Su jūra per audrą nejuokaujama

Audros metu "atsijungė" tiek "Ocean Crown", tiek "Linkuvos" variklis. Pavojingumo prasme vargu ar galima lyginti šių dviejų laivų situaciją. "Ocean Crown" vėjas, kurio greitis gūsiuose siekė 28 m/s, užklupo Baltijos jūroje maždaug 240 metrų nuo kranto. Laivas sėkmingai nutemptas nuo seklumos, įgula nenukentėjo. Incidentas pavadintas laiminga nelaime.

Klaipėdos AB Klaipėdos transporto laivynui (dabar "Limarko" laivininkystės kompanija) priklausęs transportinis refrižeratorius "Linkuva" Ramiajame vandenyne, būdamas apie 220 jūrmylių (350 km) į pietvakarius nuo Akapulko uosto (Meksika), pateko į uragano "Carlotta" ("Karlota") centrą, vėjo greitis viršijo 60 m/s, o gūsiuose siekė 80 m/s. Klaipėdiečiai prisimena uraganą "Anatolijus", kurio metu vėjo greitis gūsiuose siekė 45 m/s. Manytume, verta priminti šią istorija laivų kapitonams, kad jie neprarastų budrumo net nedidelio štormo metu.

Iki šiol kankina klausimas, ar "Linkuvos" įgula turėjo šansų išsigelbėti. Gandų būta visokių - kad laivas turėjo gabenti nelegalų krovinį, kad būtent jis pasislinko laive per uraganą ir todėl šis pasviro. Netgi pasakota, kad kažkas matė įgulos narius vaikščiojančius kažkur užsienyje.

"Komisijos išvada - laivas, patekęs į tokį uraganą, neatlaikė stichijos ir žuvo su visa 18 žmonių įgula. Mums, komisijos nariams jūrininkams, buvo suprantama, kad kito varianto nebuvo - jeigu nutrūko radijo ryšys su laivu, vadinasi, visi jie žuvo Ramiajame vandenyne", - sakė Susisiekimo ministerijos nurodymu sudarytai komisijai laivo "Linkuva" žūties aplinkybėms tirti vadovavęs tuo metu laikinai Klaipėdos uosto kapitono pareigas ėjęs Ričardas Lučka. Anot jo, po išvadų paskelbimo buvo net teismų, esą jei nėra kūnų, nėra ir žuvimo fakto. Deja, nei laivas, nei žuvusių jūrininkų kūnai taip ir nerasti iki šiol.

Laivo ieškota savaitę

"Linkuva" buvo vienas naujausių Klaipėdos transporto laivyno laivų, kainavęs apie 20 mln. litų, 12 metų senumo - pastatytas 1988 metais Japonijoje. Jį prižiūrėjo Japonijos bendrovė. Jo ilgis - 112 metrų, plotis - 16,2 m, dedveitas - 4 845 tonos. Ankstesnis jo pavadinimas, kai jis dar nepriklausė Klaipėdos transporto laivynui, buvo "Kuroshima".

2000 m. birželio 20 d. "Linkuvos" kapitonas 50 metų Anatolijus Bobrovas, 5 metus ėjęs tokias pareigas, pranešė patekęs į tropinį cikloną ir bandė pabėgti nuo jo. Jis buvo baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą ir turėjo 30 metų darbo jūroje patirties.

PIRMININKAS. Susisiekimo ministerijos nurodymu Ričardas Lučka, 2000-aisiais laikinai ėjęs Klaipėdos uosto kapitono pareigas, vadovavo "Linkuvos" žūtį tyrusiai komisijai: "Tai žiauriausia mūsų netektis. Negalima buvo pakliūti į tropinį cikloną." Egidijaus Jankausko nuotr.

Ryšys su šiuo laivu Ramiajame vandenyne nutrūko 2000 m. birželio 21 d. Prieš jam nutrūkstant buvo pranešta, kad sugedo laivo variklis, vėliau - kad jį pavyko paleisti, kad laivas pasviręs 30 laipsnių, dar vėliau - kad išsitiesino. Pranešta, kad susižalojo bocmanas Ivanas Bogdanovičius, apgadinti laivo įrenginiai. Paskutinis pranešimas - laivas pasviro iki 45 laipsnių. Susidarė reali galimybė, kad bangos jį paguldys.

