SGD - perspektyvi alternatyva ne tik laivams

AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinis direktorius Arnoldas Šileika sako, kad laivų, varomų dujomis, daugėtų sparčiau, tačiau šį procesą stabdo reikiamos infrastruktūros krante stoka.

Perspektyvus verslas

Reikalavimas naudoti mažesnio sieringumo kurą laivuose, plaukiojančiuose Baltijos, Šiaurės jūrose, Lamanšo sąsiauriu ir Amerikos pakrantėmis, pradėjo galioti nuo šių metų sausio 1 d. Kituose rajonuose tokie reikalavimai planuojami kai kur nuo 2018-ųjų, kitur - nuo 2020 metų. Tačiau tai tik planai ir teigti, kad taip ir bus, pasak profesoriaus V. Paulausko, negalima, nes daugeliu atvejų šalys nėra pasiruošusios.

Europos Komisijos sprendimu iki 2020 m. turi būti įrengtos SGD tiekimo arba aprūpinimo stotys keliuose, iki 2025 m. - jūrų uostuose ir iki 2030 m. - vidaus vandens kelių uostuose.

Profesorius situaciją dėl SGD populiarumo lygina su ledonešiu Kuršių mariose pavasarį. Iš pradžių buvo tik vienas kitas laivas, kuris pradėjo naudoti SGD kaip kurą, o šiandien tokių užsakymų yra labai daug.

V. Paulausko manymu, SGD tiekimas ateityje bus labai neblogas verslas. Problema ta, kad labai dažnai kai kurie žmonės arba iš baimės, arba iš nežinojimo, arba tiesiog dėl to, kad priklauso kategorijai, neigiančiai viską, priešinasi bet kokioms naujovėms. O laivai, varomi dujomis, yra tik vienas iš komponentų, šiuo metu bene aiškiausiai matomas.

Profesoriaus teigimu, SGD vadinamaisiais tankkonteineriais galima pristatyti bet kur, kad ir į Balbieriškį. Vieno standartinio tokio krovinio kiekio mažai katilinei užtenka beveik mėnesiui. O rajonų, kuriuose nėra dujotiekių, dar yra nemažai. Pavyzdžiui, Latvijos vakariniame rajone tik vienas dujotiekis eina į Ventspilį. Ir Lietuvoje yra daug tokių vietų.

Beje, jau važinėja ir autobusai, varomi SGD. Jie jau pasirodė Lenkijoje.

"Čia toks dalykas, kad kas pirmas įšoks į traukinį, tas ir laimės. Taigi svarbu nepadaryti klaidos ir nepavėluoti. Situacija tokia, kad susidomėjimas mažaisiais SGD terminalais yra didelis. Rimtus žingsnius šioje srityje jau daro Ventspilis. Jis iš Klaipėdos arba iš kitos vietos mažais laivais gali atsigabenti SGD į savo terminalą ir dujomis aprūpinti regioną. Jeigu "Klaipėdos naftos" terminaliukas atsiras anksčiau, jis užims tam tikrą rinkos dalį. Mat SGD vežti autotransportu ekonomiška yra atstumu iki 400 kilometrų. Taigi, iš Klaipėdos dujomis būtų galima aprūpinti visą Latviją ir Lietuvą, dalį Lenkijos. Jeigu santykiai tarp šalių pagerėtų, būtų galima apimti ir Karaliaučiaus sritį", - kalbėjo V. Paulauskas.

Kol kas dominuoja dyzelinas

Ką šiuo metu renkasi laivybos kompanijos, priverstos paisyti naujų reikalavimų - švaresnį, bet brangesnį už mazutą dyzelinį kurą, įrengia laivuose sieros plautuves (skraberius), kurios sumažins sieros ir azoto junginių išmetimą iki jūrinių direktyvų reglamentuoto lygio, ar perdaro laivus, kad jie galėtų naudoti kaip kurą SGD? Profesoriaus teigimu, kol kas dažniausiai renkamasi dyzelinį kurą.

Vienas dalykas, ne visi laivai spėjo įsirengti plautuves, kitas - atsižvelgiama į tai, kokiu atstumu plaukioja laivai. Jeigu atstumai nedideli, pavyzdžiui, tarp Vokietijos ir Švedijos, kiti variantai neapsimoka.

