Situacija rinkoje dramatiška, bet "Laivininkystė" neskęsta

Bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" smulkiųjų akcininkų vardu laišką redakcijai parašęs žmogus piktinasi tuo, kad akcijos per dvejus nuvertėjo 70 proc., nors giliausias krizės etapas esą jau baigėsi. Žmonės baiminasi, kad permainos bendrovėje vykdomos be Susisiekimo ministerijos, valdančios pagrindinį akcijų paketą, žinios. Priekaištaujama generaliniam direktoriui Arvydui Bogočionkui (šiemet gegužės 24 d. bus dveji metai, kai jis vadovauja LJL), esą tvarkosi valstybės įmonėje kaip privačioje.

Savo ruožtu susisiekimo ministras Eligijus Masiulis akcentuoja, jog palyginti su negerovėmis, kurios buvo bendrovėje anksčiau, priekaištų A. Bogočionkui neturi, tačiau spaudžia jį, kaip ir visus pavaldžių įmonių vadovus, dirbti našiai ir efektyviai.

Tokio nuvertėjimo nesitikėjo

2011 m. lapkričio duomenimis, LJL turėjo 2 378 smulkiuosius akcininkus. Įsigijusieji akcijų 2010-aisiais skundžiasi, kad jos tada kainavo po 0,12 euro, o dabar - 0,037 euro, taigi kaina sumažėjo 70 proc. Jie supranta, kad investicijos į akcijas yra rizikingas dalykas, tačiau tokio didelio nuvertėjimo nesitikėjo, juo labiau kad esą giliausias krizės etapas, jų manymu, baigėsi.

Pasak buvusio laivų mechaniko, 27 metus dirbusio jūroje, LJL akcininko ir Lietuvos jūrininkų sąjungos AB "DFDS Seaways" ir AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" skyrių profsąjungos pirmininko Vygando Čijunsko, menančio dar tuos laikus, kai vienos akcijos vertė buvo 1 Lt, apskritai akcijos nuvertėjo daugiau nei 70 proc., nes dabar jų kaina apie 3 centus. Anot jo, ir šioje srityje LJL ne vienintelė, nuvertėjo ir kitų laivybos kompanijų akcijos.

"Tarp akcininkų dauguma tokių, kurie gavo akcijų už ilgametį darbą bendrovėje. Buvo ir tokių, kurie pirko akcijas ir spekuliavo tikėdamiesi uždirbti. Jiems, žinoma, apmaudu. Viską lemia rinka. Laiku nepardavėme savo akcijų, šiandien turime tokį rezultatą. Gal ir vėl pasiseks uždirbti: supirks po 3 centus, o "Laivininkystė" atsigaus. Tai - biznis", - sako profsąjungos pirmininkas.

"5-7 kartus kritus frachtams pasaulinėje rinkoje, krito ir kitų laivybos kompanijų akcijos. LJL kaip ir kitų įmonių akcijų vertei įtakos turi pokyčiai tarptautinėje rinkoje, pasaulio ekonomikoje, taip pat ir tai, kas yra kalbama apie įmonę. Pastaraisiais metais sklidusios kalbos apie galimą įmonės privatizaciją taip pat padarė įtaką akcijų vertei, ypač po to, kai buvo užtikrinta, jog įmonė nebus privatizuojama. Nuo 2010 metų akcijų kaina krito apie penkiasdešimt procentų ir tam labiausiai įtakos turėjo vieno iš stambesnių akcininkų sprendimas parduoti savo akcijų dalį", - sakė dabartinis "Laivininkystės" vadovas.

Išlaidaujama ar taupoma?

Akcininkus piktina tai, kad nors pernai balandį vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta socialinėms, kultūrinėms reikmėms pinigų neskirti, bendrovė esą gerokai išlaidavo: ir dešimtmetis minėtas, ir kalėdinis vakaras vykęs, ir krepšinio komanda sudaryta, ir t. t. Tuo metu profsąjungos pirmininkas neįžiūri nieko blogo, kad Kalėdų proga vadovai surenka kolektyvą. Anot jo, buvo ir nepatenkintų per kukliu vakaru.