Lietuvos laivo savaitę, nuo birželio 21 d. iki birželio 27 d., ieškojo ir amerikiečiai, ir meksikiečiai - trys laivai, trys lėktuvai, trys sraigtasparniai. Buvo apieškotas 90 tūkst. kv jūrmylių plotas. Birželio 27 d. JAV pakrančių apsaugos tarnyba paiešką nutraukė. Lietuvos Vyriausybei prašant ji buvo pratęsta ir papildomai apieškotas dar 8 tūkst. kv jūrmylių plotas.

Paieškos metu buvo aptiktos dvi gelbėjimosi valtys, viena su nuplėštu viršumi, kelios kartoninės pieno dėžės, irklas su užrašu "Linkuva", trys oranžiniai cilindrai, vienas suplėšytas plaustas, keli fenderiai. Daugiau nieko. Spėta, kad gelbėjimosi valtimis nepasinaudota - jos nuplėštos uragano metu.

Kadangi laivas buvo apdraustas, kompanija gavo 18 mln. Lt. 18 įgulos narių, tarp kurių buvo ir moteris, artimiesiems kompensacijų netekus maitintojų išmokėta 1,5 mln. Lt. Jiems liko tik simbolinis kapas Klaipėdoje - paminklas "Jie negrįžta iš jūros" Skulptūrų parke. Kasmet per Jūros šventę čia pagerbiamas jūrininkų atminimas.

Kapitonas paprašė rekomendacijų

Avarijos tyrėjams didžiausia mįslė buvo, kodėl nemažą darbo patirtį turintis kapitonas pateko į uragano epicentrą. Užfiksuotos paskutinės "Linkuvos" koordinatės, kai laivo kapitonas paprašė Amerikos orų prognozių centro rekomendacijų, kokiu kursu jis galėtų greičiau išplaukti iš tropinio ciklono centro. Jos jam buvo duotos, tačiau tuo kursu, pasak R. Lučkos, į rytus arba pietryčius jis negalėjo plaukti, nes būtų reikėję eiti prieš bangą, greitis būtų buvęs nulinis, o paskui grėsė laivo pasvirimas. SOS signalas taip ir nebuvo perduotas. Ko gero, įgula nespėjo, nes laivas apsivertė", - mano tyrimą atlikusios komisijos pirmininkas R. Lučka.

Kadangi "Linkuva" dingo su visa įgula, tyrimą atlikti buvo labai sunku - nebuvo galimybės apklausti pagrindinių liudytojų - visi žuvo. Jis pradėtas liepos 3 d., baigtas liepos 28 d. Nemažai informacijos apie laivą komisijai suteikė prieš tai jame dirbęs kapitonas J. Gvozd.

Žinoma, kad 2000-ųjų gegužę "Linkuva" atidavė krovinį Pusano uoste (Pietų Korėja).

"Situacija tikrai buvo kebli. Kaip "Linkuvos" jūrininkai plaukė iš Korėjos per visą Ramųjį vandenyną, nebuvo jokios informacijos. Žinoma tik tiek, kad oras buvo geras, jie plaukė greitai. Išvykęs iš Korėjos laivas turėjo užtektinai kuro, vandens. Kai jam liko savaitė plaukti iki Amerikos, birželio 12 d., buvo gautas nurodymas sustoti ir laukti, kol bus pranešta, kur vykti krovinio ir bunkeriuotis. Laivas dreifavo 4 paras, oras buvo geras. Birželio 16 d. gauta informacija, kaip ruošti laivą saugiam plaukimui į JAV Long Byčo uostą", - pasakojo R. Lučka. Tame uoste jis turėjo pasipildyti kuro atsargas ir tada vykti į Kanadą pasiimti krovinio.

Pasak R. Lučkos, Korėjoje iš laivų vagiama viskas, kas įmanoma. Tikėtina, kad "Linkuvos" jūrininkai paslėpė avarinę palydovinę radijo stotį, kuri būna ant denio, ir pritvirtino gelbėjimosi plaustus. Jie laivui skęstant išsipučia. Vargu ar esant tokiam vėjui jie būtų padėję išsigelbėti įgulai, tačiau per gelbėjimo paiešką jų nerasta, išskyrus vieną suplėšytą.

