Mat nei miesto savivaldybė, nei Vyriausybė nėra pajėgi skirti reikiamą sumą, o Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą gauti buvo keblu.
Pasak savivaldybės administracijos Projektų skyriaus vadovės Elonos Jurkevičienės, biurokratiniuose aprašuose ES parama galėdavo būti gaunama vidaus vandenų tvarkymui, tačiau marios - jau kitos kategorijos objektas.
"Todėl tą aprašą pakoregavus galėsime gauti ES lėšas, kurios jau numatytos, dabar reikia tik atlikti formalumus. Paraiška pinigams gauti bus teikiama šiemet, o patys darbai vyktų 2011-2012 metais. Tai labai senas siekis, tad reikia kuo greičiau jį įgyvendinti", - pirmadienį sakė ji miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitete, kuris tikslams pritarė ir dabar savo žodį turės tarti Taryba.
Viso projekto vertė - apie 8,5 mln. litų. Iš jų daugiausiai 2 mln. 390 mln. litų gali tekti skirti iš miesto biudžeto. ES fondų lėšos - per 6 mln. litų. Visgi pasibaigus darbų atlikimo konkursams suma gali būti ir mažesnė.
Pažymima, kad akvatorijos išvalymas prisidėtų prie jos biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo, natūralios ekosistemos bei gamtos būklės atstatymo, pažeistų gamtinių elementų atkūrimo, kraštovaizdžio atstatymo.
Esminis tikslas: vandens telkinio valymas pašalinant gruntą ir laivų liekanas, turinčias aplinkai kenksmingų teršalų.
Laivų kapinių įlanka atsiveria už akmeningo kyšulio, kuris vadinamas Ledo ragu. Iki 1945 metų jos vietoje buvo didžiulė kopa. Ji nukasta tada, kai Klaipėdoje buvo statomas žvejybos uostas ir prireikė grunto. Sakoma, jog tada buvo iškasta iki 6-7 m gylio įlanka.
Vėliau į ją buvo atplukdomi nurašyti laivai ir paliekami nuskęsti. Pagal senas jūrines tradicijas bent jau iki 20 amžiaus pabaigos kiekvienas uostas turėdavo tokią vietą. Kiek čia nuskandinta laivų, specialistams sunku pasakyti. Registracijos žurnalo, kokie čia buvo palikti laivai, nėra. Sprendžiant iš liudytojų pasakojimų, manoma, jog jų galėtų būti apie trisdešimt.
Kol kas preliminariai išvalius kapinyną jo vietoje planuojama statyti naują jachtų uostelį.
Rašyti komentarą