Smulkieji akcininkai mano, kad bendrovės generalinis direktorius A. Bogočionkas valdybai leidus įsigijo daugiau kaip 200 tūkst. litų kainuojantį BMW markės automobilį, nors pagal valdybos, kaip, beje, ir Vyriausybės, patvirtintas tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimosi taisykles, automobilio kaina negali viršyti 60 tūkst. Lt (be PVM).

A. Bogočionko teigimu, minėtos taisyklės sudarytos vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilų naudojimo biudžetinėse įstaigose. LJL nepatenka į to nutarimo reguliavimo sritį, todėl jai šios taisyklės ir jų nuostata, kad automobilio kaina negali viršyti 60 tūkst. Lt (be PVM), netaikoma. LJL yra akcinė bendrovė ir nėra priskiriama prie iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir valstybės pinigų fondų išlaikomų biudžetinių įstaigų.

Anot V. Čijunsko, ankstesnio vadovo automobilis jau buvo grynas laužas, o naujasis vadovas nusipirko naudotą BMV, tad tiek jis tikrai negalėjęs kainuoti.

"Siekdama optimizuoti išlaidas bendrovė pernai pardavė keletą senesnių nei 10 metų transporto priemonių, kurių eksploatacija buvo neekonomiška, ir įsigijo naujesnį, naudotą automobilį. Šiuo automobiliu naudojasi visi įmonės skyrių vadovai bei kiti atsakingi asmenys, kuriems jis reikalingas pareigoms atlikti. Galiu užtikrinti, jog turiu asmeninę transporto priemonę, kurią įsigijau dar prieš pradėdamas dirbti LJL", - aiškino A. Bogočionkas.

"Naujasis vadovas daug ko ir atsisakė, pavyzdžiui, autobuso, vairuotojų, perėjo prie naudojimosi firmų paslaugomis. Kai kas buvo labai racionaliai padaryta. Kodėl skundų rašytojai nemato to, kas buvo sutaupyta? Aš sakyčiau, kad bendrovėje stipriai taupoma", - tikino profsąjungos pirmininkas.

"LJL nuo mano vadovavimo pradžios laikosi taupymo politikos. Siekiant optimizuoti administracines išlaidas buvo pakeista bendrovės organizacinė valdymo struktūra, atsisakyta keleto etatų, perskirstytos darbuotojų funkcijos, į išėjusių į pensiją administracijos darbuotojų vietas nauji priimti nebuvo. Bendrovėje sugriežtintos planavimo ir biudžetavimo procedūros, vykdoma griežta laivų išlaidų kontrolė. To rezultatas - neplaninių laivų remonto išlaidos, palyginti su 2010 metais, sumažėjo 56 procentais, biuro darbuotojų darbo užmokesčio fondas sumažėjo 7,4 procento", - tvirtina bendrovės vadovas.

Ignoruojama lietuvių kalba?

Smulkiuosius akcininkus papiktino ir tai, kad į "Laivininkystę" dirbti priimti 4 rusakalbiai žmonės iš Rygos. Du iš jų eina direktorių pareigas, t. y. technikos direktoriaus ir laivyno valdymo direktoriaus pareigas. Jie nemoka lietuvių kalbos, esą vyrauja totalinis valstybinės kalbos ignoravimas. Negana to, esą rygiečiams sudarytos išskirtinės sąlygos: jų asmeniniai automobiliai paimti panaudai, apmokamos kelionės iš Klaipėdos į Rygą ir atgal. Esą priimtas įgulų formavimo inspektorius, neturintis jūrinio išsilavinimo. Akcininkų manymu, esą labiau patyrusių ir aukštesnės kvalifikacijos specialistų buvo galima rasti ir Klaipėdoje. Taip pat tvirtinama, kad direktoriaus atlyginimai prieštarauja bendrovės valdybos patvirtintai generalinio direktoriaus ir direktorių darbo apmokėjimo tvarkai.

