenama vandens keliais. Gal dėl profesijos specifiškumo, dėl tarptautinių teisės aktų mūsų dirva šiek tiek geresnė dirbti savo darbą.

Kokie darbai jūsų laukia ateityje?

Darbo dar tikrai turime. Yra likę problemų, kurioms skiriame ne vienerius metus. Pavyzdžiui, jūrininkų netenkina Lietuvoje galiojanti mokesčių sistema: pajamų mokesčio vieni jūrininkai nemoka, o kiti - 15 proc. Socialinio draudimo mokestį Lietuvos piliečiams, dirbantiems kranto įmonėse, darbdavys išskaičiuoja ir jis pervedamas "Sodrai". Nuo pernai tas mokestis jūrininkams buvo panaikintas, nes nedaug jų draudėsi "Sodroje". Tai yra TDO konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, kurią Lietuva ratifikavo, pažeidimas. Jūrininkams turi būti sudarytos lygiai tokios pačios sąlygos kaip ir kranto darbuotojams. Laivų savininkai dabar kelia klausimą, kad jūrininkams būtų nustatytos socialinio draudimo lubos. Mes tam priešinamės. Dienpinigiai jau ir taip mažina jūrininko pensiją, nes nuo jų neskaičiuojamas mokestis "Sodrai", dėl dienpinigių laivų savininkai gauna didesnį pelną, nes nereikia mokėti įmokų už jūrininką.

Faktai

1923 m. kovo 11 d. Kaune AB "Lietuvos garlaiviai" būstinėje susirinkę 28 jūrininkai nutarė steigti LJS ir patvirtino komisiją LJS statutui rengti.

1923 m. kovo 25 d. antrame susirinkime dalyvavę 23 jūrininkai apsvarstė statuto, kurį sudarė 9 skyriai ir 74 punktai, projektą ir nutarė jį pataisyti. Vienas pagrindinių sąjungos tikslų - žadinti tautos supratimą apie laivyno Lietuvai svarbą.

1923 m. kovo 29 d. trečiajame susirinkime Karo muziejaus raštinėje LJS pirmininku išrinktas generolas leitenantas Vladas Nagevičius, išrinktos valdyba ir revizijos komisija. Tą dieną 11 val. oficialiai įregistruota LJS tuomečio Kauno miesto ir apskrities viršininko kabinete.

1939-1940 m. jūrų kapitonas Juozas Andžejauskas, vienas iš LJS įkūrimo iniciatorių, pirmasis prabilo apie būtinybę organizuoti Klaipėdos uosto valdymą bei eksploatavimą įsteigiant savo prekybinį ir karinį laivyną. Atrodė, kad protingiausia tokiems reikalams spręsti būtų Lietuvoje suburti jūrininkų organizaciją.