Ščecinas nori tapti viena didžiausių marinų Baltijos jūroje

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei Klaipėdos turizmo ir kultūros centras dalyvauja tarptautiniame Europos Sąjungos (ES) finansuojamame Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną projekte "Marriage". Jis skirtas tobulinti Pietų Baltijos regiono mažųjų pramoginių uostų valdymą ir administravimą. Jame dalyvauja 11 partnerių iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado sritis). Be visų kitų dalykų, šio projekto tikslas - dalinimasis patirtimi. Šiemet projekto dalyviai pakvietė Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žurnalistus susipažinti su ambicingais Lenkijos Ščecino miesto, kažkada vadinto silkių uostu, planais ir prie jo esančiomis marinomis.

SENIENA. Jachtklubo operatoriai nori išsaugoti unikalią baržą ir pasiūlyti Ščecino jūrų muziejui.

Išvystyti vandens keliai

Ščecinas yra strategiškai patogioje vietoje, ten, kur Oderio upė įteka į Ščecino įlanką, t. y. upės deltoje tarp vandens telkinių. Iki jūros laivu plaukti reikia apie 50 km.

Šiuo metu kiekvieną dieną nuo Ščecino uosto krantinių išplaukia įvairių tipų turistiniai laivai, kurie leidžia grožėtis miesto vaizdais iš vandens.

CENTRE. Buriavimo centre stovi jachta, kuriai jau beveik 50 metų.

Lenkai jau išvystė savo vidaus vandens kelius, iš kurių ilgiausias driekiasi net 370 km, jis eina iš Berlyno (Vokietija) per Ščeciną iki Baltijos jūros. Kasmet į Ščeciną atplaukia kelios dešimtys turistinių vidaus vandenų laivų bei keletas jūrinių laivų. Daugiausia tai laivai iš Vokietijos. Anksčiau Ščecinas būdavo trumpa stotelė pakeliui į Berlyną, o pastaruoju metu jį vis dažniau renkamasi kaip kelionės tikslą.

Turėjome galimybę įsitikinti, jog labai smagu plaukti laiveliu Oderio upe. Viename krante slenka uosto, turinčio įdomią istoriją, nemažai išlikusių XIX a. pastatų, vaizdai, o kitoje pusėje - laukinė gamta, miškai, kormoranų buveinės.

Visai šalia Ščecino yra devynios marinos, t. y. jachtų prieplaukos, kuriose galima išsinuomoti geros kokybės vandens transporto priemonių. Beje, Giliajame ežere yra įrengtas vandens parkas, kuriame galima išsinuomoti vandenlentes.

STATYKLA. Senoji jachtų statykla dar veikia ir joje statomos nedidelės jachtos. 

Marinos pačios išsilaiko

Šalia viena kitos yra įsikūrusios net penkios marinos, kuriose gali tilpti per 1000 laivų. Didžiulis jų pranašumas - gamtinis gylis: nereikia atlikti didelių valymo darbų.

Žemė priklauso valstybiniam sektoriui, jachtklubų operatoriai ją nuomoja 25 metams ir moka žemės nuomos mokestį. Suprastruktūrą kuria ir prižiūri privačios kompanijos. Marinų operatoriai patys išsilaiko. Jie vysto veiklą: turi ir jachtų įrangos parduotuves, nuomoja namelius poilsiautojams etc.

Vienoje iš marinų glaudžiasi ne tik laiveliai, kurių čia telpa apie 60, bet ir kemperiai, netoliese yra ir kur sklandytuvui nusileisti. Taigi joje turistams teikiamos pačios įvairiausios paslaugos.

 MARINOS. Netoli Ščecino šalia viena kitos yra penkios marinos, galinčios priimti per 1000 laivų.

Dėmesį patraukia ant kranto restauruojama prieš kelerius metus iš vandens ištraukta nuskendusi barža. Manoma, jog ji statyta 1903 metais ir jai jau 111 metų. Spėjama, jog buvo subombarduota ir todėl nuskendo. Palyginti ji dar gana gerai išsilaikiusi. Unikalu tai, kad jos dugnas medinis, o šonai metaliniai. Jachtklubo operatorius nori ją išsaugoti ir pasiūlyti Ščecino jūrų muziejui.