"Deja, nepavykus Lietuvoje rasti reikalingos kvalifikacijos bei patirties turinčių specialistų, buvome priversti įdarbinti Europos Sąjungos piliečius, kurie šiuo metu dirba ir gyvena Klaipėdoje. Jų darbo sąlygos nesiskiria nuo kitų įmonės darbuotojų. Darbo įstatymai Lietuvoje nereikalauja įdarbinant tikrinti lietuvių kalbos žinias. Nepaisant to, LJL darbuotojai, kurie nėra Lietuvos piliečiai, mokosi valstybinės kalbos. Norėčiau paminėti, kad įmonę tikrinusi Valstybinė lietuvių kalbos priežiūros komisija LJL priekaištų neturėjo", - situaciją aiškino bendrovės vadovas.

Anot V. Čijunsko, kadangi laivynas nežlunga, galima manyti, kad dirbti atėjo rimti specialistai, o profsąjunga į šiuos dalykus kištis negali.

Atsikrato senų darbuotojų?

Akcininkams neramu, kad bendrovės vadovas A. Bogočionkas neva atsikrato neįtikusių senų darbuotojų, atleisdamas juos moka dideles išeitines kompensacijas. Negana to, esą kai kuriais atvejais jis savavališkai sukuria pareigybes, kurį laiką tą patį darbą atlieka du žmonės.

"Per mano vadovavimo laikotarpį buvo atleisti 178 darbuotojai, iš kurių 98 darbo sutartys nutrauktos darbuotojams prašant, 64 - pasibaigus sutarties terminui. Per tą patį laikotarpį buvo priimti 205 darbuotojai - tarp jų 48 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos praktikantai. Mes aktyviai bendradarbiaujame su šia mokykla, puoselėjame ir tęsiame senas jūrines tradicijas pritraukdami jaunus specialistus ir suteikdami jiems darbo vietas", - tvirtina A. Bogočionkas.

Anot jo, darbuotojams išeitinių pašalpų išmokėta 101 021,65 Lt plius 27 496,5 Lt (30,98 proc. sudaro įmonės mokesčiai "Sodrai").

Įtampa neišvengiama

"Kokius skundus žmonės rašo, nežinau. Kalbant apie mikroklimatą, aišku, įtampa egzistuoja. Kaip ji neegzistuos, jeigu ateina naujas vadovas. Įtampa neišvengiama. Nesu vadovybės advokatas, su bendrovės vadovu kai kuriais klausimais sunkiai randu bendrą kalbą, tačiau sakyti, kad viskas blogai, kad vadovai necementuoja kolektyvo, būtų neobjektyvu", - kalbėjo V. Čijunskas.

Dar pernai vasarą darbuotojai skundėsi, esą atmosfera pablogėjo, kai personalo vadove dirbti buvo priimta Asta Virketienė, neturinti jūrinio išsilavinimo, atėjusi iš "Pramogų banko". Esą darbuotojai buvo verčiami išeiti iš darbo, nes nesugebėjo prisitaikyti prie naujos vadovavimo sistemos.

"Mano galva, ponia Asta stengiasi sutvarkyti visus reikalus pagal dabartinius reikalavimus. Nors atstovauju jūrininkų interesams, deja, negaliu paneigti, kad jiems stinga drausmės. Reikia pripažinti, kad kai kurie žmonės neturi atsakomybės jausmo. Negalėčiau pasakyti, kad ponios Astos noras įvesti tvarką yra blogai", - sakė profsąjungos pirmininkas.

Anot V. Čijunsko, į profsąjungą skųsti dėl situacijos bendrovėje nebuvo atėjęs nė vienas jūrininkas, nors laivyno žmonės pakalba visaip.

"Tie, kurie liko dirbti, nesiskundžia, o išėjusieji galbūt ir turi kokią nors nuoskaudą. Tačiau atėjo laikas keisti ir vyr. inžinierių, ir ministerija kai kuriuos etatus sumažino. Pavyzdžiui, buvo vyr. finansininko etatas, jis gal ir geras buvo tam žmogui, kuris dirbo. Niuansų čia labai daug. Gal vadovų netenkino kai kurių darbuotojų darbo lygis", - svarstė profsąjungos pirmininkas.