Kodėl pražiopsota informacija apie cikloną?

R. Lučkos teigimu, įgula turėjo du nepriklausomus šaltinius, iš kurių galėjo gauti visą informaciją ir prognozes apie tropinius ciklonus. Vienas toliau nuo kranto gal ir nepasiekė, užtat antras apėmė visą vandenyną. Jis įsitikinęs, kad apie uraganą įgula turėjo gauti visą informaciją. Anot jo, amerikiečiai duoda išsamią informaciją apie tropinių ciklonų judėjimo kryptį, greitį ir t. t.

"Kodėl "Linkuvos" kapitonas ir radijo operatorius tai pražiopsojo ir "prabudo" tada, kai atsidūrė epicentre, mums niekas negalėjo atsakyti. Ko gero, įgula, perplaukusi Ramųjį vandenyną beveik štilio sąlygomis, užsiliūliavo. Kapitonas privalėjo žinoti, kad būnant tuose kraštuose būtina sekti informaciją apie tropinius ciklonus. Viskas tau duodama, tik reikia įjungti aparatūrą. Spėliota, kad gal galėjo būti švenčiamas radisto gimtadienis. Manau, jeigu kapitonas būtų likęs gyvas, būtų buvęs teisiamas, už tai, kad pateko į cikloną", - sakė R. Lučka.

ATMINIMAS. 18 "Linkuvos" įgulos narių artimiesiems liko tik simbolinis kapas Klaipėdoje - paminklas "Jie negrįžta iš jūros" Skulptūrų parke. Kasmet per Jūros šventę čia pagerbiamas jūrininkų atminimas. Redakcijos archyvo nuotr.

Birželio 19 d. pūtė vakarų 6 balų vėjas, kurio greitis - 12 m/s. Prognozės rodė, kad jis turi sustiprėti iki 25-30 m/s. Pasak R. Lučkos, toks vėjas "Linkuvai", kuri nebuvo mažas žvejybos laivas, nebuvo baisus. Komisijos išvadose rašoma, kad laivas, turėdamas faktinius duomenis apie vėją, negalėjo numatyti tokio greito tropinio štormo sustiprėjimo ir, ko gero, todėl priėmė sprendimą nekeisti kurso. Kapitonas buvo pats parengęs laivo balastavimo schemą.

"Tai žiauriausia netektis. Negalima buvo pakliūti į tropinį cikloną. O jeigu jau pakliuvai, turi tvarkytis. Jeigu matai, kad iškilo grėsmė laivui prarasti stovumą, priimk balastą. "Linkuvoje" balastinių tankų dvigubame dugne nebuvo. Tokiu atveju balastą kapitonai ima į kuro tankus. Audros ar uragano metu laivo sraigtas pakyla į orą, paskui vėl atsiduria vandenyje. Todėl suveikia automatika ir variklis sustoja. Tikriausiai "Linkuvos" mechanikai sugebėjo išjungti automatiką, nes variklį jie vis dėlto paleido. Bet laivas lengvas, be krovinio, todėl dėl vėjo labai krypo", - kalbėjo R. Lučka.

Laive buvo Belizo vėliava?

Nors laivo žūčiai įtakos, ko gero, tai ir neturėjo, tačiau atliekant tyrimą paaiškėjo įdomus dalykas. Iš žmonių, buvusių krante, gauta informacijos, kad kai kurie Klaipėdos transporto laivyno laivai plaukiojo su Belizo ir Kipro vėliavomis, nors buvo registruoti Lietuvoje. Pagal tarptautinę teisę tai nusikaltimas - laivas negali turėti dviejų vėliavų. Tai siejama su mokesčių mokėjimo vengimu, netgi su piratavimu.