Šiandien kai kurios laivybos linijos ir Baltijos jūroje, pavyzdžiui, lenkų kompanija "Polferries" ir kitos, kurių laivai plaukia nedideliais atstumais, t. y. mažiau nei 10-12 valandų į vieną pusę, iš karto priėmė sprendimą nenaudoti sieros plautuvių ir rinkosi dyzelinį kurą. Netgi atsižvelgiant į pernai buvusias naftos kainas, šis variantas jiems buvo ekonomiškesnis nei dirbti su plautuvėmis. V. Paulausko manymu, dabar, kai naftos kainos sumažėjo, atsiras daugiau kompanijų, kurios naudos dyzelinį kurą.

Dabar, kai kuro kainos sumažėjo, plautuvių naudojimas laivuose tampa problemiškas, nes jų atsipirkimo laikas yra gana ilgas. Ir kuo kuras pigesnis, tuo santykinis atsipirkimo laikas didesnis. Kyla klausimas, ar geriau dideliame laive montuoti plautuvę, kainuojančią 5-7 mln. eurų, ar naudoti dyzelinį kurą? Kainų skirtumas tarp mazuto ir dyzelinio kuro, tarp mazuto ir plautuvės tampa gana didelis.

Norint pertvarkyti didelius laivus, kad jie galėtų naudoti SGD, būtina keisti variklius. Tai gana brangus dalykas, ir jeigu laivo amžius - 10 ir daugiau metų, to daryti ekonominiu atžvilgiu jau neapsimoka. Todėl profesorius mano, kad užsakymų pertvarkyti laivus bus labai nedaug. Daugiausia bus statomi nauji laivai su vadinamaisiais 2L varikliais, kurie gali naudoti ir SGD, ir įprastą jūrinį kurą. Žinoma, tie varikliai brangesni, bet jeigu statomi naujuose laivuose, tokiu atveju tai nėra itin didelė investicija.

Laivų su SGD daugėja

Pasak profesoriaus, šiuo metu yra keli šimtai laivų, skaičiuojant ir mažus, kurie kaip kurą naudoja SGD. Tarp jų labai daug mažų keltukų Norvegijoje.

Prieš kelerius metus pirmieji SGD laivuose pradėjo naudoti norvegai. Dabar jie šioje srityje yra pažengę gana toli. Norvegijoje yra per 40 SGD terminalų. Tai maži terminalai. Kiekvienas save gerbiantis kaimas Norvegijoje turi SGD importo terminaliuką", - juokauja V. Paulauskas.

Pasak jo, priežastis ne ta, kad norvegai yra labai gudrūs, o ta, kad jų fiorduose yra labai didelis gylis, todėl juose neįmanoma nutiesti vamzdynų.

Jau prie šimto ribos artėja ir didžiųjų laivų, naudojančių SGD, skaičius. Pirmiausia - tai keltai. Baltijos jūroje yra pora tokių linijų. SGD naudoja kompanijos "Viking Line" keltai, plaukiojantys iš Stokholmo (Švedija) į Turku (Suomija). SGD jie bunkeriuojami Stokholme. Tokį kurą naudoja ir danų keltai, kursuojantys iš Hirtshalso į Stavangerį ir Bergeną.

Profesoriaus teigimu, šiuo metu SGD kaip kurą naudoja dauguma SGD tanklaivių. Ir Klaipėdoje stovėdamas tanklaivis-dujų saugykla "Independence" pagalbiniams varikliams ir kt. kaip kurą naudoja SGD. Netgi daugumoje senesnių SGD tanklaivių, kurie statant buvo pritaikyti naudoti mazutą arba dyzelinį kurą, šiandien keičiami varikliai į vadinamuosius 2L.

Jau yra daugiau kaip 100 užsakymų arba ketinimų užsakyti statyti laivus, varomus dujomis. Iki 2020 m. planuojama turėti daugiau kaip 1 000 didelių laivų, varomų SGD.

Pasak V. Paulausko, iš pradžių visi įsivaizdavo, kad laive turi būti naudojami stacionarūs tankai, tačiau šiandien į laivus jau atgabenami vadinamieji tankkonteineriai su SGD. Juose dujas galima laikyti iki 90 parų. Tad, laivas, turėdamas tiek atsargų, gali nuplaukti į bent kurią vietą pasaulyje.

Turi įvairių užsakymų

VLG generalinis direktorius A. Šileika sako, jog, žvelgiant į šiuolaikines laivų statybos tendencijas, vertinant technologinius reikalavimus, laivų efektyvumą, SGD varomi laivai turi ateitį.