Jis mano, kad "Laivininkystės" kontora buvo didelė, o naujas vadovas, ko gero, gavo nurodymų ją sumažinti, idant darbas vyktų efektyviau. Šiuo metu "Laivininkystėje" dirba 340 darbuotojų, iš kurių 305 jūrininkai bei 35 biuro darbuotojai.

"Bendrovėje nuo 2010 metų pabaigos diegiama personalo valdymo politika. Siekiant užtikrinti palankų darbui bendrovės mikroklimatą, buvo atlikti vidiniai tyrimai, kurių metu įvertintos darbo rizikos, vertintos darbuotojų darbo vietos bei darbuotojų poreikiai. Pastebėti trūkumai buvo pašalinti. Kadangi nuo darniai dirbančio bendrovės kolektyvo priklauso sėkminga bendrovės veikla, daug dėmesio skiriama komandos formavimui per organizacinės kultūros diegimą", - teigia generalinis direktorius.

Atlyginimai - atidėtas klausimas

Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) nuo šių metu pradeda didinti minimalius jūrininkų atlyginimus. Pasak V. Čijunsko, LJL to padaryti nepavyks, naujus reikalavimus vejasi tik AB "DFDS Seaways". Profsąjungos pirmininko teigimu, kolektyvinė sutartis pasirašyta ir galioja.

"Negalėčiau pasakyti, kad atėję nauji vadovai nesiskaito su laivyno žmonėmis. Supranta, kad jie išeis, jeigu nemokės. Kai kuriems laivų karininkams atlyginimai šiek tiek padidinti norint išlaikyti reikalingus specialistus", - sakė V. Čijunskas.

"Jūrininkų atlyginimai 2011 metų antrą pusmetį buvo padidinti. LJL pavyko grąžinti jų darbo užmokestį į ikikrizinį 2009-ųjų lygį. Šiuo metu trūksta kapitonų padėjėjų, elektromechanikų, mechanikų. LJL nuolat ieško vadovaujančių pareigų jūrininkų", - sako generalinis direktorius.

Pasirašydama kolektyvinę sutartį profsąjunga pasiliko teisę liepą, atsižvelgiant į kompanijos ekonominę situaciją, grįžti prie klausimo dėl laipsniško, kad ir nedidelio, atlyginimų jūrininkams didinimo, jog būtų išlaikytas kolektyvo optimizmas. Kad šis klausimas neišvengiamas, patvirtino ir A. Bogočionkas. Anot V. Čijunsko, šiuo momentu Lietuvos jūrininkų sąjunga laikosi pozicijos, jog negalima kompanijos varyti į kampą, nes ji vos vos laikosi, kad žmonės išsaugotų darbo vietas.

Profsąjunga tragedijos neįžvelgia

"Tragiškos situacijos tikrai nėra. "Laivininkystė" neužsidaro, atlyginimai mokami, žmonės nevejami į gatvę, turi darbo vietas. Priešingai, specialistų pradėjo trūkti. Eilinių, žinoma, užtenka. Jau priimta ir jaunesnių žmonių. Ačiū Dievui, laivai nestovi be darbo, nors ir užstatyti bankams. Dalis skolos bankui padengta. Suvaldyti situaciją naujam vadovui, kai bendrovė turėjo šitiek skolų, nebuvo juokas. Lengva pakelti karo kirvį ir reikalauti didesnių atlyginimų. Tačiau reikia pagalvoti, kuo gali baigtis per dideli reikalavimai. Juk "Limarko" laivininkystės kompanijoje situacija panaši. Žinoma, iš sunkios padėties išsikapstyti per metus bendrovė negali", - mano profsąjungos pirmininkas V. Čijunskas.

"Pradėjęs vadovauti bendrovei pastebėjau nemažai trūkumų, tokių kaip didelis kranto darbuotojų skaičius, nekompetentingi specialistai, nekontroliuojamos laivų išlaidos. Šių trūkumų šalinimu buvo užsiimta pirmiausiai. Siekiant optimizuoti bendrovės veiklą pakeista organizacinė valdymo struktūra, įdiegtos darbuotojų motyvacinės sistemos. Pasikeitus kai kurių dalinių vadovams, jau nuo 2010 metų antros pusės pavyko ženkliai padidinti laivų pajamas. Frachtai užaugo apie 30 procentų, juos pavyko išlaikyti iki 2011 metų pabaigos, nors pernai rinka buvo prastesnė nei 2009-aisiais ir 2010 metų pirmą pusmetį. Pastaraisiais metais išvengta laivų prastovos, sumažintos remonto išlaidos ir laivų avaringumas. Pernai keturis iš vienuolikos laivų bendrovė pradėjo frachtuoti pati, todėl tų pačių metų antrąjį pusmetį ženkliai sustiprėjo LJL pozicija rinkoje, padaugėjo klientų ir partnerių.

