Seni laivai apkrauti pertekliniais reikalavimais

Baltijos jūroje žvejojančius žvejus nustebimo žemės ūkio viceministrės Linos Kujalytės jiems iškylančių problemų supratimas. Jie klausė, kada žvejų uostelyje atsiras šviežių žuvų išsiurbimo iš laivų, žuvų rūšiavimo bei transportavimo iki žuvų aukciono linijos? Atsakymas buvo toks - tada, kai Klaipėdos uosto akvatorija bus paginta iki 17 metrų gylio, kad galėtų įplaukti galingesni laivai. Ko gero, dėl tokio profesionalaus požiūrio ir atsiranda privalomas reikalavimas žuvis būtinai sverti laive.

Pasak Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" pirmininko Artūro Maželio, toks požiūris nesuprantamas, nes Baltijos jūroje žvejojančių mažųjų galinio tralavimo tralerių grimzlė yra tik 6 m. Transatlantiniai laivai į žvejybos uostelį Klaipėdoje tikrai neplauks. Anot jo, jeigu žvejų uostelyje būtų šviežių žuvų iškrovimo iš laivų sistema, žvejai dalį laimikio, t. y. šprotų ir strimelių galėtų pargabenti į Klaipėdą, aprūpintų žaliava perdirbimo įmones, būtų sukuriama papildomų darbo vietų. Apie tai jau kalbama daugelį metų, tačiau problema nejuda iš vietos, nors Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybė keitėsi jau ne kartą.

ES parama nepasinaudojo

Žvejų uostelyje jau kelerius metus stovi neveikiantis ledo generatorius, nenaudojama dėžių plovimo įranga. Juos 2000-aisiais už Europos Sąjungos (ES) lėšas įsigijo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija. Po ilgai trukusio bylinėjimosi teismuose dėl neva padarytų pažeidimų įranga buvo grąžinta valstybei ir stovi nenaudojama.

Šiuo metu Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje laivyną sudaro 32 laivai. Jų amžius - 30-40 metų. Per 10 metų į laivyno atnaujinimą praktiškai neinvestuota nieko.

Negana to, kad laivai seni, mažas ir jų galingumas - 220 kw. Todėl kai vėjo greitis būna 12-15 m/s, laivai stovi prie krantinių uostelyje, nes negali plaukti žvejoti esant tokioms oro sąlygoms. Be to, ir laivų varikliai itin neefektyvūs. Tai tuojau pajuntama, kai ima augti pasaulinės degalų kainos. Beje, būtent jos sudaro apie trečdalį tralerių žvejybos išlaidų.

Be abejo, žvejai buvo raginamai modernizuoti laivus, tam buvo numatyta ir ES finansinė parama, tačiau jos gavimo sąlygos netenkino mūsų žvejų. Norėdami gauti 20 proc. ES paramos, jie turėjo modernizuodami sumažinti 20 proc. ir taip jau mažą savo variklių galingumą. Tad ta parama beveik niekas ir nepasinaudojo.

O naujojo finansinio 2014-2020 metų laikotarpio finansinės paramos gavimo sąlygose apie laivų modernizavimą ar įrengimų atnaujinimą net nekalbama.

Pasak visuomeninio jūrų žuvininkystės konsultanto Remigijaus Sako, suomiai ir švedai daug žvejoja, bet jie mažino savo pelaginį laivyną.

Rinka išbalansuota

A. Maželio teigimu, kai prieš 7 metus Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įvedė privalomą 80 proc. sugautų menkių pardavimą UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione, žuvų pirkimo ir pardavimo rinka Lietuvoje visiškai išsikreipė, nes žvejybos įmonės negalėjo sudaryti su perdirbimo įmonėmis tiesioginių sutarčių. Pastarosios nukreipė savo veiklą į šaldytos produkcijos gamybą.

Šiemet toks privalomas menkių pardavimas aukcione atšauktas, beliko jų pristatyti tik kelis procentus, bet žvejybos įmonės nespėjo dar susigrąžinti prarastos rinkos.

