SPAV: geriausia - ketvirtoji uosto BP alternatyva

SPAV atliko UAB "Sweco Lietuva". Išnagrinėta, kokį poveikį minėtos uosto BP alternatyvos galėtų daryti gamtinei, socialinei, ekonominei aplinkai, jūriniam kultūros paveldui, krantams, kraštovaizdžiui ir kt. Buvo vertinamos pasekmės ir objektų statybų metu. Į šį darbą uosto BP rengėjai įtraukė Lietuvos ir Švedijos specialistus. Būtent į SPAV turėtų būti atsižvelgta renkantis geriausią iš pasiūlytų keturių uosto BP alternatyvų.

Alternatyvų trūkumai ir privalumai

I alternatyva - būtų naudojama tik uosto dabartinė ir rezervinės teritorijos. Būtų statoma tik vadinamoji nulinė krantinė prie šiaurinio molo ir pietiniai uosto vartai įrengiant dambų sistemą pietinėje uosto dalyje. Taigi būtų efektyvinamas turimų teoritorijų panaudojimas, didinamas vidinis uosto potencialas. Privalumas - ši alternatyva atitiktų dabartinį miesto BP. Tiesa, šiuo metu rengiamas naujas miesto BP. Trūkumai - nebūtų suformuoti nauji sausumos plotai, krantinių ilgis padidėtų tik "nuline" krantine. Uostui būtų užbrėžiama plėtros riba, ateityje reikėtų planuoti naują plėtrą. Padidėjęs uosto veiklos intensyvumas jo viduje darytų didesnį poveikį šalia esančioms gyvenamosioms teritorijoms.

II alternatyva - be to, kas numatyta I alternatyvoje, Kuršių mariose būtų supilama nauja 80 ha teritorija. Reikėtų kabeliuoti elektros liniją į Kuršių neriją. Uosto krantinių ilgis padidėtų 2,5 km, atsirastų galimybė pritraukti naujų operatorių. Trūkumas - būtų priartėta prie saugomų teritorijų pietinėje dalyje, tai gali riboti uosto veiklą. Be to, ten yra nutiestas požeminis Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo dujotiekis. Nors jis yra gana giliai, gali iškilti teisinių klausimų.

III alternatyva - būtų supilama Baltijos jūroje 130 ha teritorija, t. y. statomas išorinis uostas ties Melnrage. Būtų pailginamas laivybos kanalas, uosto krantinių ilgis padidėtų daugiau kaip 3 km. Kadangi šis uostas būtų Klaipėdos uosto pradžioje, laivybos kompanijos sutaupytų papildomai laiko, pati laivyba būtų paprastesnė. Tačiau reikėtų nutiesti naujus privažiuojamuosius geležinkelio ir autotransporto kelius į išorinį uostą.

IV alternatyva - maksimali uosto plėtra formuojant naujas teritorijas tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūroje. Uostas turėtų visišką manevravimo laisvę. Plėtra nebūtų ribojama ir po 2040 metų, jeigu tik būtų lėšų ir atsirastų toks poreikis.

Erozija drastiškų pasekmių nesukels

"Sweco Lietuva" SPAV ataskaitoje teigiama, kad visos alternatyvos yra priimtinos poveikio paviršiniam vandeniui atžvilgiu, nes jis būtų minimalus, o IV alternatyvos atveju visiškai nesikeistų.

Melnragėje nuplaunamas krantas audrų metu nepasipildo smėliu. Tačiau prie pietinio molo krantas platėja. Dugno erozija būtų fiksuojama visų alternatyvų atveju. Erozija vyktų laivybos kanalo vidury, nes srovės greitis čia didėtų, o prie krantų ji būtų mažesnė. Manoma, jog statant išorinį uostą erozija mažėtų. SPAV rengėjai nemano, kad erozija turėtų drastiškų pasekmių, neigiamas poveikis būtų valdomas, yra numatytos prevencijos priemonės.

Apsidraudžiant rekomenduojama tvirtinti Kuršių nerijos krantą statant povandenines sienutes, galbūt pagalvoti apie nendrių sodinimą. Gilinant laivybos kanalą rekomenduojama farvaterį kiek "patraukti" į rytų pusę.

Didelis poveikis kraštovaizdžiui neįžvelgiamas. Tikimasi, kad nauju molu apsidžiaugs žvejai mėgėjai. Statant išorinį uostą akvatorijoje ties Melnrage galėtų atsirasti mažųjų laivų uostas. Pasak "Sweco Lietuva" atstovo Remigijaus Šimkaus, galbūt toje vietoje galėtų netgi keltas kelti į Kuršių neriją.

II ir IV atvejais sąsiaurio plotis ties miestu būtų 400 metrų. Kanalo susiaurėjimas vizualiai nebūtų matomas. Išorinis uostas būtų toli jūroje, tad didelės įtakos kraštovaizdžiui neturėtų.

Jeigu būtų vystoma šiaurinė uosto teritorijos dalis, turtas turės būti paimtas visuomenės poreikiams, išperkamas. Į išorinį uostą būtų tiesiama nauja geležinkelio linija, būtų formuojama nauja gatvė, į kurią įsijungtų Pamario g. Rekomenduojama statyti dviejų lygių sankryžą. Bet kuriuo atveju didėtų ekonominis poveikis ir miestui, ir valstybei.

Atliekant SPAV galimi avarijų atvejai nevertinti. SPAV rengėjai informuoja, kad prieš pradedant statyti konkrečius objektus bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kuris kur kas išsamiau atsakys į visus kylančius klausimus. Galimas daiktas, prireiks ir papildomų tyrimų.