A. Šileikos manymu, kol kas tokių laivų pastatyta dar nedaug, nes nėra sukurta būtina infrastruktūra.

"Šiuo metu vystomos ir kitos alternatyvos. Kuriami projektai nedideliais atstumais plaukiojančiuose laivuose naudoti elektros energiją iš akumuliatorių, iš saulės, iš vėjo. Tačiau SGD, be jokios abejonės, yra ir bus vienas iš alternatyvių energijos šaltinių laivams varyti. Manau, kad jis perspektyvus, ir laivų, varomų dujomis, daugės. Šiuo metu jau statomi dujomis varomi kruiziniai laivai, ro-ro keltai, jau nemažai krovininių laivų naudoja suskystintąsias dujas", - kalbėjo A. Šileika.

400. Anot profesoriaus Vytauto Paulausko, SGD vežti specialiu autotransportu ekonomiška yra atstumu iki 400 km. Taigi, iš Klaipėdos dujomis būtų galima aprūpinti visą Latviją ir Lietuvą, dalį Lenkijos. Martyno VAINORIAUS nuotr.

VLG kartu su savo partneriais jau yra pastačiusi norvegams net kelis SGD varomus laivus. Pirmasis buvo pastatytas dar 2011-ųjų pabaigoje.

"Planuojame dar statyti dujomis varomų laivų. Gauname pasiūlymų statyti ir uosto vilkikus, ir žvejybos laivus, ir keltus, ir žemkases, kurių savininkai norėtų savo laivuose įrengti SGD varomas jėgaines. Nemažai pasiūlymų gauname ir pertvarkyti laivus. Tų laivų, kurie plaukioja jautriose aplinkosaugos požiūriu teritorijose, savininkai taip pat nori juos modernizuoti sumontuodami jėgaines, naudojančias SGD", - pasakojo VLG vadovas.

A. Šileikos teigimu, gaunama nemažai užsakymų ir įrengti laivuose sieros plautuves. Šiuo metu kaip tik vykdomi 5 užsakymai Olandijos kompanijai. Jų laivuose bus sumontuoti vadinamieji skraberiai.

"Viskas priklauso nuo kuro kainos. Šiuo metu naftos kainos yra gana žemo lygio, tad ir jūrinio dyzelinio kainos gana mažos, todėl laivų savininkai pereina nuo jūrinio mazuto prie jūrinio dyzelino. Investicijos į skraberius gana didelės, bet ir atsipirkimas nemažas. Tačiau jeigu statai naują laivą, manyčiau, jis turėtų būti varomas SGD", - sakė pašnekovas.

Užsieniečių įžvalgos

Šiemet Klaipėdoje vykusio Baltijos uostų organizacijos (BPO - angl. Baltic Ports Organization) SGD forumo metu įvairūs šios srities specialistai taip pat tvirtino, kad "Klaipėdos naftos" apsisprendimas plėsti SGD terminalą pastatant paskirstymo stotį įmonės teritorijoje yra itin perspektyvus žingsnis.

"SGD bunkeriavimo paklausa jau fiksuojama Stokholmo, Helsinkio uostuose, jau yra statomi užsakyti SGD varomi tiek keleiviniai laivai, tiek ir konteinervežiai. Tad esu įsitikinęs, kad SGD yra tikrai gera išeitis laivybos sektoriui", - sakė BPO generalinis sekretorius Bogdanas Oldakovskis (Bogdan Oldakowski).

Norvegijoje įsikūrusios kompanijos "Sund Energy AS" vyresnysis konsultantas Seržju Maznicas (Sergiu Maznic) pateikė duomenis, kad iš viso jau yra 50 SGD naudojančių laivų, 77 statomi.

"Laivas "Kvitbjorn" yra pirmasis, nuplaukęs nuo Kinijos iki Norvegijos naudodamas vien SGD - pasipildė jų Singapūre, Indijoje ir Ispanijoje. Tai - ilgiausia tokia kelionė, baigta šiemet kovo 29-ąją Bergene", - pasakojo S. Maznicas.

"Klaipėdos naftos" partnerės kompanijos "Bomin Linde LNG" pardavimų ir verslo plėtros direktorius Bominas Janke (Bomin Janke) prognozavo, kad SGD pasiūla iki 2020 m. augs kur kas sparčiau nei paklausa, ypač dėl padidėsiančių JAV eksporto galimybių.

