SGD terminalo poveikis miestiečiams nutylimas

2012-01-11 00:01

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo poveikio aplinkai vertinimo programą išstudijavę Klaipėdos miesto tarybos nariai pasigedo elementaraus dėmesio žmogui, t. y. kaip klaipėdiečiams bus atlyginta už tokio pavojingo objekto uoste atsiradimą.

Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto išplėstiniame posėdyje išklausyta UAB "Sweco Lietuva" parengta SGD importo terminalo, kurio statybą rūpintis yra įpareigota AB "Klaipėdos nafta", poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa.

Atkreiptinas dėmesys, kad kol kas svarstoma tik pati PAV programa, t. y. kas ir kaip bus vertinama, o ne PAV ataskaita. Sprendimą priimti turi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Vertinimas bus atliekamas kompleksiškai aiškinantis ir paties terminalo įtaką aplinkai jo statybos bei eksploatavimo metu, ir dujovežių įtaką, ir dujotiekio tiesimo bei sąveikos su juo poveikį. Bus analizuojamas SGD terminalo ūkinės veiklos įtaka aplinkos orui, vandeniui, krantams, gyvūnijos biologinei įvairovei, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui saugomų teritorijų atžvilgiu, visuomenei ir jos sveikatai, žemėnaudai, civilinei saugai. Dėl poveikio Kuršių nerijai, kuri įtraukta į UNESCO paveldą, bus atliekamas vertinimas atskirai. Daugelis gamtinių tyrimų jau atlikta, jie bus naudojami atliekant PAV. Jį planuojama atlikti iki vasario.

Vėliau, jau atlikus PAV bus pateikiama jo ataskaita, kuri taip pat bus viešinama ir pristatoma pagal tam tikras procedūras, t. y. reikės gauti pritarimą norint patvirtinti tinkamiausią technologiją ir priimtiniausią terminalo vietą.

PAV ataskaitą planuojama pateikti balandį. Sprendimas dėl veiklos leistinumo turėtų būti priimtas rugpjūčio 16 d.

Vertinami abu variantai

Atliekant PAV bus vertinami du SGD terminalo vietos variantai - pirmas, laikomas prioritetiniu: pietinėje Klaipėdos uosto dalyje akvatorijoje ties Kiaulės Nugaros sala; ir antras - Būtingėje, atviroje jūroje ties Šventąja, 7,5 km nuo kranto; beje, bus ir vadinamasis nulinis variantas, t. y. kokios pasekmės įmanomos, jeigu toks terminalas nebūtų statomas.

Pirmu atveju dujotiekis iki jungties su centriniu Lietuvos dujotiekiu ties Dauparais sudarys 16-20 km. Svarstomos dvi alternatyvos - ar būtų galima iškasti per Smeltės pusiasalį apie 1 400 m ilgio trasą, ar tiesti ją Kuršių marių dugnu maždaug 1,5 m gylyje.

Remiantis atlikta atskira studija, navigaciniu požiūriu SGD terminalas turėtų būti saugus, nes būtų atitrauktas nuo laivybos kanalo, laivams manevruoti užtektų vietos. Uosto akvatorijoje reikėtų pagilinti papildomai nedidelį plotą. Jūrų perkėlos terminalui būtų daroma minimali įtaka. Apsaugos zonai esant 200 m, gaisro atveju, remiantis amerikiečių skaičiavimais, pasekmės būtų juntamos 700 m spinduliu.

Antru atveju terminalas būtų statomas į pietus nuo bendrovės "Orlen Lietuva" naudojamo plūduro jūroje, maždaug už 9 km. Dujotiekis eitų 8-9 km jūroje ir 65 km krante. Atviroje jūroje, kur gylis 18-19 m, būtų statomas 1,2 km ilgio bangolaužis, kuris turėtų užtikrinti terminalo darbą ir apsaugoti nuo 2-3,5 m aukščio bangų. Bangolaužis, preliminariu skaičiavimu, kainuotų apie 1 mlrd. litų, be to, jis būtų statomas apie porą metų, neskaičiuojant archeologinių tyrimų. Taigi antrasis variantas yra kur kas brangesnis finansiniu požiūriu, taip pat pareikalautų ir daugiau laiko.

Be to, kadangi SGD terminalas būtų statomas netoli Latvijos sienos, jis galėtų turėtų įtakos Papės gamtos parkui, tad kaimyninė šalis turės gauti visą informaciją apie PAV. Beje, Lietuva ir Latvija iki šiol nėra įteisinusios sienos jūroje, tai, be abejo, dar apsunkina situaciją.

Žmonės neturėjo pastabų?

Su PAV programa turi susipažinti ir pateikti pastabas ar jai nepritarti 14 subjektų, tarp kurių yra 4 savivaldybės (ir Klaipėdos savivaldybė), 4 ministerijos, Lietuvos saugios laivybos administracija, visuomenė ir kt. Pastabas buvo būtina pateikti per 10 darbo dienų. Terminas jau baigiasi, nes programa buvo paviešinta gruodį.

Pasak PAV programą miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitete pristačiusio viceprezidento Aido Vaišnoro, daugelis institucijų pastabas jau pateikė, iš esmės jos pritarė programai. Visuomenė pastabų nepateikė, tad manoma, kad ji pritarė programai.

Išklausę informaciją Tarybos ir komiteto nariai turėjo įvairių klausimų. Visų pirma, buvo priekaištaujama dėl to, esą visuomenė neturėjusi pastabų. Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai išsakė pastabų, ir ne į visas jas atsižvelgta, o ji atstovaujanti 182 tūkst. žmonių. Beje, programoje užsiminta ir apie paukščių peryklas, o apie poveikį žmogui apskritai per mažai kalbama.

Ar nukentės miestiečiai

Dėl dujovežio krovos darbai uoste nebus stabdomi, bet kai jis plauks 1,5 val., laivyba bus ribojama. Tarybos nariams kilo klausimas, ar ir AB "Smiltynės perkėla" keltai negalės kelti, ar žmonės, atvažiavę su mašinomis, turės laukti pusantros valandos.

Replikuota, kad PAV programa parengta atsižvelgiant į dviejų Seimo narių pageidavimus, siūlyta atmesti pirmąjį variantą ir rinktis Būtingės variantą.

Pasak vicemero Artūro Šulco, pastaruoju metu iš Klaipėdos išsikraustė apie 7 tūkst. gyventojų, maždaug tokiu pačiu skaičiumi jų padaugėjo aplinkiniuose regionuose. Todėl galima manyti, kad klaipėdiečiai nesijaučia saugūs savo mieste dėl pramoninių objektų.

Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės teigimu, būtų gerai, kad poveikis visuomenei būtų įvardintas konkrečiau - įvertintas finansine išraiška. Turėtų būti atsakoma į klausimą, ar klaipėdiečių turtas nuvertės dėl to, ar ne ir t. t. Miestiečiai turėtų konkrečiai žinoti, ko jie neteks pastačius SGD terminalą ir ką už tai gaus.

Posėdyje sutarta dar kartą pateikti pastabas programos rengėjams, ko pageidauja savivaldybė. Teritorijų planavimo komitetas nutarė pateikti savo ir pridėti savivaldybės administracijos pastabas.