Saugi laivyba: ne optimizavimas, o improvizavimas

S. Šileriui nuostabą kelia susisiekimo ministro Roko Masiulio pasakymas, esą buvęs Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus eina kartu su uosto naudotojais, ir kaip atrodytų, jeigu ministras eitų su kelininkais?

Ką padarė A. Vaitkus?

"Taip, jeigu ministras eitų su kelininkais, atrodytų blogai. Bet tai nesuderinami dalykai. Uosto naudotojai nėra A. Vaitkaus pavaldiniai, o kelininkai yra ministro pavaldiniai. Kai ministras dar buvo AB "Klaipėdos nafta" vadas, ar jis atsiskaitė A. Vaitkui? Uosto taryba svarsto investicijų planus, kuriuos tvirtina ministras. Uosto direkcijos vadovas negali palaikyti vienos kurios nors kompanijos. Jeigu taip būtų, kitos kompanijos sukeltų didelį triukšmą. Jeigu mes kalbėtume kaip ministras - kad gali būti kokie nors santykiai ir kokia nors įtaka - prisišnekėtume iki velniai žino ko. Man niekaip nesuprantama, ką tas A. Vaitkus padarė blogo, jeigu valstybė iš Uosto direkcijos pasiėmė 28 milijonus eurų. Ar daug Lietuvoje yra tokių valstybinių įmonių, kurios gali tiek šelpti jos biudžetą", - savo nuomonę išsakė kapitonas. Pasak jo, tokių atvejų, kad vienos įmonės, tokios kaip AB "Klaipėdos nafta", darbuotojai taptų tokiais dideliais viršininkais, Lietuvos istorija žino. Kai šalies ūkiui vadovavo Rimantas Didžiokas, iš laboratorijos Smiltynėje irgi nemažai žmonių išėjo ir pradėjo eiti vadovaujamas pareigas AB "Lietuvos geležinkeliai".

Dar pigiau be saugios laivybos

Lietuvos saugios laivybos administracijos, kuri dabar tapo Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamentu, optimizaciją kapitonas vadina improvizacija. "Niekaip nesuprantu, kodėl ta optimizacija buvo pradėta be plano. Kiek jau įvyko pakeitimų. Deja, improvizuodamas koks nors Seimo narys, neturintis apie jūrą jokio suvokimo, registruoja įstatymo pataisas ir mes visi turime jas vykdyti? Buvo nutarta Saugios laivybos administraciją jungti prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos. Žinoma, kad tai negerai.

Paskui nuspręsta jūrininkų egzaminavimą kelti į Kauną, perduoti VšĮ, nes tai dideli pinigai. Pasirodo, jeigu jūrininkai išleis savo pinigus viešajai įstaigai, valstybė gaus pelno, o jeigu - valstybės sukurtai institucijai, tokiai kaip saugi laivyba - ne. Todėl ir sakau, kad vyksta improvizacija. Kažkur kažkas kažką pasako, tai padaroma, vėl kažkas pakalba, keičiame kryptį. Vadinasi, taip mes tos optimizacijos iki galo ir neįvykdysime. Jos tikslas turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas. Yra privalomos funkcijos, kurias turi vykdyti Saugios laivybos administracija. Tai susiję su tarptautinėmis konvencijomis, su jūrininkų rengimu, jų kvalifikacijos kėlimu, į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų tikrinimu. Tai be galo didelė struktūra. Ar tinkamas paaiškinimas, kad tai bus daroma pigiau ir daugiau nieko?" - klausia A. Šileris.

Jis prisiminė tuos laikus, kai buvo kuriama Lietuvos saugios laivybos administracija kaip savarankiška įstaiga atskiriant ją nuo Uosto direkcijos. Kapitonas tikina, kad buvo surašyti visi jos darbuotojai ir tai, ką kiekvienas jų darys. "Mes patys kalti, kad joje pradėjo augti žmonių skaičius, pradėjo dirbti ir ne specialistai", - samprotavo S. Šileris.