Galiu pasidžiaugti, jog palyginti su 2009 ir 2010 metų bendrovės veiklos rezultatais, 2011 metų LJL finansinė padėtis ženkliai pagerėjo. Neaudituotais duomenimis, bendrovės pardavimai 2011 metais, lyginant su 2009-aisiais, padidėjo daugiau nei 30 procentų. Nuostolius pavyko sumažinti apie 40 procentų. Svarbiausia tai, jog, neaudituotais duomenimis, bendrovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) rodiklis siekia 10.123, kai šis rodiklis 2009 m. buvo neigiamas ir sudarė 4.021.

Sunkiausia LJL našta - ankstesnės vadovybės 2008 metais už beveik 34 milijonus JAV dolerių nupirktas motorlaivis "Venta". Šiemet laivas buvo įvertintas iš naujo, šiandien jo kaina - apie 11 milijonų dolerių. Šio laivo amortizacija, kredito dengimas bei ankstesnių metų laivo eksploatacijos ir iš neuždirbto frachto susidarę nuostoliai daro stiprią ir neigiamą įtaką bendrovės biudžetui", - situaciją bendrovėje apibūdino A. Bogočionkas.

"Apie bankrotą nėra nė kalbos"

Eligijus MASIULIS, susisiekimo ministras

Anoniminį raštą ministerija gavo gal prieš porą mėnesių. Buvau pavedęs atlikti patikrinimą. Didžioji dalis pateiktos informacijos nepasitvirtino. Į kai kuriuos dalykus sureaguota ir nurodyta ištaisyti. Ar buvo priimti rusakalbiai, nežinau. AB "Lietuvos geležinkeliai" buvo nubausti 11 darbuotojų už nevalstybinės kalbos vartojimą darbo metu. "Lietuvos jūrų laivininkystės" veiklos planus svarstė bendrovės valdyba, vėliau Susisiekimo ministerijos kolegija. Juos patvirtinome. Kaip jų laikomasi, kontroliuoja bendrovės valdyba.

Labai griežtai pareikalavome mažinti įmonės veiklos sąnaudas. Jeigu įmonės pajamingumas krenta, vienintelis kelias išsilaikyti rinkoje - sąnaudų mažinimas. Man atrodo, kad įvairūs gandai, kurie sukasi apie įmonę, neturi pagrindo. Kita vertus, didysis mūsų įmonės kreditorius, bankas, irgi labai kontroliuoja situaciją. Jeigu bendrovėje kas nors būtų negerai, būtume gavę iš jo signalų.

Vadovo kol kas neketiname atleisti. Palyginti su negerovėmis, kurios buvo bendrovėje anksčiau, priekaištų jam neturime. Tačiau, be jokios abejonės, spaudžiame kaip ir visus mums pavaldžių įmonių vadovus, dirbti našiai ir efektyviai. Apie kokį nors įmonės bankrotą nėra nė kalbos. Ji vykdo visus savo įsipareigojimus. Tikslas - pagal suderintą grafiką grąžinti kreditus.

Kalbant apie įmonės tolesnės veiklos perspektyvas, žinoma, bus reikalingos investicijos. Žinia, laivai kasmet vis sensta. Šiuo metu rinkoje yra paklausūs vieno tipo laivai, kurių "Laivininkystė" turi, tačiau kai kurių tipų laivai nebėra paklausūs tarp frachtuotojų. Reikėtų orientuotis pagal pasaulinės rinkos tendencijas ir pasiruošti taip, kad užsakymų bendrovėje daugėtų, o ne mažėtų.

