Siūloma didinti Šventosios uosto rinkliavas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorė Šventosios uostui A. Čėsnienė dar pernai gruodžio pradžioje džiaugėsi tuo, kad iš mirties taško pajudėjo Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos svarstymas.

Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija buvo siūliusi tokią pataisą, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijos būtų pavestos vykdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iki 2012 metų sausio 1 d. Vadinasi, šių metų pabaigoje reikėtų spręsti klausimą dėl naujo juridinio vieneto įsteigimo.

Klaipėdos uosto direkcija pateikė argumentus Seimo Ekonomikos komitetui,pagrindiniam išvadų teikėjui šiuo klausimu, kodėl neturėtų būti priimta tokia įstatymo pataisa - iškiltų reali grėsmė iš dalies Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimui, nes naujai įsteigtas juridinis asmuo tiesiog, įtikima, nebūtų nei finansiniu, nei kompetencijos atžvilgiu pajėgus tinkamai vykdyti pavestas funkcijas.

Seimo Ekonomikos komitetas priėmė Uosto direkcijos argumentus ir Seimui teikiama įstatymo redakcija jau buvo tokia - pavesti Šventosios uosto direkcijos funkcijas vykdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nenustatant termino.

Siūlomas fiksuotas mokestis

Klaipėdos uosto direkcijos specialistai jau nagrinėjo galiojančias Šventosios uosto rinkliavų taisykles. Ekonomistai apskaičiavo, kad pagal dabar galiojančias taisykles iš tokio tipo laivų, kurie planuojami švartuoti Šventosios uostelyje šiais metais, jeigu pavyktų įgyvendinti pirmąjį Šventosios uosto atstatymo etapą, t. y. jachtų, pramoginių katerių, vandens motociklų ir vandens dviračių - galimos surinkti rinkliavos būtų visiškai ekonominiu požiūriu nepagrįstos ir labai mažos.

Išanalizavę kituose tokio tipo uostuose Lietuvoje taikomus ir renkamus mokesčius, pavyzdžiui, Šilutės, Nidos, Klaipėdos Pilies uostelyje, specialistai rengia tiek Vyriausybės nutarimo projekto pakeitimą, tiek susisiekimo ministro įsakymo pakeitimą siūlydami nustatyti fiksuotą mokestį už naudojimąsi uostu, jo nesiejant nei su krantinės, nei locmano, nei navigacine rinkliavomis.

Išsiaiškinta, kad panašiuose uosteliuose iki 7 m ilgio laivo paros mokestis yra iki 27 Lt, nuo 7 iki 10 m ilgio - 37 Lt, už mėnesį - atitinkamai 360 ir 460 Lt.

Šiuo metu galiojančios Šventosios uosto rinkliavų taisyklės numato analogišką rinkliavų rinkimo sistemą, kokia yra Klaipėdos uoste - už bendrą tonažą tam tikro tipo laivams arba priklausomai nuo laivo ilgio. Pasak A. Čėsnienės, iš tiesų būtų galima pritaikyti tik krantinės rinkliavą, kuri yra 0,015 Lt skaičiuojant nuo bendro tonažo, t. y. tik 15 centų. O tokio tipo plaukiojančioms priemonėms paprastai skaičiuojama atsižvelgiant į ilgį. Pavyzdžiui, vidaus vandenų laivo, kurio ilgis - 6 m, mėnesio įkainis būtų 16 Lt 46 ct.

Jeigu vienas laivas už mėnesį mokėtų tik 16 Lt, o, sakykime, Šventosios uostelyje stovėtų 100 laivų, tai per mėnesį būtų uždirbama 1600 Lt. Tokios sumos nepakaktų nė vienam darbuotojui išlaikyti, turint omenyje ir jo mokesčius. O juk reikės darbuotojų, kad dirbtų uostelyje ištisą parą, jau nekalbant apie uostelio eksploatacinius kaštus. Klaipėdos uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, esamos Šventosios rinkliavos, jeigu gautos pajamos nepadengia net vieno darbuotojo darbo kaštų, tikrai nėra tinkamos ir jas reikia didinti.

Kadangi Šventosios uoste neplanuojamas operatorius kaip Klaipėdos uoste, operatoriaus funkcijas vykdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tai rinkliavos, kurias ji turėtų gauti, bus tik rinkliavos už naudojimąsi uostu, o operatoriai ima ir už laivų aptarnavimą. Pasak A. Čėsnienės, Uosto direkcija planuoja protingą rinkliavų dydį Šventosios uoste.

Būtingei teks palaukti

Pernai metų pabaigoje buvo baigiami rengti viešojo pirkimo dokumentai ir žadėta skelbti konkursą dėl Šventosios uosto pritaikymo mažų laivų aptarnavimui. Konkurso objektas - inžinerinių tinklų įrengimas tiek Šventosios uosto teritorijoje, kurią valdo Uosto direkcija, tiek ir plaukiojančių įrenginių, t. y. plaukiojančiųjų prieplaukų įrengimas. Buvo rengiamos konkurso sąlygos ir valymo darbams Šventosios uoste atlikti.

Šventosios uoste numatomas nuo 2 iki 3 metrų gylis atskirose vietose. Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus Vido Karolio, kai kuriose krantinėse gylis turės būti 5,5-6 m, kad galėtų įplaukti Būtingės naftos terminalą aptarnaujantys laivai. A. Čėsnienės teigimu, tai ateities projektas, t. y. bus statomos ir krantinės, ir molai, tačiau tai nebus padaryta iki šių metų birželio 1 d. Į Būtingės naftos terminalo pageidavimus bus atsižvelgta tada, kai bus pradėtas didysis Šventosios uosto atstatymo projektas, kuriam įgyvendinti turėtų būti naudojamos ir ES lėšos.