Galima sakyti, jog visos tos penkios marinos yra skirtingos, orientuotos į skirtingus klientus. Mokesčių požiūriu tarp jų tik viena brangininkė. Visos jos teikia gana neblogą servisą, žinoma,galima naudotis ir nemokama prieiga prie belaidžio interneto. Kompanijos, nuomojančios laivus, gali suorganizuoti žmogui ar grupei visą pramogų paketą. Šiose marinose lankosi nemažai turistų iš pačios Lenkijos, Vokietijos bei Skandinavijos šalių, su kemperiais atvyksta turistų iš Prancūzijos ir Italijos.

KEMPINGAS. Lenkų marinoje puikiai sutelpa ir laivai, ir kemperiai.

Buriavimą remia savivaldybė

"Žeglarskie" jūrų sporto centras įkurtas 2008 metais. Jo tikslas - "užkrėsti" buriavimu vaikus ir paauglius, tačiau jame įvairūs kursai vyksta ir suaugusiems. Centras turi buriavimo mokyklą, vienintelę tokią švietimo įstaigą šalyje, kurioje besimokančių vaikų tvarkaraštis derinamas su pagrindinės mokyklos tvarkaraščiu. Šiuo metu buriavimo mokykloje mokosi apie 200 nuo 7 iki 12 metų vaikų. Centras turi 50 "Optimist" tipo jachtučių ir 20-30 "Lazer" tipo jachtų. Mokyklą remia viena energetikos įmonė, Ščecino miesto savivaldybė per metus skiria mokyklai apie 1 mln. zlotų. Centre dirba 40 žmonių, iš kurių apie 20 trenerių.

Centras ruošiasi statyti naują jachtų uostą, kuris turės ir administracinį pastatą. Šiuo metu centro darbuotojai glaudžiasi kempingo nameliuose. Nauja marina kainuos apie 36-37 mln. zlotų. Šiam projektui įgyvendinti gauta ES lėšų ir iki kitų metų spalio žadama jį baigti.

Šiame centre bazuojasi ir Ščecino pasididžiavimas - jachta "Dar Ščecina", dalyvaujanti tarptautinėje burlaivių regatoje "The Tall Ships Races".

AKCENTAI. Jūrinių akcentų bent jau marinose tikrai gausu.

Koncertai betoniniame laive

Plaukiojant laivu Oderio upe dėmesį patraukia betoninis laivas. Anksčiau jis buvo naudojamas kurui laikyti. Per Antrąjį pasaulinį karą kuro gamintojas sustabdė savo veiklą, per patį karą laivas dar buvo naudojamas kurui saugoti, o paskui tapo nebenaudojamas.

Lenkai norėjo jame įrengti baseiną vaikams, tačiau toks projektas per brangiai kainavo, tad šios idėjos atsisakyta. Dabar šiame jau seniai nebeplaukiojančiame laive organizuojami koncertai - žiūrovai priplaukia prie jo su laiveliais ir klausosi muzikos. Pasakojama, jog būna labai gražus vaizdas. Ir tokių betoninių laivų Ščecine matėme ne vieną.

Išliko jachtų statykla

Ščecino uoste yra išlikusi sena jachtų statykla. Iki Antrojo pasaulinio karo vokiečiai joje statė ir rekonstravo jachtas, laivus, paskui ji atiteko sovietams. 1960 metais joje laivus statyti pradėjo lenkai ir labai tuo didžiavosi. Ši jachtų statykla sovietmečiu buvo labai garsi. Būtent Ščecine savo jachtą "Hermes II" pasistatė ir lietuvis Bronislovas Rožinskas ir iš jo su trimis lenkais 1962 m. išplaukė per Atlantą į JAV. Jis - pirmas lietuvis, jachta perplaukęs Atlantą.

Beje, sovietmečiu Ščecinas buvo ta stotelė, iš kurios žmonės emigruodavo į JAV. Ši laivų statykla veikia iki šiol, joje statomos mažos jachtos.

Taigi ir lietuviams yra dėl ko nuvykti į Ščeciną ir atrasti jį iš naujo.