Pati UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas, daugiau kaip penkerius metus gyvenusi iš 6,5 proc. mokesčio nuo menkės pardavimo kainos, pastaruoju metu dirbo nuostolingai ir jos veikla nuolatos buvo kritikuojama. Šiuo metu ji yra ruošiamas rekonstrukcijai. Planuojama į aukcioną investuoti 5 mln. litų, tačiau žvejai mano, kad tai išspręs tik paties aukciono problemas, o ne žvejų sugrįžimo į rinką problemą.

Pasak R. Sako, kitose šalyse aukcionai dirba per žuvininkystės produkcijos gamintojų organizacijas ir taip uždirba pinigų.

Pertekliniai reikalavimai

Pernai žvejybos laivuose buvo įdiegta Laivų stebėjo sistema, elektroniniai žurnalai. ŽŪM vadovybė didžiuojasi tokiomis naujovėmis, o žvejai sako, kad visa ta aparatūra nuolat genda, o elektroninis žurnalas toli gražu nėra tobulas. Dėl to neretai yra baudžiami žvejybos įmonių vadovai ir laivų kapitonai.

A. Maželio teigimu, žvejybos Baltijos jūroje kontrolės reikalavimai būtinai žuvis sverti laive, tiksliai deklaruoti į krantą pargabenamų žuvų kiekį elektroniniame žurnale bei turėti sertifikuotas svarstykles laive yra pertekliniai. Pasak jo, jokie ES reglamentai to nereikalauja, o Lietuvos institucijos padarė juos privalomus. Jeigu bendrovė turi kelis laivus, jai brangiai kainuoja kiekviename jų pastatyti elektronines sertifikuotas svarstykles. Už tų perteklinių reikalavimų nesilaikymą žvejybos įmonė gali būti baudžiama net kvotos sumažinimu.

Pagal ES reglamentus žuvis galima sverti ir krante, ir laive, nes įgula nesugeba tiksliai pasverti laive. Latvijos ir Danijos uostuose sveriamos į krantą pargabentos žuvys.

"Kontroliuojančios institucijos nori visą atsakomybę dėl žvejybos kontrolės perduoti laivų kapitonams ir žvejybos įmonėms, o sau pasilikti tik baudas ir sankcijas", - sakė A. Maželis. Pasak jo, dėl tokių perteklinių reikalavimų, kai kurios įmonės jau kreipėsi į teismus.

Įstatymas netinkamas

Manoma, kad visas problemas turėtų išspręsti rengiamas naujas Lietuvos žuvininkystės įstatymas, kuris turėtų pradėti galioti nuo 2016 metų sausio 1 d. Pasak A. Maželio, žvejai pateikė savo pasiūlymų dėl įstatymo, bet į juos neatsižvelgta. "Projektas yra visiškai neišgrynintas, sunku spręsti, kada jis įgis konkretų turinį", - sakė jis.

Neseniai įsikūrusios Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos, kurios pagrindą sudaro iš Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos išėję kai kurie nariai, pirmininkas Mindaugas Rimeikis mano, kad tas įstatymo projektas yra netinkamas niekam.

A. Maželio teigimu, trys asociacijos - Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija "Jūros žvejys", tarptautinė žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija "Baltijos vienybė" pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją ir konsoliduoja savo veiksmus. Pasak jo, tai paneigia kai kurių valdininkų šnekas esą Lietuvos Baltijos jūros žvejai yra susiskaldę ir patys kalti dėl savo problemų.

Anksčiau asociacijų buvo dvi, dabar jų jau penkios, o problemų kaip nemažėja, taip nemažėja.

Visos objektyvios ir subjektyvios žvejybos Baltijos jūroje problemos buvo išsakytos Klaipėdoje gegužę vykusiame Seimo kaimo reikalų komiteto išvažiuojamajame posėdyje. Tąkart žvejai gerokai pagąsdino seimūnus, o koks bus visų tų kalbų rezultatas, sunku pasakyti.