"SGD tiekėjai, žinoma, aiškina, kad pasiūla nebus didesnė nei paklausa. Tačiau SGD pinga, nors ir ne tiek, kiek tradicinis jūrinis kuras. Prieš trejus metus apie tokį SGD kainų lygį niekas negalėjo net pagalvoti. Tačiau bent jau kol kas laivų savininkus atbaido SGD rinkos neišmanymas, tiekėjų siekis pasirašyti ilgalaikius kontraktus, kai jie yra įpratę pirkdami tradicinį kurą kliautis momentiniais sandoriais. Tačiau didieji SGD tiekėjai jau domisi ir mažesnių apimčių tiekimu, bunkeriavimu. Taigi, laivų savininkams teks laužyti galvas, kokius laivus užsakyti - varomus įprastiniu kuru, tik SGD, ar galinčius naudoti abu, nors tai mažina laivo efektyvumą, kas yra itin svarbu", - sakė S. Maznicas.

"Bomin Linde LNG" komercijos direktorius Richardas Šrederis (Richard Schroder) "Vakarų ekspresui" yra sakęs, jog tiki, kad Klaipėda turi galimybių tapti regioniniu SGD paskirstymo centru.

"Klaipėda yra įsikūrusi idealioje vietoje. Mes savo ruožtu planuojame pastatyti SGD bunkeriavimo laivą, kuris būtų Klaipėdoje ir galėtų aptarnauti tris klientų segmentus: jūrinių laivų klientus, kitus mažesnius SGD terminalus regione, taip pat pramonės klientus", - sakė R. Šrederis.

Pasak jo, planuojamo statyti bunkeriavimo laivo talpa galėtų būti apie 6,5 tūkst. kubų, jis į Klaipėdą turėtų atplaukti 2017-aisiais.

"Mes manome, kad greičiausiai per ateinančius 5-7 metus iki 10 procentų viso Baltijos jūros laivyno savininkų nuspręs pereiti prie SGD. Ateityje taip pat numatoma turėti nuo 10 iki 15 mažųjų SGD terminalų. Manome, kad jie pradės veikti per artimiausius 5 metus", - teigė R. Šrederis.

Informacija

"Klaipėdos naftos" vadovai jau nekart viešai minėjo, kad dabartinis jų tikslas yra maksimaliai efektyvinti SGD terminalo veiklą, "kad jo išlaikymo kaštai Lietuvos vartotojams būtų kuo mažesni". Dar geresnio efektyvumo siekiama labiau išnaudojant SGD terminalo teikiamas galimybes. Dėl to po konsultacijų ir su vietiniais, ir tarptautinės rinkos dalyviais "Klaipėdos nafta" nusprendė plėsti terminalo veiklą, kad iš jo būtų galima tiekti SGD į kitus, mažesnius, priėmimo taškus Baltijos jūroje, o autodujovežiais transportuoti į tas žemynines vietas, kur norima turėti alternatyvų dujų tiekimą, ar ten, kur nėra tradicinių dujotiekių arba egzistuoja tik sezoninė paklausa.

"Klaipėdos nafta" jau nuo šių metų pradžios, kai prasidėjo komercinė terminalo veikla, sudarė galimybes iš terminalo laivo "Independence" perpilti SGD į mažesnės talpos tanklaivius. Su Europos Sąjungos (ES) pagalba jau baigiamas projektuoti 5 000 kub. m talpos terminalas, kuriame SGD būtų pilamos į autodujovežius. Ši paskirstymo stotis turėtų atsirasti įmonės teritorijoje ties 2-ąja krantine.

Praėjusią savaitę "Vakarų ekspresui" duotame interviu šalies vadovė Dalia Grybauskaitė išreiškė palaikymą šiam "Klaipėdos naftos" projektui.

"Klaipėdos naftai" pastačius SGD paskirstymo stotį, galėtume geriau išnaudoti SGD terminalo teikiamas galimybes ir mūsų įgytą prekybos dujomis regione patirtį. Kaimyninėms šalims tai garantuotų papildomą dujų tiekimo galimybę, o visiems regiono vartotojams - geresnes kainas. Kad tai teisinga kryptis, patvirtino ir Europos Komisija. "Klaipėdos naftos" terminalo plėtrai pastatant paskirstymo stotį iš Europos Sąjungos fondų skirta daugiau nei 6 milijonai eurų", - teigė D. Grybauskaitė.