"Vyksta didelė išlikimo kova"

Vytautas LYGNUGARIS, Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, AB "Limarko" laivininkystės kompanijos vadovas

Situacija rinkoje išlieka labai sudėtinga. Tokios sudėtingos situacijos turbūt nebuvo per pastaruosius trisdešimt metų, o gal net dar ilgiau. Ko gero, pakilimo metais buvo per daug pristatyta laivų. Šiuo metu labai sulėtėjo ekonomikos vystymasis, tad tiesiog nėra tiek krovinių, kad galima būtų užpildyti visus laivus. Tai viena iš priežasčių. Kita - neįtikėtinai aukštos kuro kainos. Vyksta tikrai didelė išlikimo kova laivybos kompanijų rinkoje. AB "Limarko" laivininkystės kompanijai praėjusieji metai buvo blogi, patyrėme nuostolių. Mūsų kompanija gyvena ne geriau nei kitos. Man atrodo, kad naujas "Lietuvos jūrų laivininkystės" direktorius viską suveržė ir sutempė. Jeigu jis tvarkosi kaip privačioje įmonėje, gal nėra taip blogai. "Limarko" ir "Laivininkystė" nėra konkurentės, mes dirbame kitame segmente.

"Problema - laivų perteklius rinkoje"

Arvydas BOGOČIONKAS, "Lietuvos jūrų laivininkystės" generalinis direktorius

Kalbant apie situaciją pasaulinėje laivybos rinkoje, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog rinkos pokyčiai, t. y. perteklinis tonažas, jau seniai nebeatitinka ekonomistų apskaičiuotų prognozių. Laivybos rinka dėl pasaulinės krizės susitraukė ir šiuo metu bendra rinkos paklausa yra mažesnė nei 2008 metais. Per 2011 metus pasaulinė jūrų prekyba užaugo 5,8 procento. Šių dienų problema yra laivų perteklius rinkoje, kuris tęsis ir 2012 metais. Tačiau 2013-aisiais tikimasi naujų laivų statybos užsakymų sumažėjimo, todėl rinka turėtų pradėti stabilizuotis. Prognozuoti situaciją rinkoje sunku, bet džiaugiuosi, jog mūsų įmonėje dirba specialistai, kurie profesionaliai rūpinasi tuo, jog bendrovės laivai turėtų darbo.

Šiuo metu pasiūla šioje rinkoje yra perteklinė ir dėl milžiniškos konkurencijos, silpnesnės bendrovės nebeišsilaiko rinkoje ir traukiasi. Stebint tokias tendencijas galima daryti prielaidą, jog tai sumažins perteklinę pasiūlą ir rinkoje nusistovės pusiausvyra. "Lietuvos jūrų laivininkystei" sparčiau kapstytis, be abejo, trukdo nepalanki situacija rinkoje. Daugiausia įtakos bendrovės veiklos rezultatams turi aukštos kuro kainos, dėl perteklinės tonažo (laivų) pasiūlos kritę frachtai (pervežimų tarifai) iki 2008 metų lygio, sumažėję ir nepastovūs krovinių srautai bei reikalaujantis atnaujinimo LJL laivynas.

Labiausiai reikėtų teigiamų rinkos pokyčių - frachtų ir krovinių kiekio augimo. Taip pat labai reikėtų kreditorių palankumo bei Vyriausybės palaikymo, nes būtent jų dėka galėtume pagerinti bendrovės veiklos rezultatus. Žinoma, į tokį "Reikėtų" sąrašą būtina įtraukti ir darbuotojų (jūrininkų) lojalumą bendrovei bei sėkmę, ieškant gerų frachtų.
Šiuo metu yra žemos laivų pardavimo kainos, tai reiškia, jog dabar palanki situacija atnaujinti LJL laivyną. Strategijoje esame numatę atsinaujinti 17 000 tonų dedveito sausakrūvių laivų segmente, dėl to ir užsiminiau apie kreditorių palankumą bei tai, jog reikalingas Vyriausybės palaikymas derybose su bankais. Išnaudoję šią mums palankią situaciją galėtume tapti žymiai konkurencingesni pasaulinėje laivybos rinkoje.