Tuometinis Vandens transporto departamento vadovas Juozas Darulis susisiekimo ministrui pranešė, esą laivas "Linkuva" nuo 2000 m. birželio plaukiojo su Belizo vėliava, nors Lietuvoje leidimas keisti vėliavą neduotas. Esą laivo operatorė - Belizo bendrovė "Atlantic Extention". Apie tai sužinota iš neoficialių šaltinių. Dar penki Klaipėdos transporto laivyno laivai plaukioja su Kipro vėliava. Jis prašė ministrą įpareigoti Klaipėdos uosto kapitoną ištirti šį neoficialių šaltinių praneštą faktą.

"Linkuvos" žūtį tyrusi komisija užklausė Kiprą ir Belizą ir gavo atsakymą, kad tose šalyse Lietuvos laivai nebuvo registruoti. Vadinasi, Belizo vėliava laive buvo iškelta taip sau? Klausimas, kas jiems davė tokį nurodymą, ar laivo savininkė, ar agentas, liko neatsakytas.

"Tikriausiai buvo daroma kažkokia "chemija". Deja, įgula žuvo, jos nepaklausi. Po nepriklausomybės paskelbimo šalies laivyne buvo praktikuojami tokie vėliavų iškėlimai laivuose, kadangi kai kuriuose užsienio uostuose apie Lietuvą nebuvo nieko žinoma. Gal tai darė ir Klaipėdos transporto laivynas. Gavusi Kipro ir Belizo atsakymą, komisija daugiau šiuo klausimu nebesidomėjo", - sakė R. Lučka.

Pasitraukė iš laivyno

Klaipėdos transporto laivyno eksploatacijos direktorius Vaclovas Stankevičius, baigęs ne tik laivavedybą, bet ir ekonomiką, po "Linkuvos" žūties paliko laivyną. Jūroje jis buvo išdirbęs 17 metų, iš jų 6 metus kapitonu. Tomis tragiškomis dienomis jis palaikė ryšį su laivu iki paskutinės minutės, informuodavo įgulos artimuosius ir žiniasklaidą apie vykdomą paiešką ir kt.

2000-ųjų rudenį jis pradėjo dirbti Lietuvos Seime ir jame išdirbo dvi kadencijas. Jūrininkai buvo patenkinti turėdami tokiame aukštame poste jų reikalus išmanantį žmogų. Tais laikais valdžios požiūris į jūrinius Lietuvos reikalus buvo kur kas profesionalesnis. V. Stankevičius yra padėjęs išspręsti ne vieną jūrininkų problemą. Šiuo metu jis jau dvejus su puse metų dirba Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, konsulato vadovu Seinuose (Lenkija), prieš tai 5 metus dirbo konsulu Kaliningrado srityje (Rusija).

"Skaudžiausias įvykis mano karjeroje"

Vaclovas STANKEVIČIUS, buvęs bendrovės Klaipėdos transporto laivyno eksploatacijos direktorius

Jau praėjo daugiau kaip 17 metų nuo tragedijos, kai laivas "Linkuva" pateko į uraganą ir mes praradome ryšį su juo. Tada paprašėme pagalbos. Ieškojo ir JAV laivynas, ir Meksikos laivas, lėktuvai. Deja, mūsų laivas nuskendo su visa įgula. Ši tragedija palietė ne tik klaipėdiečius, bet ir visą Lietuvą. Tai skaudžiausias įvykis mano karjeroje. Buvo per daug sunku, tad nusprendžiau išeiti iš laivyno.

Žuvusiųjų artimieji su tuo negalėjo susitaikyti. Juos suprantu. Jie kaltino bendrovės administraciją. Laivas buvo normalus, statytas Japonijoje. Atliekant tyrimą nustatyta, kad jis atitiko visus tarptautinius reikalavimus. "Linkuva" buvo toli nuo Meksikos krantų, vadovybė būdama Klaipėdoje negalėjo matyti, ar jis tinkamai pasirengęs uraganui. Pats buvau kapitonas, žinau, kokia jam tenka atsakomybė už laivą.

Prisimenu, kad po įvykio padėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybė (meras tada buvo Eugenijus Gentvilas, aš - miesto Tarybos narys), ir Lietuvos Vyriausybė.

Laivai negalėtų dirbti tarptautinėje arenoje be draudimo. "Linkuva" buvo apdrausta. Pagal Lietuvos įstatymus įgulos šeimų nariams sumokėta kompensacija. Įvykį tyrė prokuratūra.